Seimo pirmininkas Juozas Olekas sureagavo į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Remigijaus Žemaitaičio byloje. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad prieš inicijuojant apkaltą reikia sulaukti, kol pasibaigs jo apskundimo terminas arba bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį nusprendus, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, Seimo pirmininkas teikia komentarus.
„Aš už tradiciją. Yra Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad apkalta pradedama tada, kai įsigalioja paskutinis instancijos sprendimas. Tai yra, Aukščiausiojo teismo arba po Apeliacinio teismo sprendimo, jei kasacine tvarka nėra tas sprendimas skundžiamas“, – kalbėjo J. Olekas.
J. Olekas sako, kad yra girdėjęs informaciją, jog R. Žemaitaitis ruošiasi teismo sprendimą apskųsti.
„Sulauksime rudens sesijos, pasitarsime“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiuui iškelta dėl įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose bei 2024 metų rudenį vėl buvo išrinktas į Seimą.
„Keistokai atrodo, kai žmogus, išvengdamas apkaltos, vėl gali dalyvauti rinkimuose, nes po apkaltos negalėtų to padaryti. Matyt, tai yra diskusijų vieta – kaip mes turėtume sutvarkyti teisinę bazę, kad tokie dalykai nevyktų“, – komentavo Seimo pirmininkas.
J. Oleko sako, kad galimai iki rudens sesijos su teisininkais paruoš siūlymus, kaip tokių situacijų ateityje išvengti.
Apeliacinis teismas padidino baudą
Apeliacinis teismas padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė.
Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
R. Žemaitaitis neatvyko į teismą išklausyti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sprendimo.
Apeliacinis teismas savo sprendimu konstatavo, kad R. Žemaitaitis pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenis dėl jų žydų tautybės bei dėl viešo nacistinės Vokietijos Lietuvoje įvykdyto Holokausto šiurkštaus menkinimo užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
Teismas iš dalies tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir nusprendė, kad R. Žemaitaitis, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs tris tekstus, padarė tęstinį nusikaltimą, tai yra šiurkščiai menkino Holokaustą.
„Juose („Facebook“ paskelbtuose tekstuose – ELTA) politikas komunikuoja ne apie tikrus to meto faktus, bet apie išgalvotą įvykį – „lietuvių holokaustą“, nepagrįstai žydų partizanų veiksmus sutapatindamas su sistemingomis sovietų represijomis bei bandydamas įtikinti, kad prie lietuvių trėmimo ir naikinimo prisidėjo ir patys žydai“, – paskelbė Apeliacinis teismas.
Valstybės kaltintojas šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.
Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl R. Žemaitaičio kaltės
Kaip paskelbė R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė, nutarta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė parlamentarą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau netinkamai individualizavo bausmės dydį.
„Todėl (pirmos instancijos teismas – ELTA) R. Žemaitaičiui paskyrė aiškiai per švelnią padarytos veikos sunkumui neatitinkančią bausmę“, – priežastį, kodėl padidinta R. Žemaitačiui skirta piniginė bauda, įvardijo V. Norkūnaitė.
Taip pat, pasak teisėjos, R. Žemaitaičiui piniginė bauda iki 10 tūkst. eurų padidinta ir atsivželgus į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino vieną iš parlamentaro nusikalstamų veikų – Holokausto menkinimą.
Kaip nurodė V. Norkūnaitė, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad R. Žemaitaitis dėl antisemitinių pareiškimų buvo nuteistas pagrįstai.
„Bylos faktiniai duomenys nepalieka jokių abejonių, kad R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu ir profesionaliu politiku, kurio teisinis statutas įpareigoja itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos, informacijos laisve, peržengė teisėtos saviraiškos ribas. Nustatyta, kad nuteistasis sistemingai, viešai tyčiojosi, niekino bei skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl žydų tautybės“, – dėstė teisėja.
Bylos duomenimis, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.
Kitame savo įraše, kaip minėta anksčiau, parlamentaras skelbė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Šiuo atveju R. Žemaitaitis minėjo Pirčiupių kaimo žudynes, prie kurių, kaip rašė, esą prisidėjo ir žydai.
Pasak teisėjos V. Norkūnaitės, šiuo ir kitais įrašais bei viešais pareiškimais R. Žemaitaitis tikslinai kūrė tautinę nesantaiką ir priešpriešą tarp lietuvių ir kitų bendruomenių apibendrintai kaltindamas žydus dėl istorinių lietuvių tautos naikinimo procesų.
„Tokiais veiksmais R. Žemaitaitis pasikėsino į įstatymo saugomas vertybes, žmonių lygiateisiškumą, visuomenės saugumą, žmogaus garbę ir orumą. Ši žeminanti ir paniekinanti informacija tapo prieinama itin plačiam, neapibrėžtam žmonių ratui, viešieji pasisakymai sukėlė išskirtinį rezonansą visuomenėje, jie plačiai pasklido, sulaukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos bei tarptautinės bendruomenės dėmesio. Dėl nuteistojo veiksmų į valstybės valdžios ir teisėsaugos institucijas buvo priverstos kreiptis Lietuvos žmogaus teisių organizacijos bei šalies žydų bendruomenės“, – dėstė V. Norkūnaitė.
„Be to, į R. Žemaitaičio pareiškimus oficialiai ir griežtai sureagavo Izraelio, Vokietijos, JAV, Nyderlandų ambasadoriai Lietuvoje, taip pat Amerikos žydų komitetas. Užsienio valstybių diplomatai šiuos pasisakymus vienreikšmiškai vertino kaip antisemitinių nuostatų legitimavimą“, – pridūrė ji.
Teismas savo sprendime atkreipė dėmesį ir į R. Žemaitaičio vartotą skaičiuotę: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.
„(…) R. Žemaitaitis citavo smurtinę, išjuokiančią skaičiuotę ne tam, kad pateiktų politinę kritiką, o tam, kad sąmoningai paskatintų neigiamą visuomenės reakciją būtent į žydų tautybės žmones“, – teigė V. Norkūnaitė.
Apeliacinis teismas kartu atkreipė dėmesį, jog skelbdamas asmenų, kurie esą prisidėjo prie lietuvių trėmimo, sąrašą, R. Žemaitaitis siekė suformuoti nuomonę, jog prie tokių veiksmų prisidėjo būtent žydų tautybės asmenys.
„R. Žemaitaitis, viešai paskelbdamas dalį kito asmens sudaryto sąrašo, sąmoningai suformavo užgaulų įspūdį, jog visi žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių trėmimo. Maža to, siekdamas sustiprinti neigiamą įspūdį, į šį sąrašą jis nepagrįstai įtraukė asmenis, kurie iš viso nebuvo žydų tautybės. Tokie nuteistojo veiksmai nebuvo pagrįsti jokiais pirminiais istoriniais šaltiniais ar dokumentais ir tai vertinama kaip sąmoningas istorinės tiesos iškraipymas, siekiant neapgrįstai suformuoti visuomenės nuomonę, jog dėl tragiškų Lietuvos istorijos įvykių yra kalta būtent žydų tautybės žmonių grupė“, – aiškino teisėja R. Norkūnaitė.
Pirmos instancijos teismas skyrė mažesnę baudą
Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
Šaltinis: TV3.LT
