Vilnių, Molėtus ir Uteną jungiantis Molėtų plentas jau ilgus metus vadinamas blogiausiu Lietuvos keliu – iš betono blokų suklotame kelyje dardėdamas keikėsi ne vienas vairuotojas. Dabar Molėtų plentas atkarpomis atnaujinamas ir betono blokus keičia asfaltas, tačiau kai kuriems atrodo, kad darbai daromi atbulomis rankomis.
Praėjusio lapkričio pabaigoje „Via Lietuva“ paskelbė, kad „betonkės“, kaip pravardžiuojamas Molėtų plentas, era artėja prie pabaigos – atvertas atnaujintas 30 kilometrų kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos ir atgal, prieš tai buvęs blogiausios būklės „betonkės“ atkarpa.
Kartu skelbta, kad 30 kilometrų atkarpos darbų vertė – 61 mln. eurų, kapitalinio remonto darbus atliko „Via Lietuvos“ skelbtą viešąjį konkursą laimėjusi akcinė bendrovė „HISK“.
Nors betono blokus išties pakeitė asfaltas, bent jau Utenoje vairuotojai, kuriems tenka riedėti naujuoju keliu, nelabai džiaugiasi – pastarieji juokauja, kad „Via Lietuva“ pasekė buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavyzdžiu ir ėmėsi gatvių siaurinimo.
Per žiemos šventes išbandžius naująją kelio atkarpą paaiškėjo, kad situacija – išties pasikeitusi: anksčiau Molėtų plentas šioje atkarpoje turėjo, kaip ir dabar, dvi eismo juostas, tačiau taip pat ir pakankamai plačius kelkraščius, kuriuose nelaimės atveju ar prispyrus bėdai galėjai sustoti ir nemaišyti kitiems eismo dalyviams. Dabar šie kelkraščiai – gerokai siauresni, todėl didesnis automobilis vargiai galės sustoti šalia važiuojamosios kelio dalies. Anot kai kurių uteniškių, dabar važiuodamas naująja Molėtų plento atkarpa kartais jautiesi lyg spąstuose – kelias iš abiejų pusių atitvertas atitvarais, o už šių – nemaži supilti pylimai. Jeigu šioje kelio atkarpoje įvyktų avarija, ypač jei į eismo įvykį patektų ar sugestų vilkikas, atsiradusią kliūtį dėl siaurų kelkraščių apvažiuoti būtų labai sunku, gal netgi neįmanoma.
Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį Utenos gyventojai, – jeigu jau ši transporto arterija užsikimštų, privažiuoti prie jos gaisrininkams, medikams ar policijos pareigūnams būtų labai sunku; kelkraščiu jie vargu ar pravažiuotų, o aplink kelią supiltos nuokalnės ir užtvarai neleistų įvykio vietos pasiekti bekele.
Įtaresni Utenos gyventojai, linkę besipiktinti valdžia, sako, kad ši Molėtų plento atkarpa sutvarkyta taip, kad nori nenori ateityje reikės platinti kelią, todėl kelininkai vėl galės sočiai užsidirbti.
„Via Lietuva“ problemos nemato: kelias – nesiauras
Alfa.lt pasiteiravo valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios bendrovės „Via Lietuva“, kodėl buvo nuspręsta susiaurinti kelią šioje Molėtų plento atkarpoje. Tačiau pastaroji bendrovė teigia, kad kelias nebuvo susiaurintas, o kelkraščių plotis yra pakankamas.
„Vilnius–Utena kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos yra dviejų eismo juostų (po vieną į vieną pusę). Važiuojamosios dalies plotis 7,0 m, vienos eismo juostos plotis – 3,5 m, kraštinių saugos juostų plotis – po 1,0 m. Kelkraščiai – 1,50 m pločio. Atkreipiame dėmesį, kad kelio važiuojamoji dalis nėra susiaurinta, t. y. važiuojamosios dalies ir kiekvienos eismo juostos plotis yra pakankamas, kad eismas vyktų saugiai.
Projekto rengimo metu atliktas projektuojamos kelio dangos konstrukcijos kainos palyginimas su dar papildomomis 2 alternatyvomis (paliekant esamas gelžbetonines plokštes), įvertinus visas parenkamos kelio konstrukcijos įrengimo rizikas bei kaštus, pasirinktas ekonomiškai ir technologiškai naudingiausias sprendimas“, – rašoma „Via Lietuvos“ pateiktame atsakyme.
Bendrovės teigimu, rekonstruotoje atkarpoje problemų neturės ir medikai ar kitos tarnybos, jei prisireiktų jų pagalbos.
„Projektuojamuose ruožuose buvo atlikti projektinių sprendinių eismo srautų modeliavimai, kurių metu atlikti tyrimai: eismo intensyvumas, transporto srautų tyrimas, transporto srauto piko laikų ir jų trukmės nustatymas bei kt. Taip pat buvo pateikti prognoziniai eismo srautai per 20 metų. Projektui taip pat atliktas kelių saugumo auditas, kuriame, įvertinus visus eismo saugos aspektus, pastabų dėl specialiojo transporto eismo pateikta nebuvo. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai yra reglamentuoti Kelių eismo taisyklėse (KET), todėl, įvykus eismo įvykiui, specialiosios transporto priemonės atvyktų laikantis KET“, – teigiama Alfa.lt pateiktame atsakyme.
O nuokalnės, dabar esančios kiekvienoje rekonstruotos kelio atkarpos pusėje, buvo supiltos ne šiaip sau.
„Iki remonto kelio ruože nebuvo tinkamos vandens nuvedimo sistemos, todėl, vykdant projektą, buvo tvarkoma ir vandens nuvedimo sistema. Siekiant užtikrinti paviršinio vandens nuvedimą, projektuojami apie 0,50 m pločio vandens nuvedimo grioviai šalia kelio. Būtent dėl šių priežasčių suformuota aukštesnė sankasa, o sumontuoti kelio atitvarai užtikrina eismo saugą“, – teigia „Via Lietuva“.
Šaltinis: alfa.lt
