Europos Sąjungai (ES) vasarį pratęsus sankcijas Baltarusijai, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuva ieško alternatyvų baltarusiškoms trąšoms.
Pasak jo, kalbamasi su Uzbekistanu, o kartu svarstoma didinti vietos gamintojų pajėgumus, taip siekiant užtikrinti prieinamas kainas ūkininkams.
„Mums yra svarbu susitarimas ir mes turime tam tikrą planą. Turėjome nuotolinį susitikimą su Uzbekistano delegacija, dabar turėsime gyvą (susitikimą – ELTA). Yra tų alternatyvų. Šioje vietoje svarbu akcentuoti Baltarusijos poziciją karo Ukrainoje atveju ir kokia yra jų pozicija dėl Rusijos – čia esminis dalykas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė ministras.
„Lietuva pati turi didelius trąšų (gamybos – ELTA) pajėgumus. Šiandien jie dirba tik puse pajėgumų, todėl mūsų dar vienas alternatyvus darbas yra kalbėti apie maksimalų veikiančių pajėgumų darbo našumą ir kokia tai būtų savikaina. Galbūt tai irgi galėtų atpiginti savikainą, o mes tartumės su žemdirbių bendruomene dėl memorandumų, kad galėtume naudoti lietuviškas trąšas ir taip palaikyti ir Lietuvos gamintoją, ir tuo pačiu turėti adekvačią trąšų kainą“, – akcentavo jis.
Kaip skelbė ELTA, ES vasarį dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai.
Kovą Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) atšaukė sankcijas dviem Baltarusijos bankams ir Finansų ministerijai, taip pat Baltarusijos kalio trąšų gamintojoms. Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva ir ES toliau laikosi principinės pozicijos. Jis taip pat teigė, jog nereikėtų JAV sprendimo sieti su ES sankcijų politika.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys pabrėžė, jog diskusijos dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms bus tęsiamos toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams nuo Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Bendrija.
Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Šaltinis: ALFA.LT
