Kaip niekad kritiška I. Ruginienės kalba: sulaukė klausimo, ar ją parašė R. Žemaitaitis

Naujienos

Premjerė Inga Ruginienė ketvirtadienį Seime stojo prieš opoziciją, kuri ją išsikvietė pasiaiškinti dėl situacijos kultūros sektoriuje. Ministrė pirmininkė kalbėjo kaip niekad griežtai – tvirtino įžvelgianti politinio šantažo atspalvius ir kėlė klausimą, ar opozicija siekia paneigti demokratinius procesus, taip iš esmės užstodama „Nemuno aušrą“.

Tiesa, tiksliau būtų sakyti, kad ne kalbėjo, o skaitė kalbą, nes I.Ruginienė su savimi atsinešė lapus, iš kurių perskaitė savo pasisakymą. O skaitė galbūt pirmą kartą, nes labai strigo, ne taip dėliojo kirčius.
Opozicija įsiuto ne tik dėl pačios kalbos turinio, kurią, kaip pajuokavo demokratė Agnė Širinskienė, greičiausiai parašė Remigijus Žemaitaitis, bet ir dėl ištempto laiko – premjerės pasisakymui ir klausimams jai buvo skirta 20 minučių, kurių daugiau nei pusę ji išnaudojo skaitydama kalbą.

Dėl to užduoti klausimus ministrei pirmininkei galėjo vos keli Seimo nariai.

„Šis laikas, nors ir formaliai skirtas kalbėti apie Kultūros ministeriją, iš tiesų yra apie tai, kaip mes suprantame demokratiją, valdžios formavimą ir pagarbą rinkėjų valiai. Kitaip tariant, opozicijos užduotame klausime aš iš karto matau politinio spaudimo ir net politinio šantažo atspalvius.
Suprantu, kad opozicijai nepatinka ši koalicija, ši valdančioji dauguma. Suprantu. Bet užduoto klausimo formuluotės siekia kur kas toliau – opozicija siekia iš esmės paneigti demokratijos procesus ir valdančiosios koalicijos teisę formuoti Vyriausybę“, – pareiškė I.Ruginienė.
Todėl, kaip nurodė premjerė, savo pasisakyme ji norėtų aptarti ir elementarų politinį raštingumą, kurio, anot politikės, dažnai trūksta.
„Iš klausimo galima daryti prielaidą, kad valdančioji koalicija turi derėtis su opozicija dėl to, kas imasi vadovauti vienai ar kitai ministerijai. Jeigu gerai suprantu, jums, opozicijai, nepatinka vienas koalicijos partneris ir tai, kad šiai partijai atiteko Kultūros ministerija.
Kyla klausimas: galbūt blogai ir tai, kad socialdemokratai, valstiečiai žalieji, lenkų rinkimų akcija taip pat vadovauja ministerijoms? Galbūt jūs, opozicija, norėtumėte mums parinkti ministrus? O galbūt jūs be rinkimų norėtumėte būti valdantieji? Taip galime prieiti prie absurdo“, – rėžė I.Ruginienė.

Vyriausybės vadovė ironiškai klausė, ar patys opozicijos atstovai nori ateiti į valdančiąją koaliciją.

„Jeigu norite jungtis prie koalicijos – prašau, pasiūlykite ir mes tai svarstysime.
Mums reikėtų prisiminti Konstituciją: Seimas dauguma sprendžia dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Ministras Pirmininkas, remdamasis Seimo dauguma, formuoja Vyriausybės sudėtį. Opozicija šiame etape dalyvauja reikšdama savo nuomonę, bet neturi konstitucinės galios nulemti Vyriausybės sudėties.
Vyriausybės formavimas – tai ne vien politinė procedūra, o konstituciškai apibrėžtas procesas, turintis lemiamą reikšmę valstybės stabilumui. Po kiekvienų rinkimų Seimo dauguma, remdamasi Konstitucijos 84 ir 92 straipsniais, prisiima atsakomybę už naujos Vyriausybės sudarymą.
Tai būtina tam, kad valstybė galėtų tęsti darbus, priimti biudžetą ir užtikrinti žmonėms svarbius sprendimus – dėl pensijų, darbo užmokesčio, švietimo ir sveikatos finansavimo. Štai kodėl šiandien itin svarbu, kad Vyriausybė galėtų dirbti be dirbtinai keliamų kliūčių.
Biudžetas – tai mūsų visos politinės darbotvarkės pamatas, kuris lems, ar valstybė bus socialiai teisingesnė, ar mažės atskirtis ir nelygybė. O tam reikia stabilios, veikiančios Vyriausybės.
Kodėl verta priminti šią elementarią logiką? Nes pareiškimai, nukreipti prieš šią koaliciją, jau peržengia sveiko pilietiškumo ribas. Jeigu opozicija negali pripažinti, kad ši valdžia turi teisę spręsti dėl Vyriausybės kompozicijos, jų aktyvus įsitraukimas į protestus reiškia tik tiek – nepagrįstą politinį spaudimą ir rinkimų teisėtumo kvestionavimą“, – pakartojo ji.

