Prieš savaitę lietuviai atgavo II pensijų pakopos pinigus, o daugelis nieko nelaukdami ėmė taškyti gautus tūkstančius ant įvairiausių dalykų. Kai kuriems tai svajonių bilietas ir žmonės pagaliau leidžia sau tai, apie ką ilgai galvojo.
Gyventojai pensijų pinigus leidžia įvairiai – vieni sako, kad pinigus taupys ir niekur neleis, tuo metu kiti planuoja užsiimti rimtomis investicijomis, pavyzdžiui, pirkti nekilnojamą turtą.
„Nieko nepirkau, persivedžiau viską į investicinę sąskaitą, kad toliau dirbtų pinigai“, – dalijasi mergina.
„Atidaviau du kreditus, kuriuos buvau pasiėmusi kai tikrai labai reikėjo. Dabar ramu“, – džiaugiasi internautė.
„Nusipirkome sodo sklypą su namuku“, – rašo vilnietė.
Nuo kelionių ir televizorių iki kapų tvarkymo
Vis dėlto ne visi renkasi atsiimtus pinigus taupyti ar kažkur investuoti. Žmonės dalijasi, kad leidžia visur – nuo remontų, buitinės technikos iki kelionių ar bilietų į koncertą.
Štai viena vilnietė dalijasi, kad už atsiimtą sumą užsisakė kapų tvarkymo paslaugą, tačiau baiminasi, kad pinigų neužteks.
„Nedaug grįžo, nes esu jauno amžiaus. Nieko ypatingo, tiesiog naujas paminklas, trinkelės, pamatai ir plokštė. Man to reikia, nes nervina kapo betvarkė. Nieko įspūdingo ten nebus, kad būtų pasirodymas, tiesiog tvarkinga kapavietė, kur jau ilsisi vienas iš svarbiausių žmonių gyvenime“, – dalijasi mergina.
Kita moteris dalijasi, kad už sukauptus pinigus įsigijo du dviračius, prisipirko rūbų ir kelis bilietus į užsienio žvaigždės koncertą.
„Nusipirkome naują pečių namui, prie pečiaus priderinau špižinį puodą, jis tik 41 eurą kainavo, benzininę žoliapjovę, vyras iš „Temu“ žvejybai žiebė už 100 eurų nusipirko, o aš nusipirkau žirklutes ir dildžių“, – atvirauja moteris.
„Pakeitėm šaldytuvą ir dujinę, truputį prisidėjome prie šeimos, kuri nukentėjo nuo gaisro, o likusieji dukros vestuvėms“, – pasakoja kita moteris.
Taip pat lietuviai atvirauja, kad nusipirko telefonų, fotoaparatų, atidavė paskolos likučius bankams, atsidėjo pinigus remontui.
Daugelis žmonių dalijasi, kad iš pensijos pinigų perka keliones, štai 50 metė Irena dalijasi, kad pirmą kartą vyks į svajonių šalį – Japoniją.
Didelė dalis lėšų – sveikatai ir grožio procedūroms
Valstybinėse gydymo įstaigose didelės eilės, o privačios gydymo paslaugos kainuoja didelius pinigus, todėl daugelis žmonių metų metus taupo, kad galėtų sau leisti apsilankyti pas reikiamus specialistus ar atlikti svarbias procedūras.
Todėl atgavę pensijų pinigus kai kurie neslepia, kad atsirado proga pagaliau pasirūpinti savo sveikata ar apmokėti tai, ko prieš tai negalėjo.
„Sergu sunkia agresyvia, išplitusia onkologine liga, gydymas labai ribotas, tinkamiausi vaistai Lietuvoje nekompensuojami, visi pinigai panaudoti gydymui.
Labai gaila, kad iki šiol net tokiu atveju negalėjo tokiems žmonėms grąžinti, grąžindavo tik paveldėtojams. Labai bloga, nelanksti fondo sistema buvo! Nereikia stebėtis, kad žmonės ne tik sergantis, bet ir sveiki būdami skuba atsiimti pinigus“, – dalijasi moteris.
Atgavę pensijų pinigus kai kurie atvirauja, kad planuoja iš jų apmokėti ir smulkesnes operacijas, pavyzdžiui, lazerinę regos korekciją.
Kiti planuoja ir rimtesnius gydymus, kurių kaina įperkama ne visiems.
„Didžioji pinigų dalis bus skirta nevaisingumo gydymui“, – pasakoja mergina.
Taip pat moterys nurodo, kad tvarkysis dantis, darysis krūtų mažinimo operaciją ar pinigus skirs net lūpų putlinimui.
