Atšilus orams į gatves plūstelėjus paspirtukininkams, dviratininkams, žmonėms traukiant aktyviai pramogauti į gamtą medikai pasakoja jau pajautę ir traumuotų pacientų antplūdį. Tiesa, traumos gali baigtis ne tik prarastais dantimis – kitą kartą ir auksarankiai chirurgai gali nebepadėti surinkti kaulų.
Paspirtukai, dviračiai, keturračiai, motociklai, riedžiai – kokiomis tik transporto ar laisvalaikio priemonėmis šiandien nesinaudoja gyventojai. Deja, daliai žmonių nesilaikant saugumo taisyklių, greičio ar tiesiog praradus budrumą toks pasivažinėjimas skaudžiai kainuoja.
Išmušti dantys, veido ir žandikaulio kaulų, kaukolės lūžiai, smegenų sutrenkimas, raiščių plyšimai, gilūs odos nubrozdinimai, galūnių sumušimai ar lūžiai – tik dalis galimų sužalojimų.
Grįžo traumos su keturračiais, dviračiais
Nors darbo pakanka, VUL Santaros klinikos filialo Žalgirio klinikos, Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius džiaugėsi, kad aktyvi prevencija jau duoda rezultatų – mažėja itin sunkias traumas patiriančių paspirtukų vairuotojų.
„Šiemet kažkaip grįžta prie senesnių transporto priemonių – keturračių, motociklų, dviračių. Tad suaktyvėjo jais važinėjantis patirtos traumos – daugiausiai dėl keturračių. Gal tiesiog jų daugiau atsirado, tai, natūralu, kad ir traumų padaugėjo.
Dažnai būna, kad keliese važiavo – dviese trise, visokių variantų būna. Verčiasi, griūva vienas ant kito, keturratis – ant viršaus… Tad dažnai ne pati transporto priemonė kalta, bet kaip su elgiamasi. Važiuodami su dviračiais patyrė traumas dėvėdami imitacinio pobūdžio šalmus.
Bet galiu pasidžiaugti, kad paspirtukininkai patenka su lengvesnėmis traumomis, mažesnės pažeidimų apimtys, stacionarizuoti prireikia vienetus. Šiemet dar nebuvo, kad reikėtų stacionarizuoti pacientą dėl veido kaulų lūžių ar patyrus smegenų sukrėtimą. Dabar tikrai dėvi šalmą ir pasitaiko nebent žaizdų, kai kur nusibraukia per veidą šaka“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo chirurgas.
„Rizika susižeisti yra visada važiuojant visomis transporto mobilumo priemonėmis, kuri neturi stogo, durų ir turi tik šalmą“, – pridūrė jis.
Netekus danties – naujos galimybės
Gydytojas pasakojo, kad traumų neišvengia tiek suaugusieji, tiek vaikai, nukenčia tiek vyrai, tiek moterys.
„Vaikams dėvint šalmus kaulų lūžių kaip neliko, tačiau vis dar pasitaiko dantų išmušimai. Ką tik kaip tik vienam vaikui persodinome šoninį dantį, kur jis ten labai reikalingas bus ateityje į priekinio danties vieta. Tai yra šiuo metu taikoma naujiena, kurią bandysime daugiau taikyti.
Pasitarę su gydytojais ortodontais, ortopedais, kitais specialistais tokiu atveju stengiamės panaudoti paties žmogaus dantį ir jį transplantuoti į pažeistą vietą“, – kalbėjo D. Matkevičius.
Pacientus tenka traukti ir iš mirties nagų
Pašnekovas pasakojo, kad dantų netekimas kitą kartą gali atrodyti kaip maža problema. „Antra pagal dažnumą trauma yra apatinio žandikaulio lūžis. Jis gali būti komplikuotas, kai lūžta sąnarių galinės dalys. Tai yra didžiausia problema, nes jos yra po kaukolės pamatu.
Jas gali operuoti, bet yra daug veiksnių, kurie gali sąlygoti, kad tos sąnarių dalys nesugis, tas kaulas gali užstrigti, o kur dar jei įsimeta infekcija, tada jau lieka sąnarių endoprotezavimas. Čia atsiranda didžiausi kaštai, nes valstybė to nekompensuoja. Taigi atsiranda tam tikrų niuansų, aišku, daug dalykų išsisprendžia per privatų draudimą“, – kalbėjo D. Matkevičius.
Kai kuriuos pacientu tenka traukti ir iš mirties gniaužtų. Tiesa, tokių atvejų šiais laikais pasitaiko rečiau.
„Įsimena tokie atvejai, kai reikia kovoti dėl gyvybių, kai lūžusios ir rankos, ir kojos, pažeistos galvos smegenys ir visi – neurochirurgai, oftalmologai, veido ir žandikaulių chirurgai, traumatologai – dirbame tam, kad išgelbėtume žmogų.
