Jau daugiau nei du mėnesius besitęsianti įtampa dėl išaugusių degalų kainų verčia sunerimti, kiek tai išpūs maisto prekių, paslaugų ir net kitų metų šildymo kainas. Buvo pasirodę ir siūlymų, kad valdžia galėtų pagaliau imti mažinti mokesčius. Pavyzdžiui, Lenkija jau anksčiau maisto produktams yra įvedusi 5 proc. PVM, nustatė ir degalų kainų lubas. Tačiau, nesulaukę sprendimų, dalis lietuvių apsipirkti skuba į Lenkiją.
„Beveik viskas čia pigiau“, – taip apsipirkimą Lenkijoje apibūdina lietuviai, vis dažniau vykstantys apsipirkti į čia esančius prekybos centrus. Savaitgaliais prie pasienio parduotuvių nusidriekia eilės automobilių su lietuviškais numeriais, o pirkinių krepšiai lūžta nuo sviesto, mėsos, aliejaus, pieno produktų ir buities prekių. Nors kainų skirtumai nėra labai ryškūs, daliai gyventojų tai tampa reguliariu įpročiu, o ne vienkartine išvyka.
Pilnos bagažinės – ne išimtis, o norma
Atvykus į vieną artimiausių pasienio miestų Seinus, prie parduotuvės „Biedronka“, automobilių aikštelėje nė vieno automobilio lenkiškais numeriais – atrodo, kad apsipirkinėja vien lietuviai.
Išaugusios energijos kainos atsilieps ir maisto produktams: tą pastebėsime ne iš karto
Ankstų šeštadienio rytą matyti, kad vieni dar tik atvyko, kiti jau baigia prikrauti pilnas bagažines ir važiuos namo. Akivaizdu, pirkėjai čia atvažiuoja ne pavienių produktų – dažniausiai apsiperka ilgesniam laikui.
Pakalbinome keletą pirkėjų ir paklausėme, ką dažniausiai perka ir ar tikrai apsimoka.
Štai Jonas atvyko iš Lazdijų. Jis papasakojo, kad atvyksta kas savaitę ar dvi, o jo prekių vežimėlyje dažniausiai atsiduria kasdienio vartojimo prekės. Vyras parodė nusipirkęs įvairios mėsos, skalbiklį drabužiams skalbti, kavos, arbatos, sausainių, sūrio, pieno, sviesto, grietinės, keletą dėžučių įvairių mėsos pusgaminių.
„Žmona išvažiuoja į darbą, tai valgau tada šiuos“, – juokėsi vyras, kraudamas į krepšius įsigytus pusgaminius.
Paklausus, kodėl šių prekių neperka Lietuvos prekybos centruose, juk būna akcijų, kai kainos beveik nesiskiria, Jonas šiek tiek pyktelėjo.
„Nereikia jau mums nei akcijų gaudyt po skirtingas parduotuves, nei vėjo laukuose, atvažiuojam čia ramiai ir apsiperkam pigiau be jokių akcijų vienoje parduotuvėje. O jeigu kokiam produktui akcija ir čia, tai išvis nėra ko lyginti su Lietuvos kainomis“, – kalbėjo jis.
Prie vienos iš parduotuvių sutikome ir Kazį su žmona Birute. Jie atvyko iš Alytaus rajono, į kelią išsiruošė anksti ryte, kad būtų pirmieji pirkėjai.
„Atvažiuojam anksti, kol dar lentynos nebūna iššluotos, nes paskui jau negauni pusės prekių, ko atvažiavai, bet mes mėgstam anksti keltis, tai čia – ne problema. Va, mes jau apsipirkom, kai atvažiavom buvo dar tuščia, o dabar jau pilna aikštelė pirkėjų“, – rodydamas į sausakimšą aikštelę kalbėjo Kazys.
Jo taip pat paklausėme, ar dažnai atvyksta ir ką dažniausiai perka.
„Važiuojam maždaug kartą per mėnesį, kartais dažniau, jei prireikia. Dažniausiai apsiperkam rimtai – ne vienai dienai“, – pasakojo Kazys, kraudamas į automobilio bagažinę pilnus krepšius.
Tuo tarpu Birutė pritarė vyrui ir pridūrė, kad pagrindinis tikslas – kasdieniai produktai.
„Perkam sviestą, mėsą, pieną, sūrį. Dar visada pasiimam kavos, nes ji čia gerokai pigesnė. Jei akcija – imam visko daugiau. Visi kasdieniai produktai, suvartojam“, – vardijo ji.
Daugiau nuotraukų (42)Lietuviai vis dar skuba apsipirkti į Lenkiją.
Lrytas nuotr.
