Po nesėkmingų derybų Pakistane įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano auga. Donaldui Trumpui paskelbus apie Hormūzo sąsiaurio blokadą, į viršų kyla ir naftos kaina. Nors rinkos vis dar tikisi, kad karas Irane neužsitęs iki rudens, ekonomistai prognozuoja, kad naftos, o kartu ir degalų kainos toliau kils.
Vilkaviškio gyventoja Erika jau kartą pylėsi pigesnius degalus Lenkijoje. Sako, teks tai daryti dažniau, nes Lietuvoje dyzelinas per brangus – reikia taupyti.
Vairuotojai skaičiuoja, kiek nuo karo pradžios Irane padidėjo jų išlaidos degalams.
Ekonomistai turi liūdnų žinių
Praėjusią savaitę ekonomistams vilčių teikė tarp Irano ir Jungtinių Valstijų paskelbtos paliaubos, tačiau laivų eismas Hormūzo sąsiauriu į įprastą padėtį negrįžo. Dėl to naftos kaina vėl išaugo ir perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą.
„Šiandien nafta vėl pabrango ir perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Ji brangsta po to, kai D. Trumpas paskelbė, kad nuo šiandien po pietų gali prasidėti Hormūzo sąsiaurio blokada – laivai nebus įleidžiami arba išleidžiami, jei jie plaukia iš Irano ar į Iraną“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai prognozuoja, kad naftos ir degalų kainos toliau kils.
„Irano nafta keliauja į Kiniją. JAV, blokuodama laivus iš Irano į Kiniją ar iš Kinijos į Iraną, į šią situaciją įtraukia ir Kiniją. Dabartinė, apie 100 JAV dolerių už barelį siekianti kaina atrodo per maža.
Esant tokiai įvykių eigai, manome, kad naftos kainos artimiausiomis dienomis dar gali augti“, – kalbėjo T. Povilauskas.
„Susidaro įspūdis, kad rinkos pavargo nuo nuolat besikeičiančių naujienų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Reakcijos silpnėja, jos nebėra tokios drastiškos.
Vertinant rinkas, tikimasi, kad karas bus trumpas ir anksčiau ar vėliau bus pasiektas susitarimas“, – sakė „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Europos Sąjunga pranešė svarstanti galimybę apmokestinti energetikos įmonių viršpelnį. Taip Senojo žemyno valstybės bando reaguoti į kainų šuolį, kurį sukėlė karas su Iranu.
Šaltinis: TV3.LT
