TS-LKD neteko dar vienos kylančios partijos žvaigždės
Pastarieji keli mėnesiai valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai nebuvo itin sėkmingi.
Vasaros pradžioje į skandalą įsivėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Kilo daugybė klausimų tiek dėl jos, tiek ir dėl dabar jau buvusios ministrės sutuoktinio ryšių su verslininkais Ieva Trinkūnaite ir už sukčiavimą teistu pastarosios sugyventiniu Vilhelmu Germanu bei įmone „Foxpay“. Tada pati M. Navickienė pasitraukė iš pareigų[1].
Liepos pabaigoje žiniasklaidą apskriejo ne mažiau šokiruojanti žinia: generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro, konservatoriaus Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Prašymas pateiktas įvertinus ikiteisminio tyrimo, susijusio su A. Vyšniausko kadencijos Marijampolės savivaldybėje metu (2019–2023) naudotomis valstybės lėšomis, duomenis.
Teigta, kad A. Vyšniauskas, nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. ėjęs Marijampolės savivaldybės tarybos nario ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas, Marijampolės savivaldybės administracijai galimai yra pateikęs suklastotus dokumentus dėl jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidų kompensavimo, kurių pagrindu jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo išmokėti daugiau nei 2100 Eurų.
Taip pat paaiškėjo, kad praėjusią kadenciją Marijampolės taryboje dirbusio Seimo nario Andriaus Vyšniausko išlaidos nebuvo įvertintos savivaldybės kontrolės audito, jis savivaldybei vėliau esą grąžino dalį lėšų.
Teigta, kad šių lėšų auditui atlikti laiko stigo dėl to, kad buvo atleistas buvęs kontrolierius Juozas Vaičiulis. Įdomu tai, kad J. Vaičiulis pats priklausė konservatorių partijai, nors ir teigė, kad partinė priklausomybė nebuvo susijusi su tuo, kad A. Vyšniauskas išvengė audito.
Seimui neeilinės sesijos metu pristačius generalinės prokurorės prašymą panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, tai ir buvo padaryta. „Už“ A. Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo 97 Seimo nariai, „prieš“ 1, susilaikiusių nebuvo. Panaikinti jo teisinę neliečiamybę paprašė ir pats A. Vyšniauskas.
Pats politikas, vos pasirodžius jo reputacijai žalingai žiniai, pranešė stabdantis narystę TS-LKD gretose, paliko frakcijos seniūno postą.
Jis taip pat tikino, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti yra pasirengęs, bet sprendimą, ar jis galės siekti parlamentaro mandato, priims politinė jėga.
Vėliau politikas paprašė partijos vadovybės išbraukti jį iš daugiamančio rinkimų sąrašo, sudarant galimybę kandidatuoti vienmandatėje apygardoje. TS-LKD pritarė šiems prašymams.
Tačiau tai nėra istorijos pabaiga, veikiau priešingai. Šioje situacijoje ir toliau lieka daugybė nežinomųjų.
Konservatorius tapo dar vienu į „čekiukų“ skandalą įsivėlusiu politiku
Ši istorija reiškia, kad A. Vyšniauskas tapo dar vienu politiku, įsipainiojusių į liūdnai pagarsėjusį, vadinamąjį „čekiukų“ skandalą.
Primename, kad dar pernai visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 26 savivaldybių tarybos narių galimai netinkamo lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.
Prokuratūra skelbė, kad šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę 765 tūkst. 911 eurų į savivaldybių biudžetus.
O konservatoriai dėl „čekiukų“ skandalo jau netenka nebe pirmojo politiko. Juk pernai dėl lėšų švaistymo iš pareigų pasitraukė tuometinė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dabar krito dar vieno, gana įtakingo, kylančia partijos figūra laikomo A. Vyšniausko galva.
O jo politinė ateitis iš tiesų galėjo būti itin šviesi. TS-LKD frakcijai ieškant, ką deleguoti į dvi atsilaisvinusias Seimo vicepirmininkų pozicijas, konservatoriai svarstė, kad Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininku, kuris automatiškai taptų ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotoju, galėtų būti A. Vyšniauskas.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas, konservatorius Jurgis Razma neabejojo, kad A. Vyšniauskas pajėgtų susitvarkyti su šiomis pareigomis. Savo ruožtu pats A. Vyšniauskas taip pat neatmetė galimybės, kad jam gali būti patikėta atsakomybė eiti šias pareigas[2].