Tokiais sudėtingais atvejais visi specialistai susitelkia toje įstaigoje, kuri buvo artimiausia atvežti pacientą – tai gali būti ir Santaros klinikos, ir Lazdynų ligoninė, galime susiburti ir Žalgirio klinikoje. Ten, kur atveža pacientą, ten ir dirbame. Bet Lietuvoje mažai turime tokių nesėkmingų atvejų
Nė dienos skyriuje be sužaloto vaiko
Dviračių ir paspirtukų sukeliamas traumas kaip vienas iš dažniausių tarp vaikų yra įvardijęs ir vaikų chirurgas Benediktas Jonuška.
Tiesa, dar viena specifiška vaikų pramoga, galinti sukelti rimtus sužalojimus ir net mirtį yra batutas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad neseniai buvusio Seimo nario Viktoro Pranckiečio šeimoje įvyko tragedija – susižalojusi ant batuto žuvo jo mažametė anūkė.
„Jau daug metų traumų trejetukas šiltuoju periodu nekinta – dažniausiai pasitaiko traumos dėl batutų, paspirtukų, ypač – elektrinių, kurie vaikams yra iš viso nerekomenduojami, ir, aišku, dviračiai.
Šiltuoju periodu padaugėja traumų ir kone kiekvieną budėjimą atveža vaiką, nukritusį ant batuto, susižeidusį, nukritusį nuo paspirtuko ar nuo dviračio. Turbūt nėra nė vienos dienos skyriuje, kai nesusidurtume su pacientu, kuris nebūtų susižeidęs taip pramogaudamas“, – neseniai „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo jis.
Dalis patiriamų traumų yra labai rimtos – prireikia operacijų, gydymo intensyvios terapijos skyriuje. Kai kurių traumų pasekmės lieka visam gyvenimui. „Jau nebekalbu apie letalias traumas, kurios labai retos, bet jų kiekvienais metais įvyksta, susiduriame su įvairiausiais atvejais“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, vaikų į burbulą nepatalpinsi, bet norint išvengti rimtų traumų taisyklės ir rekomendacijos aiškios:
„Jeigu kalbame apie elektrinius paspirtukus, dviračius, kad šalmas yra būtinas, ir turime saugotis patys, apsaugoti savo vaikus nuo tų rimtų traumų. (…) Matome, Vakarų šalyse, labiau išsivysčiusiose šalyse, daugiau dėvi šalmus, kur tai jau yra norma ir nebekvestionuojama, tai tos traumos skiriasi, bet Lietuva šiaip neišsiskiria nuo viso pasaulio.“
Batutų traumos gali būti žiaurios
Pasak jo, visame pasaulyje, kiekviename kongrese kalba apie batutų traumas.
„Kalbama apie žiaurias batutų traumas, kurios nutinka. Tai tikrai nesame kažkuo išskirtiniai, bet vėlgi norėtųsi, kad ta situacija po truputį gerėtų, ką ir matome paskutiniais metais būtent galbūt ir su šalmų dėvėjimu – įvestos tos taisyklės ar, galų gale, su žmonių sąmoningumu“, – pabrėžė B. Jonuška.
D. Matkevičius pasakojo, kad į Žalgirio kliniką taip pat atvežami galvos traumas ant batutų patyrę vaikai, tačiau dažniau jie susižaloja rankas, kojas.
„Taip, irgi išsimuša dantis, gali lūžti apatinis žandikaulis, bet tai daugiau pavieniai atvejai, nėra masinis reiškinys. Daugiau traumatologai susiduria su rankų, kojų lūžiais“, – sakė jis.
Nustebino elgesys rajonuose
Kalbėdamas apie šalmus gydytojas savo ruožtu atkreipė dėmesį į įdomų dalyką – panašu, kad regionuose žmonės į tai žiūri rimčiau nei sostinėje.
„Teko neseniai važiuoti per dalį Lietuvos, tai buvau nustebęs, kad rajonuose, kaimiškose vietovėse žmonės tokie išradingi, pasidaro tokias apsaugas – kaip apsauginis šalmas, bet jis dengia vos ne visą veidą.
Ir paskui grįžau į Vilnių, pamačiau, kad čia truputį atsiliekama. Manau, skirtumas yra, kaip visus šiuos dalykus žmonės išgirsta, kiek sąmoningi yra, rimčiau įvertina pavojų. Vilniečiai gal numoja ranka, greitesnis gyvenimo tempas. Gal galvoja, kad ir medikai labiau prieinami“, –
Pasak B. Jonuškos, neretai įsitikinimas, kad ir be šalto nieko nenutiks vis tik atsisuka prieš žmogų.
„Neseniai per budėjimą teko matyti vaikiną, kuriam negražus šalmas buvo, neužsidėjo, tai teko gydyti jį ligoninėje. Ir kis sako: „Nagi nieko nenutiks“. O jeigu? Tai va, o su tuo „o jeigu“ tenka dirbti medikams ir apie tai kalbėti“. (…)
Tėvams dažniausiai sakau, kad svarbiausia yra jūsų pavyzdys. Kaip tam vaikui šalmą uždėsite, jeigu jūs patys nesidedate važiuojant šalmo arba patys keliaujate šokinėti su vaikais ant batuto, kur traumų tikrai didesnė rizika tuomet?“ – pabrėžė jis.
Šaltinis: TV3.LT
