Į konfliktą tarp JAV ir agresyvios Rusijos įsitraukė trečioji šalis – Kinija, ir šiuo metu ji laimi labiausiai. Apie tai liepos 19 d. rašė leidinys „The Times“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 100 proc. muitą Rusijos importui, tačiau praėjusiais metais Rusijos pardavimų į Ameriką apimtis sudarė tik 3 mlrd. dolerių, arba 0,65 % bendro eksporto, teigiama straipsnyje.
Daug svarbesnis buvo įspėjimas, kad JAV taip pat įves antrinius muitus šalims, perkančioms Rusijos naftą ir naftos produktus.
Jei JAV nutrauktų tiekimą, tai būtų lūžis. Praėjusiais metais Rusijos bendros pajamos iš naftos pardavimo sudarė 192 mlrd. dolerių.
Trys ketvirtadaliai Rusijos naftos eksportuojama į Kiniją ir Indiją. Nei Indija, nei Kinija negalėtų perorientuoti savo naftos pirkimų šiuo laikotarpiu, net jei norėtų, o Rusijos išskyrimas iš pasaulinės padėties destabilizuotų rinką ir lemtų benzino kainų augimą JAV.
Tačiau tai taip pat pabrėžia, kad žmogus, kuris geriausiai gali priversti neteisėtą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti kursą Ukrainos atžvilgiu, yra ne Trumpas, o Kinijos prezidentas Xi Jinping, rašo leidinys.
Atrodo, kad Xi Jinping to daryti neketina. Antradienį Kinijos prezidentas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pareiškė, kad Rusija ir Kinija turi „stiprinti tarpusavio paramą“.
Tuo pačiu Kinijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė grasinimą įvesti muitus.
Anksčiau šį mėnesį, pareikšdamas neutralitetą dėl karo Ukrainoje, Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi savo kolegei iš Europos Sąjungos Kae Kallas pareiškė, kad Putino invazija tapo „palaima“ Pekinui, nes ji leido Vakarams sutelkti dėmesį į Europą, o ne į Ramiojo vandenyno regioną.
Leidinys pažymi, kad Kinija jau tiekia Rusijai platų spektrą dvejopo naudojimo prekių, kurios gali būti naudojamos civilinėms reikmėms, bet taip pat yra svarbios Putino karinei mašinai.
Šios prekės svyruoja nuo optinių kabelių, naudojamų dronų valdymui, iki nitroceluliozės, naudojamos kaip žaliava šaudmenims.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neseniai pareiškė, kad jei Xi Jinping nuspręs užimti Taivaną, jis greičiausiai įsakys Putinui pulti Europą, kad atitrauktų dėmesį, ir Putinui teks paklusti.
Leidinyje tai laikoma perdėta, tačiau pažymima, kad Maskva tyliai ir kartais nenoriai sutinka su Pekinu.
Tuo pačiu Xi Jinping neskuba baigti karo Ukrainoje, teigiama leidinyje. Be to, kad nukreipia Vakarų išteklius ir dėmesį, tai dar labiau sustiprina Maskvos priklausomybę nuo Pekino.
Kontekstas
Nuo pat Rusijos visapusiško puolimo Ukrainoje 2022 m. vasario mėn. Kinija viešai laikėsi neutralios pozicijos ir ragino derėtis, tačiau Jungtinėse Tautose dažnai balsavo taip pat kaip agresorė Rusija ir jai tiekė tam tikrą karinę techniką.
JAV duomenimis, 2024 m. pavasarį Kinija sustiprino paramą Rusijai, perduodama jai žvalgybos informaciją, optiką karinei technikai, raketinį kurą, tankų gamybos stakles ir kitus produktus.
Lapkričio 15 d. „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasi trimis šaltiniais, pranešė, kad Kinija pirmą kartą suteikė Rusijai ginklų, skirtų naudoti kare su Ukraina.
Estijos žvalgyba savo metinėje ataskaitoje taip pat rašė, kad Pekinas padeda Maskvai gaminti karinius dronus ir tiekia vakarietiškas detales.
Birželio 20 d. neteisėtas Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad tariamai „formuoja“ su Kinija „naują pasaulio tvarką“, o liepos mėn. Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad negali leisti Rusijos Federacijai pralaimėti karo.
Šaltinis: gordonua.com
