Lietuvos ekonomikos augimas galėtų prisidėti prie gynybos išlaidų apie milijardu eurų kasmet. Mokesčių reforma siekia papildomai surinkti dar 500 mln. eurų. Tačiau mokesčiai gali reikšmingai lėtinti ekonomikos augimą, rašo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Praktiškai pripažįstama tai, apie ką kalbėjo ekspertai. Kitas niuansas – pradedama realiai skaičiuoti, kaip mes atrodome bendrame ES kontekste, ne tik savo kieme.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat įvertino galimą pelno ir GPM tarifų didinimo poveikį ekonomikos augimui. Vertinimas paremtas OECD1 tyrime nustatytais elastingumais tarp skirtingų mokesčių naštos pokyčio ir ekonomikos augimo 26 šalyse. Daryta esminė prielaida, kad tyrime nustatytas elastingumas tarp GPM, ir pelno mokesčių ir ekonomikos augimo galioja ir Lietuvai. Rezultatai rodo, koks būtų buvęs Lietuvos ekonomikos augimas, jeigu padidinti pelno ir GPM tarifai būtų galioję 2024 m.
Tyrime nustatyta, kad 1 proc. nuo BVP GPM ir pelno mokesčių padidinimas vidutiniu laikotarpiu, šalies BVP sumažina nuo 0,15 iki 1,25 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad 1 proc. p. pakėlus standartinį ir lengvatinį pelno mokesčio tarifą, į biudžetą bus surenkama apie 120 mln. Eur papildomų pajamų per metus, arba 0,15 proc. nuo BVP, GPM – 257,5 mln. Eur, 0,34 proc. nuo BVP.
Remiantis tyrime apskaičiuotu pajamų ir pelno mokesčių ir ekonominio augimo elastingumu, pelno mokesčio didinimas Lietuvos BVP sumažins nuo 0,02 iki 0,19 proc., o GPM – 0,05-0,42 proc. Dėl šių mokesčių didinimo vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP „blogiausiu“ scenarijumi bus 0,61 proc. mažesnis, o tikėtinu scenarijumi – 0,34 proc. mažesnis. Dėl to visi mokesčių pakeitimai, kurie turi reikšmingą neigiamą poveikį ekonomikos augimui turi būti vertinami atsargiai.
Pagal EIMIN skaičiavimus, jei JAV muitai išlieka, Lietuvos ekonomikos augimas 3-4 metų laikotarpyje dėl to lėtės apie 0,44 proc. Mokesčių pakeitimai pridėtų dar apie 0,34 proc. augimo praradimo.
Šiuo metu prognozuojamas 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimas siekia 2,5 proc. Jei nieko nekoreguosime, dėl muitų ir mokesčių prarasime apie trečdalį augimo – tai jau reikšmingas poveikis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymai:
Atsisakyti 36 % GPM virš 120 VDU (ketvirto progresinio laiptelio) – tai atstumia talentus ir investicijas. Neapmokestinti nereguliarių pajamų progresyviai – tai būtina startuolių ekosistemai, parduodantiems verslą ar kitą brangesnį turtą.
Remiantis pajamomis, startuoliai sudaro apie 2 proc. šalies ekonomikos, o juose dirba 1,3 proc. visų užimtų gyventojų. Startuolių mokami atlyginimai yra beveik du kartus didesni nei šalies vidurkis, kas yra beveik 2,5 proc. viso šalies darbo užmokesčio fondo. Esant startuolių relokacijai dėl mažiau palankių verslo sąlygų Lietuvoje, netekimai ekonomikai būtų reikšmingi prarandant aukštą pridėtinę vertę kuriančius mokesčių mokėtojus.
Visgi, tai dar nėra galutinis sprendimas ir nekalbama apie paslėptas „bombas“, Pavyzdžiui, praktiškai nieko nekalbama apie tai, kad jei bus priimtas dabartinis modelis, tai didžiules sumas gali tekti sumokėti kiekvienam. Pavyzdžiui, kas bus kai parduosite paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir trečdalį sumos reikės sumokėti valstybei kaip GPM nuo ypatingai didelių pajamų.
Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ su Šarūnu Andriukaičiu – Sutkumi, rizikos analitiku ir Gintare Verbickaite, „Vienaragiai LT“ asociacijos vadove.
