Kasos vėžys – viena pavojingiausių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama per vėlai. Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, ši liga vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal mirtingumą. Specialistai pabrėžia, kad kasos vėžys ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės į medikus dažnai kreipiasi jau ligai pažengus.
Chirurgas Mindaugas Kvietkauskas papasakojo, kokie veiksniai didina riziką susirgti, kodėl šią ligą taip sunku diagnozuoti ir kokių ženklų nereikėtų ignoruoti. Anot jo, net paprastas profilaktinis tyrimas kai kuriais atvejais gali išgelbėti gyvybę.
– Ar sergamumas šiuo vėžiu auga?
– Kaip ir visų kitų onkologinių ligų atveju, kasos vėžio sergamumo augimas stebimas visame pasaulyje. Tačiau ši liga išsiskiria tuo, kad, nors gydymas tobulėja, ji išlieka viena klastingiausių ir užima pirmąsias vietas pagal mirtingumą.
Tai labiau sisteminė liga. Nėra taip, kad pašaliname darinį ir žmogus pasveiksta – daug ko dar iki galo nežinome. Neretai pacientai po sėkmingų operacijų vis tiek gydomi chemoterapija, tačiau liga atsinaujina. Tai vienas klastingiausių vėžių.
– Kokie yra didžiausi rizikos veiksniai?
– Dažniausiai ši liga pasireiškia vyresniems nei 60 metų pacientams. Pasitaiko ir jaunesnių žmonių, tačiau rečiau. Riziką didina rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, paveldimumas bei lėtinės kasos uždegiminės ligos. Dažniau serga vyrai.
– Ar gydymas tobulėja?
– Lietuvoje gydymas yra prieinamas toks pats kaip ir visame pasaulyje. Turime aukštą lygį, gydymas nuolat tobulėja, ypač chemoterapijos srityje. Atsiranda naujų vaistų. Taip pat plečiasi ištyrimo galimybės – atliekami genetiniai tyrimai, kurių metu galima ištirti konkretaus paciento vėžio ląsteles ir pagal tai parinkti gydymą.
Tai labai individuali liga – vienam žmogui skirtas gydymas nebūtinai veiks kitam, todėl gydymas parenkamas individualiai.
Kalbant apie chirurginį gydymą, kuris gali prailginti išgyvenamumą, jis taip pat tobulėja. Pasaulyje sparčiai plinta robotinė chirurgija, o Lietuvoje ši sritis taip pat žengia pirmuosius žingsnius. Pernai atlikome laparoskopinę operaciją, kai procedūra atliekama per nedidelius pjūvius. Vis dėlto toks gydymas tinka ne visiems pacientams.
Kasos vėžys
FOTO: surprisestock | Shutterstock
– Kaip diagnozuojamas kasos vėžys?
– Liga pasireiškia labai tyliai ir klastingai. Kai žmonės kreipiasi į medikus, dažnai jau būna per vėlu. Apie 80 proc. atvejų liga nustatoma jau išplitusi ir pažengusi, o tik apie 20 proc. – ankstyvose stadijose, kai galime pasiekti gerų gydymo rezultatų.
Pagrindinė problema ta, kad nėra specifinių simptomų. Dažniausiai pasireiškia bendri negalavimai: pilvo ar nugaros skausmai, kurie būdingi daugeliui žmonių, svorio kritimas be aiškios priežasties, apetito sumažėjimas.
Dar vienas simptomas – gelta, kai pagelsta akių skleros ir oda. Taip nutinka todėl, kad kasa yra specifinėje vietoje, šalia daug kitų organų ir tulžies latakų. Kai vėžys juos perauga, tulžis nebegali nutekėti į žarnyną, patenka į kraują ir nusėda odoje. Tačiau tai jau pažengusios stadijos požymis.
Taip pat gali pasireikšti įvairūs virškinimo sutrikimai – pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, riebios ir nemalonaus kvapo išmatos. Vis dėlto nėra vieno specifinio simptomo.
Iš kraujo tyrimo šios ligos nustatyti neįmanoma. Egzistuoja vėžio markeriai, tačiau jie nėra šimtaprocentiniai.
Mano nuomone, labai svarbu, kad visi vyresni nei 30 metų žmonės kartą per metus ar dvejus atliktų pilvo organų echoskopiją. Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis įvertinti vidaus organus. Radus pakitimų, reikėtų kreiptis į specialistus.
– Daugelis dėl įvairių vėžių kaltina perdirbtą maistą. Ar jis turi įtakos ir šiuo atveju?
– Tyrimai rodo sąsajas. Kalbama ne tik apie perdirbtą maistą, bet ir apie mikroplastiko daleles, kurios, kaip nustatyta, gali turėti įtakos. Jų randama net pačiame vėžio audinyje.
Tai, ką valgome ir kaip gyvename, tikrai turi didžiulę reikšmę, tačiau nėra vieno recepto – negalime pasakyti, kad atsisakius vieno produkto išvengsime vėžio. Įtakos turi labai daug veiksnių, net ir žarnyno bakterijos. Vienos bakterijos gali skatinti vėžio vystymąsi, kitos – apsaugoti. Todėl labai svarbus balansas.
– Koks Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumas?
– Bendras penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 10 proc. Tai reiškia, kad apie 90 proc. pacientų per penkerius metus neišgyvena. Tačiau viskas priklauso nuo ligos stadijos – anksti diagnozavus rezultatai būna geresni.
Didžiausia problema ta, kad ligą pagauti labai sudėtinga. Todėl visiems norėčiau patarti bent kartą atlikti pilvo organų echoskopiją, jei ji niekada nebuvo daryta. Dažnai ateina 50–60 metų pacientai ir paklausus, ar jiems kada nors atliktas šis tyrimas, atsako, kad ne, nes jautėsi gerai.
Tačiau kartais vienas visiškai paprastas tyrimas gali išgelbėti gyvybę. Ir tai galioja ne tik kasos vėžiui.
Sveikata – 1279
FOTO: Shutterstock
– Toks didelis mirtingumas yra dėl atkryčių?
– Mirtingumas didelis todėl, kad daugeliui pacientų liga nustatoma jau paskutinėse stadijose. Dažnu atveju jų būklė būna per sunki gydymui. Be to, dalis pacientų nereaguoja į gydymą.
– Jei reikėtų įvardyti tris svarbiausius patarimus, ką daryti, kad sumažintume šios ligos riziką ar išvengtume liūdnos baigties, ką patartumėte?
– Pirmiausia – rūpintis savimi. Neretai pacientai ignoruoja simptomus ar savijautos pokyčius. Jei tai trunka kelias dienas, galbūt nėra reikšminga, tačiau jei simptomai vargina mėnesius ar net pusmetį ir žmogus niekur nesikreipia, tai jau yra nesirūpinimas savimi.
Antra – atlikti pilvo organų echoskopiją. Dažnai šis tyrimas atliekamas tik tada, kai liga jau pažengusi.
Trečia – stebėti, ką valgome. Reikėtų mažinti greito maisto ir rūkytų gaminių vartojimą. Taip pat labai svarbus saikingas alkoholio vartojimas ir nerūkymas.
Šaltinis: DELFI.LT
