Vidaus reikalų ministerija siekia paskelbti nulinę toleranciją piktybiniams pažeidėjams. Neseniai pristatytuose pasiūlymuose numatomi platūs užmojai kovoti su kontrabanda, lengvinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą bei taikyti areštą tūkstantines baudas ignoruojantiems asmenims.
Vis dėlto, bene skaudžiausią smūgį, jeigu siūlymams pritars politikai, pajustų Kelių eismo taisyklių pažeidėjai ir neatsakingi transporto priemonių savininkai.
Ministerija siūlo baigti žaidimus su kelių ereliais ir už sistemingą vairavimą neturint tam teisės planuojama taikyti laisvės atėmimą, o už paskolintą automobilį girtam ar teisės vairuoti neturinčiam asmeniui baudos galėtų išaugti dešimteriopai.
Milijoninės skolos ir nemaloni avarijų statistika
Pristatydami siūlomus įstatymų pakeitimus, Vidaus reikalų ministerijos atstovai atvirai pripažįsta, kad dabartinis administracinių baudų mechanizmas prieš piktybinius pažeidėjus tapo bejėgis.
Valstybės institucijų duomenys atskleidžia sparčiai blogėjančią situaciją gatvėse – asmenų, sėdančių prie vairo be vairuotojo pažymėjimo, skaičius nuosekliai auga.
Vadovaujantis ANRIS duomenimis, pakartotinių pažeidimų skaičius nuosekliai auga: 2023 m. pradėtos 4 471 teisenos, 2024 m. – 7 628, 2025 m. – 10 235.
Nors vien per praėjusius metus šiems pažeidėjams paskirta baudų už daugiau nei keturis milijonus eurų, realiai valstybės biudžetą pasiekė vos dvylika procentų šios sumos.
„Esamas teisinis reguliavimas, grindžiamas vien administracinėmis baudomis, nėra pakankamai veiksmingas, nes dalis pažeidėjų baudas sistemingai ignoruoja, o jų išieškojimas dažnai būna nesėkmingas“, – teigiama tv3.lt portalui atsiųstame komentare.
Vidaus reikalų ministerija taip pat pabrėžia, kad baudos nesukuria atgrasomojo poveikio, todėl atsirado poreikis taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Riba tarp baudos ir kalėjimo – trys pažeidimai
Naujajame teisės aktų pakete taip pat numatytas beprecedentis siekis piktybinius, be teisių prie vairo sėdančius vairuotojus išsiųsti tiesiai už grotų.
Pasiteiravus kaip tiksliai veiks ši baudžiamosios atsakomybės tvarka ir kokia riba atskirs eilinę baudą nuo realaus įkalinimo, Vidaus reikalų ministerijos atstovai paaiškino, kad nors situacijos bus vertinamos individualiai, naujame įstatyme bus nubrėžtos tam tikros ribos.
„Sistemingumu laikomi ne mažiau kaip 3 padaryti pažeidimai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo patrauktas atsakomybėn“, – teigiama VRM atsiųstame komentare.
Svarbi šio siūlymo detalė – baudžiamoji atsakomybė asmeniui grėstų tik tuo atveju, jeigu veika atlikta numatant pasekmes.
Kaip aiškina pasiūlymo rengėjai, naujoji nusikalstama veika būtų padaroma tik tiesiogine tyčia – asmuo suvokia, kad sistemingai pažeidžia KET, supranta pavojingumą ir sąmoningai veikia tokiu būdu.
Uždarys teisinę spragą
Vienas labiausiai diskutuojamų paketo elementų – bauda už transporto priemonės perdavimą neblaiviam asmeniui būtų didinama nuo 140 iki 1100 eurų. Ministerija argumentuoja, kad toks drastiškas šuolis tėra ilgametės teisinės spragos taisymas, siekiant proporcingumo.
„Šiuo metu perdavimas kelių transporto priemonę apsvaigusiam baudžiamas dešimt kartų švelniau nei pats vairavimas, nors kitose transporto srityse (geležinkeliai, vidaus vandenys, jūra) užtikrinamas vienodas baudžiamumas“, – pastebi institucijos specialistai, pabrėždami, kad esama išimtis kelių transporte neturi jokio racionalaus pagrindo.
Pasiteiravus, ar teismuose nekils sunkumų įrodinėjant, jog transporto priemonės savininkas tikrai žinojo apie draugo girtumą, ministerijos atstovai tokias abejones atmetė.