„Kalbėdami apie mokesčių reformą negalime žiūrėti vien tik į darbo užmokestį, nes pakeitimai palies visas pajamas. Pardavus turtą, sėkmingai uždirbus iš investicijų, sukūrus papildomas pajamas iš individualios veiklos šalia samdomo darbo labai nesunku ribas peržengti didžiausią apmokestinamą sumą. Svarbu tai, kad vertinamas pajamų gavimas per metus, bet nevertinama, kiek laiko užtruko tas pajamas sugeneruoti. Pavyzdžiui, laukti kol akcijos pabrangs. Tai palies kur kas daugiau žmonių nei 40 tūkst., apie kuriuos kalba politikai“, – dėlioja G. Verbickaitė ir sako, kad verslas nieko prieš prisidėti prie Gynybos. Verslui jau rudenį procentu padidintas pelno mokesčio tarifas, planuojama jį dar didinti. Dėl to niekas neprieštarauja. Tačiau diskusijų kelia bendras mokesčių pakeitimų paketas.
„Verslui svarbu mokesčių pakeitimas, nes tai tiesiogiai susiję su geriausiais darbuotojais ir vadovais. Bausime kvalifikuočiausius žmones, kurie turi tarptautinę patirtį. Šie pakeitimai darys Lietuvą nepatrauklia ir nekonkurencinga“, – sako G. Verbickaitė ir prognozuoja, kad mūsų šalis pagal gyventojų apmokestinimą yra antra pagal dydį ES. Mokestinė našta darbuotojams ir taip jau didžiulė. Reikia įvertinti ir tai, kad bus apmokestinamos ir papildomos naudos, tokios kaip sveikatos draudimas darbuotojams. Dėl individualios veiklos apmokestinimo visi pajus ir paslaugų brangimą.
„Reformą reikia pavadinti tuo, kuo ji yra. Tai apgavystė ir trečdalio jūsų turto konfiskacija. Kito žodžio nerandu. Prisidengiama solidarumo ir gynybos skraiste, nors gynybai nubyrės ašaros, o trečdalį turto atiduosite beveik visi. Vienas iš pavyzdžių paveldėtas nekilnojamas turtas. Labai skaudžiai nukentės smulkus ir vidutinis verslas, kurie nesinaudoja įvairiomis mokestinio apėjimo schemos. Tūkstantis turtingiausių žmonių to nepajus, nes jau susidėlioją reikalingas schemas“, – dėsto Š. Andriukaitis-Sutkus.
Analitikas pateikia ir pavyzdį. Žmogus sukūrė regione mažą verslą, kurio įstatinis kapitalas 100 tūkst. eurų. Per penkiolika metų pavyko sukaupti pelno už 1,5 mln. eurų ir įmonę parduoda už 3 milijonus. Pagal dabartinę schemą, pajamos bus vertinamos taip: 3 milijonai minus 100 tūkst. eurų, kiek formaliai yra akcijų įsigijimo vertė. Mokesčiai 36 proc. arba milijonas eurų.
„Kyla normalus klausimas, kam man to reikia. Kam investuoti ir kurti vertę, jei galima tiesiog išsiiminėti dividendais ir mokėti po 15 proc. Lietuvoje išnyks privatūs savininkai, kurie steigs formalius holdingus kur nors Liuksemburge ir taip išvengs mokesčių“, – aiškina Š. Andriukaitis-Sutkus ir sako, jog tai ir yra problema, kad nesprendžiamos jokios mokestinės problemos ir paliekamos visos landos. Pavyzdžiui, ūkininkai, nekilnojamojo turto vystytojams. Jiems niekas nesikeičia. Tas pats investuotojams, turintiems didesnes investicines sąskaitas kai bus išimami pinigai.
„Iki šiol buvęs apmokestinimas nebuvo idealus, tačiau bent jau buvo vidutinis pagal dydį ES. Be to, kai paliekama 15 proc. dividendams, tai sustabdys bet kokias investicijas ir ypatingai į regionus, kur daug savininkų, jau norinčių parduoti kurtus verslus“, – aiškina Š. Andriukaitis-Sutkus.
G. Verbickaite tikina, kad patirtis rodo, kad tuo didesni mokesčiai ir jie sudėtingesni, tai tik didina šešėlį, kurį Lietuvoje jau buvo pavykę sumažinti.
Š. Andriukaitis-Sutkus sako, kad tai palies ne tik verslininkus, bet ir visus žmones, kurie kuria, paveldi turtą.
Analitikas sako, kad mes esame pafrontės valstybė ir turime pritraukti lėšų gynybos struktūrai, kurią pasistatysime iš skolintų lėšų, aptarnavimui. Kodėl pas mus turėtų investuoti užsieniečiai, kurie dėl darbuotojų konkuruoja globalioje rinkoje, o čia negali normaliai mokėti, siūlyti akcijų, iš kurių prieaugio irgi gali užsidirbti.
Šaltinis: delfi.lt