Ekonomistė patarė, ką daryti su II pakopos pinigais
O ką daryti, jeigu pinigus atsiimate, bet dar nežinote, ką su jais daryti? J. Kalendienė įspėja nepadaryti klaidos ir neprisipirkti nebūtinių prekių.
„Visą laiką galima galvoti, kad rytojaus nebus ir bandyti gerai pagyventi, bet noriu visą laiką priminti, kad tie buvo skirti pensijai. Tam laikui, kai pajamų iš tiesų bus labai mažai“, – sakė J. Kalendienė.
„Šiandien skurdas Lietuvoje nėra ekonomikos neaugimo pasekmė. Tie žmonės, kurie dirba ir uždirba, jie iš esmės jaučia gerėjantį gyvenimą, bet tie žmonės, kurie gyvena skurde, jie priklauso nuo socialinės gerovės ir aprūpinimo sistemos, kuri nėra tiesiogiai „vienas prie vieno“ su atlyginimais ir panašiai.
Galvojant, kad pinigai buvo skirti pasirūpinti savimi sudėtingesniu metu, tikrai nereikėtų išleisti jų geresniam maistui ar prabangesniam pirkiniui, apie ką svajojau, bet tai nėra kažkokia būtinybė“, – komentavo ekonomistė.
Jonė Kalendienė
Anot J. Kalendienės, pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip II pakopos pinigus taupyti arba investuoti, kad iš tos sumos būtų galima išgyventi atėjus pensijai, krizei ar kitam sunkesniam laikui.
„Jeigu aš nepasitikėjau pensijų fondais ir nežinau, ką jie ten darė su mano pinigais, ir jeigu aš juos pasiėmiau, geriau pagalvoti, kaip juos pasidėti taip, kad pasitikėčiau ir galėčiau pasinaudoti paskui“, – patarė J. Kalendienė.
Šį balandį iš II pensijų pakopos gyventojams išmokėta apie 4,4 mln. eurų.
Kitas II pensijų pakopos lėšų išmokėjimo etapas bus liepos mėnesį.
Ekspertė apie pinigų leidimą: atsirado galimybė pasigerinti buitį
Nors finansų ekspertai kritikuoja žmones, kurie puola leisti II pensijų pakopos pinigus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad atsiimtos sumos žemas pajamas gaunantiems žmonėms suteikė galimybę padaryti tai, ko jie įprastai negali iš kasdienių lėšų – pagerinti buitį ar pasirūpinti sveikata.
„Jeigu mes matome statistiką, kad 40 proc. žmonių neturi net 600 eurų santaupų nenumatytoms išlaidoms, galime įsivaizduoti, kas vyksta toje buityje. Žinau netgi vieną pavyzdį: moteris su negalia laukė, kol tie pinigai ateis, kad galėtų pagaliau susitvarkyti dantis, nes <…> jai šitie pinigai yra tiesiog investicija į jos sveikatą“, – naujienų portalo tv3.lt „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Adomavičienė.
Aistė Adomavičienė (nuotr. Elta)
Jos nuomone, liudijimai, kad prie parduotuvių nusidriekė eilės, atspindi realybę, su kuo žmonės susiduria. Tad ir pensijai kauptų pinigų leidimą reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.
„Tokios prekės kaip skalbimo mašinos ar baldai nėra vienkartinės prekės, jos yra daugeliui metų. Jeigu žmogus nusprendžia, kad jam tai yra prioritetas pasigerinti buitį, negali sakyti, kad tai yra blogai ir nėra investicija bent jau dešimčiai metų į priekį“, – komentavo A. Adomavičienė.
Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pritaria, kad ilgalaikiai pirkiniai yra investicija į geresnę buitį.
„Tai geriau, negu pirkti kvepalus, striukę ar išleisti kazino. Tokias visiškai buitines prekes mes turėtume įsigyti iš savo kasdienių pajamų, bet didesniems pirkiniams kiekvieno žmogaus atveju tai yra visai geras sprendimas“, – kalbėjo ekspertė.
„Turbūt blogiausias scenarijus, kas atsitiko ir Estijoje, – didžioji dalis tų pinigų nugulė bankuose į indėlius, kas yra geriau negu laikyti „po pagalve“, bet iš esmės indėlių palūkanos nepadengia net infliacijos. Tai reiškia, kad tavo pinigai vis tiek nuvertėja greičiau, negu priauga. Tada tikrai geriau išleisti ir pagalvoti, ką gali pasigerinti šiandien“, – dėstė ji.
Šaltinis: TV3.LT