„Administracinių baudų didinimas neturi įtakos pažeidėjo kaltės nustatymo procesui. Pažeidėjo kaltė šiuo metu patikimai nustatoma, o baudos dydis tam reikšmės neturi“, – teigia VRM atstovai, pridurdami, jog institucija neturi duomenų, kad šių nusižengimų bylose kaltės įrodinėjimas keltų sisteminių ar praktinių sunkumų.
Bėgliams nuolaidų nebus
Vertindami Vidaus reikalų ministerijos siūlymą kriminalizuoti sistemingą vairavimą be teisių, Lietuvos policijos atstovai ramina, jog pareigūnų darbui tai didelių kliūčių nesukurs.
Pasak teisėsaugos atstovų, pereiti nuo administracinio protokolo rašymo prie ikiteisminio tyrimo nebus sudėtinga, nes dabartinė sistema leidžia vietoje greitai nustatyti, ar asmuo turi teisę vairuoti. Patį tyrimą organizuoja bei jam vadovauja prokurorai, o aiškiems pažeidimams numatytas specialus mechanizmas.
„Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatytas pagreitintas procesas. Tai supaprastinta baudžiamojo proceso forma, kai byla išnagrinėjama greičiau nei įprasta, jei aplinkybės yra pakankamai aiškios“, – teigia policijos atstovai.
Kitas iššūkis, su kuriuo gali susidurti pareigūnai, kyla dėl drastiškai išaugusios finansinės atsakomybės už automobilio perdavimą neblaiviam asmeniui. Neabejotinai atsiras terpė naujoms manipuliacijoms.
Siekdami išvengti tūkstantinių nuostolių, transporto priemonių savininkai gali bandyti imituoti vagystę tikindami, kad rakteliai buvo paimti be jų žinios. Nepaisant galimų gudravimų, Lietuvos policija tokiems scenarijams yra pasiruošusi ir pabrėžia, kad baudos dydis paties tyrimo eigos nekeičia.
„Ar taikomas tik įspėjimas, ar bus skiriama didelė bauda, reikia įrodyti visus nusižengimo sudėties elementus“, – tvirtinama Lietuvos policijos komentare.
Policijos atstovai akcentuoja, kad tiriant aplinkybes niekada nesikliaujama vien tik pažeidėjų pasiteisinimais. Tyrėjai visada ieško objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų savavališką transporto priemonės paėmimą, todėl apsimestinis nežinojimas netaps lengvu keliu išvengti sankcijų.
Poveikį išvystume tik po kelių metų
Nors didesnės ir griežtesnės baudos skamba grėsmingai, Lietuvos policija atsargiai vertina greitą jų poveikį.
Manoma, kad tikrasis griežtesnės tvarkos efektas paaiškės tik po kelerių metų, kai naujosios normos taps kasdiene praktika.
Lietuvos policijos atstovai atkreipia dėmesį, kad vien didelės sumos baltame popieriaus lape situacijos iš esmės nepakeis, jeigu kelių chuliganai vis dar galės išsisukti.
„Svarbiausias principas – bausmės neišvengiamumas ir tai, kad sankcijos griežtumą ir neišvengiamumą pažeidėjas pajaučia“, – pabrėžiama Lietuvos policijos atsakyme.
Be to, reali kalėjimo grėsmė neišvengiamai keis pačių pažeidėjų psichologiją ir elgseną. Žinodami, kad už sistemingą vairavimą be teisių gresia laisvės atėmimas, atsidūrę situacijoje be išeities tokie vairuotojai gali ryžtis kraštutinumams ir bandyti sprukti.
Paklausus, ar dėl griežtesnių baudų gali kilti daugiau pavojingų gaudynių ir pasipriešinimo atvejų, Lietuvos policijos atstovai tokios rizikos nesureikšmina: „Policija buvo, yra ir bus pasiruošusi reaguoti į pažeidėjų veiksmus.“
Apibendrindami Vidaus reikalų ministerijos iniciatyvą, policijos atstovai pabrėžia griežtesnės tvarkos būtinybę.
Lietuvos policijos teigimu, siūlomi pakeitimai pagaliau suteiktų realių įrankių pažaboti įsišaknijusį nebaudžiamumą. Papildomos atgrasymo priemonės leis valstybei užtikrinti, kad priimti sprendimai būtų realiai vykdomi, o piktybiniai kelių chuliganai privalėtų atsakyti už visuomenei keliamą grėsmę.
Šaltinis: TV3.LT
