Prezidentas Gitanas Nausėda praleido progą patylėti, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Kūris. Taip jis įvertino šalies vadovo pasisakymą, kad, jo nuomone, Lietuvoje nebuvo slapto amerikiečių Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo.
Tokia mintimi G. Nausėda šią savaitę pasidalijo interviu naujienų agentūrai BNS, klausiamas, ar, jo nuomone, Lietuvoje buvo minėtas kalėjimas: „Vėlgi, galiu sakyti tiktai, ką manau. Manau, kad nebuvo“.
Kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ E. Kūris nurodė, kad G. Nausėda tiesiog elgiasi neprezidentiškai – juk, pastebėjo jis, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) jau trijose byloje pripažino, kad Lietuvoje buvo amerikiečių kalėjimas, kuriame prieš porą dešimtmečių kalinti terorizmu įtariami asmenys.
„Šitas dalykas yra visuotinai pripažintas. Ir kai Respublikos prezidentas sako, kad „jis mano“ – aš atsiprašau už stiprius žodžius, bet jis galėtų tą savo manymą pasilaikyti tyliai, ramiai ir kur nors virtuvėje sau ten garsiai po nosimi pamanyti. Šito jis negali kalbėti kaip valstybės vadovas. Tai, ką jis pasakė, guls ant stalo, ant Europos Tarybos Ministrų Komiteto stalo, kai bus svarstoma, kaip Lietuva vykdo šitą, taip pat ir kitus Strasbūro teismo sprendimus“, – „Žinių radijui“ sakė E. Kūris.
Teisininkas yra buvęs EŽTT teisėju tada, kai teismas dvejose bylose 2018 m. ir 2024 m. priėmė Lietuvai nepalankius sprendimus dėl šalyje buvusio CŽA kalėjimo.
Būtent dėl to, kad Vilnius neigė paties kalėjimo buvimo faktą, Lietuvos pozicijos ankstesnėse EŽTT bylose buvo itin silpnos, pastebėjo E. Kūris.
„Šiuo atveju tas pats būtų, jeigu Lietuva neigtų daugybos lentelę, kad du kart du yra keturi. Yra taip viskas visur pasaulyje įrodyta ir čia atsistoja mūsų Respublikos prezidentas ir sako – o aš netikiu. Na, žinote, vaikų darželis“, – piktinosi profesorius.
Anot jo, Lietuvai derėtų pripažinti praeities klaidas.
„Nei vienas teisėjas nepareiškė ne tik bylose prieš Lietuvą, bet ir kitose bylose jokios atskirosios nuomonės, net menkiausios abejonės. Tai šitas dalykas yra įrodytas. Ir prezidentui sakyti, kad jis mano, kad yra kitaip – tai tegul jis pasilaiko sau savo manymą. Jis tikrai praleido progą patylėti“, – pabrėžė profesorius.
Lietuva pralaimėjo trečią bylą EŽTT: ar gali vykdyti tik dalį sprendimo?
Šių metų liepos pradžioje EŽTT priėmė jau trečią Lietuvai nepalankų verdiktą – konstatuota, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
„Man jokių abejonių nėra dėl to, kad kalėjimas buvo ir kad ten buvo kalinami žmonės. Kiek tų žmonių yra – klausimas. Čia jau tikrai mes šito negalime atspėti ir čia nėra ko burti iš kavos tirščių. Bet dėl trijų žmonių ir šitas yra trečiasis – Al Nashiri – yra įrodyta. Yra įrodyta, kad jis buvo atvežtas į Lietuvą (…) ir paskui kažkur išvežtas, galbūt į Afganistaną. Čia jau teismas nesiaiškino, kur jis buvo išvežtas iš Lietuvos, bet jis čia buvo ir su juo buvo elgiamasi nederamai“, – EŽTT verdiktą komentavo E. Kūris.
Naujausios bylos sprendimu EŽTT priteisė Lietuvoje kalintam asmeniui 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvą kreiptis į JAV, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus skirta mirties bausmė.
Šią savaitę prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ sakė, kad kol kas nebuvo diskusijų, ar Lietuva išties kreipsis į JAV valdžią.
Ar Vilnius gali vykdyti tik dalį EŽTT sprendimo? E. Kūris pateikė aiškų atsakymą.
„Kompensaciją sumokėti privalu. Mes tikrai turėsime ją sumokėti. Ar ji pasieks tą patį asmenį – čia jau kitas klausimas. Bet kad iš Lietuvos iždo šie pinigai turės iškeliauti – tai čia yra neginčijamas dalykas.
