Siekdami pažaboti agresyviai nusiteikusius ir medikus terorizuoti linkusius pacientus šeimos gydytojai prašo suteikti galimybę juos išrašyti iš apylinkės. Ministerija tokį siūlymą vertina rezervuotai – pasak jos, dažniausiai pacientų agresiją sąlygoja jų būklė, o tai negali būti priežastis neteikti pagalbos.
2025 m. jau įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie dėl pacientų smurtinio elgesio ir atsiradusio pavojaus sveikatai ar gyvybei medikams leido atsisakyti teikti planinę ar skubią pagalbą.
Taip pat įteisintos administracinės baudos už smurtinį pacientų elgesį. Tačiau liko neišspręsta problema, ką daryti su tais pacientais, kurie prisirašę prie šeimos gydytojo apylinkės, tačiau elgiasi piktybiškai, taiko pasikartojantį psichologinį smurtą ir neveikia jokios priemonės, kad toks paciento elgesys pasikeistų.
Šeimos gydytojai: tikėjomės, kad tai bus lengvas sprendimas
Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva, šis siūlymas tiesiogiai išplaukia iš jau priimtų pakeitimų.
„Kaip organizacija turėjome tris tikslus – vienas buvo atsisakyti teikti paslaugas „čia ir dabar“, kai pacientas elgiasi agresyviai ir atsiranda pavojus mediko gyvybei ar sveikatai.
Šiam pokyčiui atsiradus antras žingsnis buvo Administracinių nusižengimų įstatymo pakeitimas, kai už tą nepagarbų elgesį su sveikatos priežiūros specialistu pacientui būtų skiriama bauda.
Ir trečias tikslas – sveikatos apsaugos ministro įsakymas, susijęs su šeimos gydytojų darbu dėl galimybės išregistruoti pacientą iš gydytojo apylinkės. Šis punktas atrodė lengviausias, tačiau ties juo užstrigome“, – komentavo ji.
Profesinės sąjungos atstovė teigė, kad šio klausimo derinimas pradėtas dar 2023 m. spalį, tačiau keičiantis ministerijos vadovybei klausimas ilgam sustojo ir politinės valios kol kas tam nėra.
„Kitą susitikimą turėjome tik 2025 metų balandžio mėnesį, tada dalyvavo ir mūsų teisininkai, gydytojų organizacijos, atsakingos institucijos, net ir psichiatrų atstovai, bet ministerijoje buvo pasakyta, kad trūksta duomenų, kad tai būtų problema, o pakeitimai labiau galėtų pakenkti pacientui“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Siekia aiškios tvarka, sudėtų visų saugiklių
Profesinės sąjungos atstovė tikino, kad niekas neketintų išrašyti pacientų iš apylinkės vien dėl to, jog gydytojui kažkas subjektyviai nepatiko.
„Tai nebūtų daroma dėl to, kad vienkartinio atvejo metu gal nesutapo nuomonės, šeimos gydytojas ir pacientas susikivirčijo. Mintis ir buvo sudėti visus saugiklius, kad gydymo įstaigoje toks atvejis būtų fiksuotas. Pavyzdžiui, jei pacientas trenkė šeimos gydytojui, gydymo įstaigos vadovas galėtų užpildyti pranešimą apie nepageidaujamą įvykį, būtų pradėtas visas procesas ir pokalbis su pacientu.
Turėtų būti labai aiški tvarka, kai, tarkime, po pirmo smurtinio atvejo būtų užpildomas toks pranešimas, su pacientu kalbama apie situaciją, suteikiama galimybė keisti savo poelgį ar galbūt šeimos gydytoją, nebūtina iškart išsirašyti iš įstaigos. O jeigu jau pasikartotų antras atvejis, tada įstaiga spręstų, ką daryti ir atsirastų galimybė pacientą iš šeimos gydytojo apylinkės pašalinti“, – komentavo šeimos gydytoja.
