Prasideda didysis pinigų lietus iš II-osios pensijų pakopos. Pinigus atgaunantys gyventojai piktinasi, kad sumos yra gerokai mažesnės, nei jie tikėjosi. Kas džiaugsis ir kas liūdės?
Kaip tai paveiks skirtingo amžiaus ir pajamų žmones? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.
Gyventojai skundžiasi: vietoje tūkstančių – gerokai mažiau
Žmonės dabar jau atgauna pensijų pinigus, sukauptus II-oje pakopoje, ir skundžiasi, kad tos atgautos lėšos yra daug mažesnės, negu buvo nurodyta teikiant prašymą. Būna atvejų, kai suma sumažėja net 2 tūkst. eur. – tai išties didelė suma. Kaip jūs vertinate šiuos skundus ir ką manote apie tokią situaciją?
T. Medaiskis: Manau, kad 1-as dalykas, kurį žmonės turbūt žino, yra tai, kad dalis pinigų yra sumokėta kaip valstybės įmoka, ir ta dalis grąžinama į „Sodrą“. Galima ginčyti šį sprendimą. Nemanau, kad tuos pinigus reikėjo grąžinti į „Sodrą“, juos reikėjo grąžinti į valstybės biudžetą, nes tai buvo paskata už tai, kad žmogus prisideda savo pinigais ir dalyvauja savo apsaugoje senatvei. Jeigu jis atsisako šio žaidimo, tada grąžina tą paskatą, kurią gavo už tai, kad apsiėmė pats rūpintis savo senatve, dabar jis to nebeapsiima, tad grąžina paskatą, tačiau kalbame ne apie tai.
Kalbame apie tai, kad net jei ta suma buvo pažadėta jau atskaičius tuos pinigus, kurie grįš į „Sodrą“, toks yra gyvenimas. Tai yra pinigai, jie nėra laikomi kokiame nors maišelyje – jie yra investuojami. Investuojama vieną kartą naudingiau, o kitą kartą, deja, krinta tų aktyvų vertės, kurios buvo tuo metu, kai buvo padarytas pareiškimas atiduoti pinigus.
Suprantama, kad jų vertė sumažėjo, ir čia nieko nepadarysi, tai yra tiesiog finansų rinkų žaidimas. Taip jau yra: jeigu nebūtų buvę pasirinkimo grąžinti, tada per ilgesnį laikotarpį vertė vėl sugrįžtų. Tai ne pirmas kartas, kai vertės krinta – būna, kad jos nukrenta, o vėliau vėl užauga, vidutiniškai tam tikras augimas yra.
Dabar žmonės suskubo tuos pinigus atsiimti, o objektyvias priežastis visi žinome: finansų rinkose yra sumaištis, vyksta karai ir visi kiti veiksniai smarkiai smukdo aktyvų vertę, todėl natūralu, kad tos lėšos sumažėjo.
Manyčiau, kad galbūt iš tikrųjų būtų buvę galima iki balandžio 1-osios greitai atsiimti pareiškimą ir laukti, kas bus toliau, tačiau dabar tai jau padaryta. Deja, taip ir bus – norėjote uždirbti, bet kartu ir rizikuojate prarasti.
Pensijų fondų loterija? Žmonės liko nemaloniai nustebinti
Gyventojai skundžiasi, kad jie pateko tarsi į loteriją – jų pinigų vertė krito, o prasidėjus deryboms ir šiek tiek pasikeitus geopolitinei situacijai, vėl pradėjo augti. Kaip jūs vertinate gyventojų skundus, tuos nuogąstavimus ir ar buvo galima kaip nors nuo to apsisaugoti, perspėti žmones, kad nebūtų tiek daug nepasitenkinimo?
R. Lazutka: Žmonės nekreipė dėmesio į perspėjimus, kurie buvo teikiami dar prieš 20 metų, kai jie pradėjo dalyvauti šioje sistemoje. Būtent ši sistema yra paremta investavimu, o investicijos svyruoja: jos kyla ir krinta.
Netgi tada, kai žmonės prisijungė prie pensijų fondo valdymo įmonės, ten buvo perspėjimas, kurio reikalauja ir valdžia: jūs galite atgauti mažiau, negu mokėjote – toks perspėjimas buvo, tačiau žmonės, matyt, nežiūri, kas parašyta mažomis raidėmis, jie daugiau klauso reklamos arba tų, kurie įtikinėja, jog iš „Sodros“ nieko nebegausite, nes ji bankrutuos, o ką sukaupsite patys, tą ir turėsite.
Teigiama, kad kaupimas reiškia investicijas ir kasmetę 5-8 proc. grąžą, ir žmonės tuo pasitiki, bet ši sistema veikia būtent taip: ten nėra garantijų, kiek lėšų bus sugrąžinta. Nesvarbu, ar jie išeina dabar, ar sulaukę pensinio amžiaus, niekas nežada ir negarantuoja, kiek lėšų jie turės, tokia yra sistema. Tą reikia turėti galvoje į ją įeinant, tada nebus ir nustebimo iš jos išeinant.
Ekspertai įspėja: jaunesniems smūgis gali būti didesnis
Ministrai ir Lietuvos bankas taip pat klausia, kodėl sistema nėra kontroliuojama. Kodėl visas tas atidavimo procesas paliktas tiesiog fondų valdytojams be jokių garantijų ir be papildomos kontrolės?
T. Medaiskis: O kaip Lietuvos bankas gali sukontroliuoti akcijų, į kurias investuota, vertės didėjimą ar mažėjimą? Niekaip, bankas to negali kontroliuoti. Jis gali tik prižiūrėti, kad būtų elgiamasi sąžiningai. Tikiuosi, kad pensijų fondai elgiasi pakankamai sąžiningai, o tai, kad aktyvų vertės krinta, nėra Lietuvos banko žinioje.
Norėjau pridurti dar 1 dalyką: mes dabar turime gyvenimo ciklo fondų investavimo modelį. Tai reiškia, kad kuo jaunesni žmonės, tuo į rizikingesnius aktyvus yra investuojami jų pinigai, o kuo vyresni – tuo saugiau, todėl jaunesniam žmogui atsiimti pinigus dabar yra dar rizikingiau, nes ten gali būti didesni svyravimai nei vyresniam asmeniui, kurio pinigai investuoti į saugesnius aktyvus, tad didesnę vertės mažėjimo riziką patiria tie jaunesnių kohortų asmenys, kurių lėšos yra pensijų fonduose.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Šaltinis: TV3.LT