Lygiai taip pat Lietuva – jeigu ji yra garbinga tarptautinės bendruomenės narė, šiuo atveju Europos Tarybos narė – ji privalo kreiptis į Jungtines Valstijas ir siekti garantijų, siekti patikinimo ar užtikrinimo, (…) kad tam asmeniui nebus skiriama mirties bausmė. Man atrodo, kad Lietuva čia neturi jokios manevro laisvės. Ir kai Respublikos prezidentas sako, kad jis dar pagalvos ir kad jam reikės su kažkuo pasitarti, tai, švelniai tariant, tai labai neprezidentiška“, – šalies vadovą kritikavo E. Kūris.
Be to, tęsė jis, prezidento bei jo patarėjos samprotavimai dėl naujausio EŽTT sprendimo gali būti suprasti kaip svarstymai ginčyti verdiktą.
E. Kūrio teigimu, pirmosios bylos dėl CŽA kalėjimo sprendimą Lietuva buvo apskundusi, tačiau nieko nepešė.
„Bet prezidento nurodymas, toks pasakymas, kad jis mano, kad kalėjimo nebuvo – tai jis kas čia yra? Čia yra nurodymas Vyriausybei kreiptis ir apsijuokti? Ar čia yra nurodymas prokuratūrai netirti? Jis ten pasamprotavo, kad jis mano, jog jokių tyrimų nereikia. Tai čia yra nusikaltimų dangstymas. Kalbėkime tiesiai, labai paprastai – čia yra toks dalykas, kurio joks prezidentas negalėtų pasakyti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
Iš kur atsiranda prezidento manymas, kad CŽA kalėjimo – nebuvo?
E. Kūriui kilo klausimų ir dėl to, kuo remdamasis prezidentas mano, kad CŽA kalėjimo Lietuvoje nebuvo.
„Be to – iš kur atsiranda tas jo manymas? Iš kur jis atsiranda? Jungtinių Valstijų Senatas apie tai (CŽA kalėjimo buvimo faktą – Lrytas) paskelbė. Jie patys paskelbė. Tą dalyką pripažino kitos dvi valstybės, kurios yra pralaimėjusios bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Rumunija, jos buvęs prezidentas Iliescu pasakė labai aiškiai. (…) Lygiai tą patį pasakė buvęs Lenkijos prezidentas Kwasniewskis“, – į užsienio valstybių vadovų pasisakymus referavo jis.
E. Kūris pastebėjo, kad ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje buvo viena pirmųjų, kėlusių klausimą dėl buvusio CŽA kalėjimo.
„Tai dabar atsiranda šitas prezidentas, kuris pasižiūri į lubas, į lempą kažkur ir sako, kad jis mano kitaip. Tai jeigu jis nežino, su kuo pasitarti, (…) tai tegul pasitaria su Kęstučiu Budriu. Kęstutis Budrys, tuo metu būdamas Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas, dalyvavo pirmoje byloje, atstovavo Lietuvai. Tai jis jam galės pasakyti, kokie ten yra įrodymai“, – dėstė buvęs EŽTT teisėjas.
Užkliuvo pasisakymai dėl galimų tyrimų
Be to, interviu BNS G. Nausėda taip teigė manąs, kad teisėsauga neturėtų iš naujo aiškintis CŽA kalėjimo aplinkybių: „(…) buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo. Ar nauji tyrimai čia kažką pakeistų, aš labai, labai abejoju“.
E. Kūrio teigimu, pastarosios prezidento mintys gali būti vertinamos kaip netiesioginis šalies vadovo nurodymas prokurorams, ką tirti ir ko ne.
„Jeigu prezidentas iš tikrųjų pasako, kad jokių tyrimų nereikia, tai kas čia – netiesioginis nurodymas prokuratūrai netirti? Tai kokius dar nusikaltimus Respublikos prezidentas patars prokuratūrai netirti?
Tiesą sakant, išgirdus šitą jo komentarą… Aš labai atsiprašau už stiprius žodžius, nenorėčiau niekad šito sakyti apie valstybės, kurios pilietis esu, vadovą, bet tenka pasakyti, kad iš tikrųjų tai yra labai, labai, labai, labai neprezidentiška“, – kartojo buvęs KT pirmininkas.
„Prezidentas nepakilo iki Kwasniewskio arba Iliescu lygmens, kur buvo tiesiog pripažinta, kad valstybės žinojo, kad ten kažkas bus, bet jos nežinojo (ir čia visai nuoširdžiai galiu tikėti, kad tie pareigūnai nežinojo), kaip ten bus elgiamasi su tais asmenimis. Tai šitoje vietoje man atrodo, kad čia daugiau mažiau viskas aišku, ką šiuo atveju prezidentas turėtų pasakyti.
O ką nustatytų tyrimas, ar tas tyrimas būtų sėkmingas, ar ne – čia jau yra tyrėjų reikalas. Bet prezidentas neturi duoti jokių indikacijų, jokių užuominų, kad kokio nors tyrimo nereikia tirti, nes čia kvepia jau nebe teisine valstybe“, – apibendrino E. Kūris.
Šaltinis: LRYTAS.LT