Paklausti, ar verta važiuoti ir kiek pavyksta sutaupyti, abu, nė nesudvejoję, choru ištarė „Taip“.
„Jei perki daug – tikrai taip. Vien iš sviesto ir mėsos jau susidaro nemažas skirtumas. Net su degalais vis tiek liekam pliuse. Aišku, mums nėra toli važiuot, bet paskaičiavus jau gal ir iš toliau atvažiuot apsimokėtų. Ir kuras čia pigesnis, tai dar ir jo prisipilam važiuodami namo“, – dėstė moteris.
Kiek kainuoja
Pasikalbėję su pirkėjais, apsidairėme parduotuvėse bei pasižiūrėjome, kokios kainos vilioja lietuvius čia atvykti.
Vos įžengus sunku buvo nepastebėti prikrautų pilnų krepšių ir vežimų su sviestu, aliejumi ir cukrumi – jų matėsi daugiausiai. Ir iš tiesų, labiausiai nustebino būtent šių produktų kainos. Sviestas tądien su akcija kainavo vos 1,99 zlotų (apie 0,5 euro) už 200 g pakelį (kursas 1 Eur apie 4,10 zl). Tiesa, pirkti jų reikėjo mažiausiai 4, kad akcija galiotų. Ir visiems jo tikrai neužteko, lietuviai pirko ne pakeliais, o dėžėmis.
Tačiau net ir pasibaigus šiam pigiai kainuojančiam, apsčiai dar buvo to, kuris kainavo 3,49 zl (apie 0,85 Eur) už 200 g pakelį. Šio taip pat pirko dėžėmis. Brangesnio tąkart neradome, bet tikrai būna, ypač, kai nėra akcijų. Lietuvoje sviesto kaina kur kas didesnė. Pasižvalgius „Barboroje“ galime matyti, kad ji svyruoja nuo 0,99 iki 3,15 Eur, o pigiausias 0,99 Eur už 170 g pakuotę.
Daugiau nuotraukų (42)Lietuviai vis dar skuba apsipirkti į Lenkiją.
Lrytas nuotr.
Į krepšius ne po vieną 2 l butelį keliavo ir aliejus. Jo kaina tądien siekė 13,98 zl (apie 3,40 eur). Tuo tarpu Lietuvoje aliejaus kaina už 2 l butelį siekia 4,89 Eur.
Artėjant uogų sezonui, lietuviai suskubo prisipirkti ir cukraus, kurio kaina už kilogramą tebuvo vos 50 centų. Tiesa, cukraus kaina labai žymiai nesiskiria. Lietuvoje cukraus galima įsigyti už 0,79 Eur be jokios akcijos, tad, tikėtina, su akcija kainuotų panašiai kaip ir Lenkijoje.
Krepšiuose netrūko ir įvairios mėsos bei kitų prekių. Lietuviai pastebi, kad daug pigiau kainuoja buities prekės: įvairūs skalbikliai, minkštikliai, valymo priemonės ir pan.
Kaip sako sutikti pirkėjai iš Lietuvos, „po truputį nuo kiekvienos prekės ir jau, žiūrėk, išeina nemaža suma“.
Birutės ir Kazio dar paklausėme, kiek galėjo sutaupyti, kai maisto produktų prisipirko beveik pilną bagažinę.
„Manau, kad šįkart apie 200 eurų, nes jau ne pirmą kartą važiuojame, perkame maždaug tas pačias prekes, žinome, kiek jos kainuoja Lietuvoje. Aišku čia mums visam mėnesiui, pasiskaičiuojam, taupom ir sutaupom“, – džiaugdamasis, kad turi tokią galimybę, kalbėjo alytiškis.
Maistas gali brangti
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus kalba apie išaugusią infliacijos riziką eurozonoje.
„Šiek tiek ūgtelėjo ir maisto, ir prekių kainos, o apklausos rodo lėtesnio augimo ženklus. Vartotojai ir verslas tapo atsargesni, pasitikėjimas sumenko“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje kalbėjo jis.
Naujausia Lietuvos banko pateikta vidutinė metinės infliacijos norma yra 5 proc.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad Lietuvoje maisto kainas gali pakelti ir pabrangę degalai, kurie yra gamybos ir transportavimo svarbi dedamoji dalis.
„Maisto kainų didėjimas nėra didžiausia šių metų problema. Dabar mes matome brangesnę naftą, degalus, ypač dyzeliną, bet kol kas tai neišplito į kitas prekes ir paslaugas. Maisto žaliavos (kviečiai, kiti grūdai ir kitos maistinės žaliavos) šiuo metu yra pigiausios per pastaruosius penkerius metus“, – kalbėjo jis.
Šaltinis: LRYTAS.LT
