Nauja valdžia vis užsimena apie galimus mokesčių pakeitimus. O pirmieji planai, kas galėtų būti keičiama, jau nyra į dienos šviesą.
Štai naujai į Seimą išrinkta socialdemokratė M. Petrauskaitė siūlo nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams.
PVM įstatymo projekto aiškinamajame rašte socialdemokratė Modesta Petrauskaitė siūlo nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą nustatytų ir pildytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Be to, tokia lengvata galiotų ir įmonėms, kurios teikia maitinimo ir gėrimų (išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais) paslaugas.
„Pagrindinių maisto produktų kainos galėtų sumažėti 5–8 proc., dėl didesnio vartojimo ir mažesnio iš kaimyninių šalių įvežamų prekių kiekių didėtų maisto produktų apyvarta, daugiau lėšų būtų investuojama į gamybą bei didėtų konkurencingumas bendroje Europos Sąjungos vidaus rinkoje“, – įsitikinusi M. Petrauskaitė.
Seka kitų valstybių pavyzdžiu
Politikės teigimu, Lietuvoje maisto kainos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, išlieka labai didelės.
„Airija maisto produktams taiko 0 PVM tarifą, Lenkija – 5 proc., Vokietija – 7 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Kitos ES valstybės išskiria atskirus būtiniausius maisto produktus ir jiems skiria lengvatinį PVM tarifą. Italija ir Ispanija duonai – 4 proc., Čekija kūdikių maistui – 10 proc.
Dalis ES šalių, turinčių stipresnes ekonomikas nei Lietuva, taiko dviejų lengvatinių PVM mokesčių tarifų sistemas maisto produktams pagal rūšis atitinkamai ribose nuo 4 iki 13,5 proc.“ – vardijo socialdemokratė.
Politikė viliasi, kad jei įstatymas būtų pakeistas, tai galėtų sukurti palankias konkurencines sąlygas verslo atstovams, sumažinti neigiamus ekonominius padarinius.
Tiesa, ji neatmeta, kad po įstatymo pakeitimo iš PVM surenkamų lėšų, tikėtina, sumažėtų. Tačiau M. Petrauskaitė mano, kad jei gyventojai pirks daugiau prekių ar apsilankys maitinimo įstaigose, pinigų nesumažės.
Jei įstatymo pakeitimas būtų priimtas, PVM lengvata galėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.
Tai jau ne pirmas, kai Seimo nariai siūlo mažinti PVM maisto produktams. Tačiau iki šiol jokia panaši iniciatyva nesulaukė didesnio parlamentaro palaikymo.
Kaip teigia Finansų ministerija, sumažinus PVM gerokai susitrauktų valstybės biudžeto pajamos, iš kurių finansuojamos įvairios išmokos ar viešosios paslaugos – pvz., švietimas, sveikatos priežiūra ar krašto gynyba.
Kita vertus, įvedus PVM lengvatą, verslas nebūtinai sumažintų kainas (pvz., sumažinus PVM apgyvendinimo paslaugoms, jos neatpigo).
„Lazda buvo perlenkta“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki pernai metų sausio galiojo restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms bei išsinešti teikiamam maistui.
Tarifas buvo laikinai sumažintas, norint paremti per koronaviruso pandemiją nukentėjusį verslą, tačiau galiausiai sugrąžintas 21 proc. siekiantis PVM.
Restoranai skundžiasi, kad po PVM lengvatos panaikinimo, jų apyvartos krito drastiškai, bei smarkiai sumažėjo klientų. Ir esą jie priversti kelti kainas, kitaip neišgali išlaikyti verslų, išmokėti algų. Tad baiminasi, kad greitai klientų restoranuose visai neliks.
„Situacija ženkliai blogesnė nei įsivaizdavau prieš keletą mėnesių“, – tvirtino viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
E. Šiškauskienė sako, kad restoranai sunkmetį išgyvena dėl stipriai sumažėjusių klientų srautų, tai priverčia kelti kainas.
„Keli dalykai: padidėjusios produktų kainos, ištisai keliamas atlyginimas, kuris nuo 2019 m. mūsų sektoriuje padidėjo 70 proc. ir kritęs vartojimas“, – vardijo asociacijos prezidentė.
Pasak jos, restoranų ir kavinių apyvarta krito 7 procentais.
„Restoranams pastarasis 5-metis buvo kupinas iššūkių, nes turėjom ir ribojimus, kuomet dalis restoranų negalėjo tiekti paslaugų pilna apimtimi. Taip pat turėjom didžiulį infliacijos šuolį, darbo užmokesčio šuolį“, – pabrėžė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot ekonomisto Ž. Maurico, restoranai patys atbaidė savo klientus, nes per daug pakėlė kainas.
„Lazda išties buvo perlenkta, nes kainų kėlimas prasidėjo 2022 m., kai turėjom didžiulę infliaciją, energetinių kainų šuolį. Vėliau jis atslūgo ir kainos toliau kilo. Ir matome, kad dalis gyventojų tiesiog nebenori ir dalis nebegali įpirkti paslaugų“, – pabrėžė ekonomistas.
Ž. Mauricas skaičiuoja, kad, nepaisant 2021-aisiais sumažinto PVM, kainas restoranai ir kavinės per pusmetį pakėlė 6 proc., o metinis augimas tuomet siekė 8 proc.
„Visiems atrodo, kad per didelės kainos patiekalų – taip, aš pritariu, ir man jos atrodo labai didelės, bet iš kitos pusės jas reikėtų dar branginti apie 40 proc., kad išgyventų restoranai ir maitinimo įmonės, kažkaip išsilaikytų ir užsidirbtų“, – tikino E. Šiškauskienė.
„Buvo noras, kad visa PVM nauda tektų didiesiems tinklams, kurių – vienetai. Nauda nusėdo taip, kad didžiuosiuose tinkluose pagaminto maisto kategorija paaugo 20 proc. mažų restoranų sąskaita. O restoranai išgyveno įdomų laikotarpį net nesuprantamą net Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes mažėja apyvarta, o auga sąnaudos“, – kalbėjo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Restoranai viliasi, kad jų gelbėti imsis nauja valdžia, sumažindama PVM maistui. Naujai išrinkti parlamentarai pripažįsta, kad restoranams reikia pagalbos. Tačiau greitų sprendimų nežada ir PVM lengvatos grąžinti kol kas neketina.
„Tikėtis greito sprendimo, tikriausiai, neverta. Tam ir tikimės, kad bus sukurtas atskiras Turizmo pakomitetis, kuris ir galės ieškoti sprendimų kartu su verslu“, – teigė Seimo narė Jekaterina Rojaka.
Kainų kilimas Lietuvos maitinimo įstaigose per pastarąjį penkmetį skaičiuojant nuo 2020 m. pradžios, buvo 2,5 kartų spartesnis nei euro zonos vidurkis, ir gerokai spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje
Šaltinis: tv3.lt