Kai pernai Vyriausybėje kilo krizė ir buvo imta kalbėti apie premjerės pasitraukimą ir net pirmalaikius rinkimus, Seimo koridoriuose puse lūpų kalbėta apie tai, kad iš tiesų pirmalaikių rinkimų idėją konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakišo du partijos „pilkieji kardinolai“, kurių vienas buvo tas pats A. Vyšniauskas[3].
Kai TS-LKD baigė reitinguoti partijos kandidatų į šį rudenį vyksiančius Seimo rinkimus sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, naujai švietimo, mokslo ir sporto ministre išrinktos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės pavardės, tačiau vėliau sekė ir kiti politikai, tarp kurių atsidūrė ir A. Vyšniauskas[4].
Partijos reakcija – neutrali, vengiama ir palaikymo, ir pasmerkimo
O ką partija mano apie šią situaciją? Premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo linkusi pasmerkti kolegos.
„Jeigu žmogus mano, kad jis yra teisus ir nepadarė nieko blogo, kas manau, kad buvo ir paties Andriaus viešai pasakyta, tai jis turi galimybę savo rinkėjams, savo apygardoje į tuos klausimus bandyti atsakyti“, – sakė ji.
G. Landsbergis sakė gerbiantis kolegos sprendimą pasitraukti iš konservatorių partijos gretų ir vylėsi, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš artėjančius parlamento rinkimus bus „maksimaliai skaidrus“.
„Žinia, kaip ir pačiam Andriui, buvo netikėta, gerbiu jo apsisprendimą trauktis iš pareigų bei norą atvirai ir sąžiningai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Tai dar kartą įrodo, jog kaip politinė bendruomenė pasitikime teisėsaugos institucijomis ir prieš artėjančius Seimo rinkimus, viliamės, maksimaliai skaidraus ir visuomenei į visus klausimus atsakančio tyrimo“, – nurodė G. Landsbergis.
TS-LKD pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog žinia apie prokuratūros prašymą panaikinti buvusio frakcijos seniūno A. Vyšniausko neliečiamybę jai buvo netikėta. Tačiau, anot jos, Seimo narys privalo atsakyti į keliamus klausimus.
,,Andrius Vyšniauskas, kaip ir kiti panašioje situacijoje atsidūrę, turės duoti tuos paaiškinimus, bet aišku, kad žinia yra ir netikėta, ir sudėtinga“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Koalicijos partnerių liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas manė, kad iki parlamento rinkimų likus vos keliems mėnesiams, viešojoje erdvėje gali kilti klausimų dėl Generalinės prokuratūros pasirinkto laiko kreiptis į Seimą.
„Teisėsaugos politikavimu negaliu įtarinėti. Bet net ir tada, kai Masiulio byloje mus smaugė, mes trūkčiojome pečiais ir vengėme kaltinimų teisėsaugai. (…) Neįtarinėju teisėsaugos, nors tikrai kažkas imsis be manęs išvadas daryti“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad galima suprasti, jog konservatoriai praėjusiais metais, savivaldybių „čekiukų“ skandalo įkarštyje, pas save atliko vidaus auditą ir galėjo pasidaryti išvadą – jiems bus blogai, reikia paleisti Seimą.
„Žinoma, jie to nesakė, o brovėsi kaip briedžiai plačiaragiai pro siauras duris ir jiems nepavyko, nes mes jokių rimtų argumentų negirdėjome. Jeigu tai buvo konservatorių argumentas, kad jie turi problemų su „čekiukais“, tai, atleiskite, man iki šiol atrodo dėl to paleidinėti visą Seimą nėra prasmės“, – sakė E. Gentvilas.
Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas teigė, kad kolegai A. Vyšniauskui reikia nesislėpti už teisinio imuniteto ir elgtis garbingai.