Pasak A. Astafjevos, tokia paciento iš apylinkės išrašymo praktika nėra naujiena – galioja ir kitose šalyse: „Vokietijoje yra labai griežta tvarka, taip pat tai reguliuojama Skandinavijoje. Tokiu atveju yra variantai, kad tuo pacientu turėtų pasirūpinti savivaldybė, kad pacientas nebūtų paliekamas likimo valioje, ko labiausiai ir bijo SAM.“
Kai kurie pacientai yra piktybiniai
Pasak pašnekovės, nors pacientų smurtinio elgesio atvejai nėra masiniai, tačiau šeimos gydytojai turi turėti galimybes nuo to apsisaugoti. Kartu ji pabrėžė, kad čia tikrai nėra kalbama apie tuos atvejus, kai neadekvatus paciento elgesys yra sąlygotas jo sveikatos būklės.
„Tuomet bendradarbiaudamas su įstaiga jis ir galėtų įvardinti, kad jo neadekvatų elgesį sukėlė liga. Visi supranta, kad tokių situacijų tikrai pasitaiko. Tačiau kitas dalykas, kai kalbame apie sisteminį piktybišką elgesį. Pavyzdžiui, yra tokių atvejų, kai pacientė įrašinėjo pokalbius, tą pradėdavo daryti vos atėjusi į registratūrą. Prasidėdavo puolimas, atkaklus tam tikrų paslaugų iš šeimos gydytojo reikalavimas“, – sakė A. Astafjeva.
Pasak jos, tokiu atveju akivaizdžiai suprantama, kad tokį paciento elgesį tikrai lemia ne jo būklė, o piktavališkas nusiteikimas kažkam pakenkti. „Ir čia jau nekalbame apie bendradarbiavimą – pasiūlius pacientei keisti gydymo įstaigą, ji kategoriškai su tuo nesutiko.
„Pavyzdžiui, jei pacientas trenkė šeimos gydytojui, gydymo įstaigos vadovas galėtų užpildyti pranešimą apie nepageidaujamą įvykį, būtų pradėtas visas procesas ir pokalbis su pacientu“, – sakė A. Astafjeva.
Žinome tokį konkretų neseną atvejį, kai gydymo įstaigos vadovas yra įspraustas į kampą, nes pacientė yra gana agresyvi, rašo daug skundų, provokuoja konfliktines situacijas ir įstaigoje nė vienas šeimos gydytojas jau nenori jos priimti konsultacijai. Bet įstaigos vadovas neturi galimybių nieko padaryti, su paciente nepavyksta susitarti, kad keistų gydymo įstaigą.
Tokioje situacijoje įstaigos vadovas nieko negali padaryti ir šeimos gydytojai net iš darbo išeina žinodami, kad situacija įstaigoje nepasikeis ir toje apylinkėje liks tas pacientas. Taip išeina, kad pacientai gali elgtis, kaip nori, o medikai turi viską iškentėti. Net jei šeimos gydytojas nukenčia nuo fizinio paciento smurto, sistema tokia, kad įstaiga neturi galimybės apriboti tokio paciento kontakto su jau nukentėjusiu šeimos gydytoju“, – konstatavo A. Astafjeva.
Pasak jos, jei pacientas toliau registruojasi konsultacijai, galima tik įsivaizduoti, kokį didžiulį stresą tuo metu patiria šeimos gydytojas, nežinodamas, ko laukti iš paciento.
Šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač reikėtų pagalvoti apie situaciją rajonuose. „Jei čia išvis dirba tik vienas šeimos gydytojas, ir jam tenka susidurti su tokiu piktybišku pacientu, tai gali nutikti taip, kad nei vienas šeimos gydytojas išvis nenorės važiuoti ten dirbti, o pacientas žinodamas, kad įstaiga neturi teisės jo pašalinti, toliau elgsis piktybiškai“, – pastebėjo ji.
Kur po to toks išbrauktas žmogus eis?
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sutiko, kad medikai turi jaustis saugūs, tačiau tokius siūlymus vertino kritiškai.
„O tai kur paskui tas žmogus eis? Jei bus išbrauktas vienoje gydymo įstaigoje, tai niekas jo niekur nebenorės priimti. čia jau būtų kraštutinė priemonė“, – svarstė ji.
