Estijos premjerė patikino, kad mokesčių kelti negali
Estijos premjerė Kaja Kalas pareiškė, kad kitų metų valstybės biudžeto deficito likvidavimui rugpjūčio mėnesį vyksiančiose derybose dėl jo ir biudžetinės šalies strategijos nebus galimybės kalbėti apie mokesčių kėlimą.
„Mes remiamės tuo, kad yra teisinga praktika apie mokestinius sprendimus kalbėti likus pusmečiui iki jų įsigaliojimo. Jeigu mes dabar pateiktume parlamentu galimų pakeitimų projektus, juos tektų priimti iki Joninių, tai yra iki vasaros Rijgikogo narių ir rinkėjų susitikimų. Tačiau mes nespėjame to padaryti“, – nurodė K. Kalas.
EER portalas pasidomėjo ar, tokiu atveju, planuojama biudžeto skyles kamšyti mažinant dalį išlaidų.
„Kartais man atrodo, kad mes [valdžia] suklydome, informuodami visuomenę apie kiekvieną mėnesį vykstančius susitikimus. Sprendimą priimsime rugpjūtyje. Susitikimai vyksta tam, kad rugpjūty būtų priimti geriausi sprendimai. Aišku, analizuojame įvairius variantus. Bet kuriuo atveju, iki rugpjūčio turime parengti bendrą paveikslą ir mes ties tuo dirbame, – atsakė šalies premjerė. – Jeigu mes nesugebėsime užtaisyti biudžeto „skylių“, tai deficitas viršys leidžiamą limitą, kas reiškia, kad gali būti inicijuotas pažeidimo tyrimas. Bet mes dar turime tam laiko.“
Perspėjama: laukia sudėtingų ekonominių sprendimų laikotarpis
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Cahkna patikino, kad visuomenė ir politikai dar nesuvokė kiek sudėtinga yra situacija.
„Biudžete tikrai žiojėja didžiulės skylės ir mes turime jas užtaisyti vienu arba kitu mokesčiu. Aišku, mes diskutuojame apie lėšų taupymą. Kaip tai bus realizuota – kitas klausimas, tačiau galutinį sprendimą priimsime vasaros pabaigoje, – patikslino M. Cahkna. – Laukia sudėtingų sprendimų metas. Joks laivas-gelbėtojas iš niekur nepasirodys. Ir dabartinė koalicija, mano vertinimu, pajėgi priimti atitinkamus sprendimus, net jeigu mes ir skirtingai žiūrime į pasaulį. Jeigu socilademokratai nori kelti mokesčius, mes to nenorime ir siūlome svarstyti kitas priemones.“
M.Cahkna taip pat pabrėžė, kad Suomijos valdžia dabar svarsto pensijų mažinimo galimybes.
„Tai tik patvirtina, kaip viskas yra rimta, tačiau mes apie tai nekalbame. Man patinka, kad mes nesusirenkame kur nors užmiestyje, o vėliau priimame „genialus“ sprendimus, kurie, kai paaiškėja vėliau, nebuvo teisingi. Mes susitinkame kas mėnesį ir dirbame ties tuo.“
Baltijos šalys susiduria su finansinėmis problemomis
Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos.
Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje.
Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse. Anot ekspertų, mažas BVP perskirstymas per biudžetą yra pagrindinė kliūtis siekiant didinti viešųjų paslaugų finansavimą.
EK, remdamasi savo ekonomikos augimo prognozėmis, vertina, kad Lietuvos ir Estijos viešųjų finansų deficitai bus kur kas mažesni nei numatytą šalių biudžetuose – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,4 proc. BVP. Tuo metu Latvijos viešųjų finansų deficitas, Komisijos vertinimu, turėtų viršyti Mastrichto kriterijų ribą ir sudaryti 3,1 procento. EK prognozuoja didesnį Lietuvos ekonomijos augimą ir atitinkamai didesnes mokestines pajamas nei Finansų ministerija.
Gitanas Nausėda biudžetu patenkintas
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
„Valdžia turi dirbti žmonių labui, o valstybės biudžetas – atitikti jų poreikius, spręsti struktūrines valstybės problemas, didinti valstybės saugumą ir gerovę. Biudžeto sudarymo metu valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius. Tiesa, dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino. Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas teigiamai vertina, kad planuojant valstybių ir savivaldybių išlaidas buvo laikytasi fiskalinės drausmės ir 2024 m. biudžeto deficito planas neviršija 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, o valdžios sektoriaus skola – 39,9 proc. Tačiau pajamų srityje paskutinysis šios valdančiosios daugumos ir Vyriausybės suplanuotas biudžetas, deja, neatliepia sukeltų lūkesčių, kad bus sugeneruotos reikšmingos ir tvarios naujos biudžeto pajamos ateičiai.
Šaltinis: 77.lt