„Kaip ir šiuo, taip ir kitais atvejais, visų pirma, reikia tos neliečiamybės atsisakyti ir už to imuniteto nesislėpti, nes galiausiai tik toks kelias yra teisingas ir garbingas. O tada jau bus galima ir visuomenei pateikti atsakymus, kas čia buvo, ir teisiniu keliu įrodyti savo nekaltumą arba gauti tam tikrą sankciją“, – komentavo V. Mitalas.
Skandalas gali turėti įtakos konservatorių pasirodymui Seimo rinkimuose
Istorijai kiek aprimus, konservatorius J. Razma „Žinių Radijui“ sakė, kad A. Vyšniausko istorija prieš artėjančius Seimo rinkimus gali turėti kažkokį neigiamą poveikį reitingams. Vis dėlto, jis tikisi, kad sukrėtimas nebus didelis, nes partija ir pats A. Vyšniauskas po šio įvykio priėmė principingus sprendimus[5].
J. Razma sakė, kad A. Vyšniauskas pats menkai suvokia, kas jo išlaidose galėjo užkliūti ir pabrėžė, kad jei pats kolega būtų žinojęs, jog turi galimų problemų, vargu, ar būtų ėjęs ir sutikęs tapti frakcijos seniūnu.
J. Razma taip pat pažymėjo, kad diskusija dėl A. Vyšniausko ateities vyko pagal vidines taisykles: pirmiausia nuspręsta dėl politiko palikimo vienmandatėje, jis pats sustabdė narystę partijoje, tad priežiūros komitetas įvykio nesvarstė. Politiko A. Vyšniausko situacija yra pradinėje stadijoje, tai nėra tas pats, kad baigtas prokuratūros tyrimas ar teismo sprendimas.
Vis tik, manoma, kad ši situacija neišvengiamai paveiks konservatorių pasirodymą Seimo rinkimuose. „Žinių Radijui“ žurnalistė Jurga Tvaskienė sakė, kad A. Vyšniauskas nepasakė partijai, „kokios uodegos paskui jį tempiasi“.
„Nesitikėjo, kad paaiškės, ar nesitikėjo, kad ten tikrai nieko nėra? Kai žmogus dirba taryboje ir atsiskaitinėja už savo lėšas, jis tikrai 100 proc. žino, ar viską padarė teisingai. Teisingai ponas Vyšniauskas padarė kitą dalyką, kad pasitraukė iš visų pozicijų, iš tikrųjų partijai prieš rinkimus tokios istorijos yra žiaurus smūgis ir jis bent šiek tiek minimalizuoja. Jei paaiškės, kad ponas Vyšniauskas turėjo problemų ir partijai nepasisakė eidamas į frakcijos seniūno postą, tai aš manau partija turės imtis savo sprendimų“, – sakė ji[6].
Savo ruožtu žurnalistė Eglė Samoškaitė teigė, kad šios istorijos pasekmės konservatoriams jau matomos.
„Pasekmės jau matomos, nes ši politinė partija apskritai keldavo tokius aukštesnius kriterijus ir kitiems, ir sau lygiai taip pat, ir kalbėdavo, kad net neleis kažkokio konflikto regimybės, interesų konflikto, korupcijos ir panašiai. Tai jie dabar nebegalės pamokslauti socialdemokratams, Darbo partijai ar kitoms politinėms partijoms, nes turėkime omenyje, kad čia jau antras toks didesnis skandalas. Pirmas tai buvo su Monika Navickiene dėl to skrydžio į Dubajų už kurį ji iš pradžių nebuvo susimokėjusi su vaikais, dabar mes turime „čekiukų“ skandalą toliau besitęsiantį“, – sakė žurnalistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Generalinė Prokuratūra ne visai atvejais reiškia įtarimus politikams, kurie galbūt panaudojo lėšas netinkamai: kai kuriais atvejais, kai jie neįtaria konkretaus nusikaltimo pagal Baudžiamąjį Kodeksą, jie inicijuoja civilinį procesą, prašo grąžinti į savivaldybės biudžetą tam tikras sumas. Šiuo atveju, jeigu prokuratūra pasirinko jau teikti įtarimus, žurnalistė teigia, kad tai rodo, jog jie surinko pakankamai duomenų ir abejonių.