Pasak pašnekovės, iš bendrų posėdžių susidarė įspūdis, kad gydytojai vos ne kasdien susiduria su kumščiais mojuojančiais pacientais, nors taip nėra.
„Sako, per metus gal vieną, du kartus. Sakau, bet iš jūsų pasisakymų girdisi, kad čia vos ne kasdien jūs ten esate puolami. Tai galbūt ir yra vienas kitas atvejis, bet dauguma juk tai psichinėmis ligomis sergantys žmonės.
Pavyzdžiui, būna ir diabetu sergantiems žmonėms, kai nukrenta hipoglikemija, pasitaiko tokie agresijos priepuoliai, tad jis gali ir kažką ne taip pasakyti, ir įžeisti kažkaip. Bet jam tuo metu kaip niekada reikia pagalbos, o ne grasinti, kad išrašys iš įstaigos ir išmes į gatvę.
„O tai kur paskui tas žmogus eis? Jei bus išbrauktas vienoje gydymo įstaigoje, tai niekas jo niekur nebenorės priimti. čia jau būtų kraštutinė priemonė“, – svarstė pacientų atstovė.
Nežinau, kokiam šiaip reikėtų būti žmogui, kad pultų gydytoją. Kiekviena gydymo įstaiga turi juk kažkokius apsauginius, tai jeigu jau kažkoks konfliktas kyla, nebūtinai gydytojas turi sėdėti užsidaręs su pacientu, reikia išsikviesti kolegas…“ – komentavo V. Augustinienė.
Pasak pacientų atstovės, reikia ieškoti kitų būdų, kad tokių konfliktų būtų bandoma išvengti visomis išgalėmis. Ji svarstė, gal galėtų būti įteisinta galimybė naudoti įrašymo priemonės – konfliktiškas pacientas būtų įspėjamas, kad pokalbis bus įrašomas.
„Ir patys gydytojai kitą kartą galbūt yra pavargę, jiems trūksta kantrybės ir jie lepteli ką nors pacientui. Kitą kartą sergančiam žmogui tiek ir tetrūksta. Bet nemanau, kad jie specialiai puola gydytojus“, – kalbėjo V. Augustinienė.
SAM: negalime leisti tiesiog išregistruoti paciento
Komentuodama šį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat nerodė entuziazmo. Pasak Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėjos Ramunės Andriušaitienės, išrašant pacientą iš apylinkės taip galėtų būti pažeidžiamos jo teisės.
Specialistė patvirtino, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia nutraukti arba neteikti paslaugos tuo momentu, jeigu pacientas agresyviai ir(arba) nepagarbiai elgiasi žemina sveikatos priežiūros specialisto orumą.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad paslaugos vis tiek privalo būti teikiamos, jeigu paciento agresiją sąlygoja jo sveikatos būklė.
„Atsižvelgiant į situaciją, kad pacientas nepagarbiai arba agresyviai elgiasi nuolat, kyla didelė rizika, kad tai sąlygoja paciento liga. Todėl vienareikšmiškai priimti sprendimą leisti išregistruoti pacientą iš įstaigos neturime teisės, neužtikrinami jam galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kurias pagal Konstituciją turi teisę gauti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis“, – komentavo R. Andriušaitienė.
Ruošia nebent kvalifikacijos tobulinimo programas
Ji patikino, kad SAM girdi šeimos gydytojus, tačiau ketina imtis nebent kvalifikacijos kėlimo priemonių.
„Sveikatos apsaugos ministerija situaciją vertina, girdi šeimos gydytojų nuomonę, tačiau priimant sprendimą reikia vertinti ir paciento situaciją.
Higienos institutas 2026 m. metais planuoja parengti kvalifikacijos tobulinimo programas, pritaikytas nuotolinio mokymo platformai, sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams „Krizinių situacijų valdymas esant agresyviam paciento elgesiui“.
Nuo 2015 metų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme buvo įtvirtinta paciento pareiga pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais“, – kalbėjo SAM specialistė.
Tuo metu duomenų dėl atsisakytų suteikti paslaugų dėl pacientų smurtinio elgesio SAM neturi, jų nerenkantis nurodė ir Higienos institutas.
Šaltinis: TV3.LT