I.Ruginienė atkreipė dėmesį dažnai girdinti pasikartojančią retoriką, esą „Nemuno aušra“ ar kitos koalicijos jėgos neturi teisės dalyvauti valstybės valdyme.

„Už šią politinę jėgą balsavo beveik 200 tūkst. valstybės piliečių – 15 proc. visų rinkėjų. Dalis iš jų, galbūt, nenorėtų matyti konservatorių ar liberalų politiniame lauke. Bet ką darysi – gerbiame visų žmonių nuomones ir jų teisę ją išreikšti laisvuose rinkimuose. Ar ne taip?
Jeigu mes, skirtingų politinių spektrų atstovai, savo oponentuose matysime valstybės priešus, poliarizacija ir susiskaldymas tik stiprės. O tada priimti sprendimus valstybėje, ieškoti sutarimo visuomenėje bus tik sunkiau.
Taigi dar kartą klausiu: galbūt opozicija nori jungtis prie valdančiosios koalicijos? Jeigu ne – prašau nešantažuoti daugumos. Ne opozicija ir ne siauri politiniai interesai formuoja Vyriausybės sudėtį, o valdančioji koalicija – kolegialiai, visos frakcijos, vieningai.
Jeigu opozicija yra pasiruošusi menkinti demokratinius procesus, tyčia kurstyti poliarizaciją ir susipriešinimą, tada reikėtų, matyt, atsakyti sau į klausimą: kam tai naudinga? Pirmiausia, tokie bandymai destabilizuoti demokratiją yra naudingi priešiškoms valstybėms.
Būtent tada, kai viena ar kita politinio spektro pusė bando eliminuoti demokratiškai išrinktas politines jėgas iš politinio lauko, mūsų priešai trina rankomis. Todėl labai kviečiu opoziciją neprisidėti prie valstybės skaldymo – dirbkime išvien, kalbėkimės. Politiniam šantažui valstybės valdyme vietos nėra“, – nurodė ji.

Premjerė dar kartą paragino opoziciją pasiskaityti Konstituciją.

„Vėlgi – pasiskaitykite Konstituciją: ne opozicija sprendžia, ką reikėtų eliminuoti iš politinio proceso. Tai sprendžia žmonės – patinka jums tai ar ne. Konstitucijos 92 ir 94 straipsniai aiškiai apibrėžia: ministras pirmininkas ir Vyriausybė atsako už valstybės reikalų tvarkymą, o ne opozicija.
Seimo dauguma, išreiškianti rinkėjų valią, turi teisę ir pareigą formuoti Vyriausybės sudėtį. Tai nėra privilegija – tai demokratijos pamatas. Kai opozicija bando daryti viešą spaudimą ar įtaką Vyriausybės sudėčiai, ji ne tik kenkia politinei kultūrai, bet ir rizikuoja pažeisti demokratinės valdžios pusiausvyrą.
Per pastarąsias savaites girdėjome daug žodžių apie „prasčiokus“, „runkelius“ ar „prastesnius žmones“, kurie esą balsavo už valdančiąją koaliciją. Tad štai kaip opozicija dalija valstybę – į gerus ir blogus.
Ir kaip mes tada tikimės stiprinti mūsų atsparumą, socialinę sanglaudą, pagarbą vienas kitam, patriotiškumą? Ar bandėte, užuot žeminę kitaip manančius, pakviesti žmones kalbėtis? Galbūt tai padėtų jums atgauti pasitikėjimą? Pamąstykite apie tai“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Tiems, kurie esą nori eliminuoti vieną ar kitą Seime esančią politinę jėgą, ji toliau citavo įvairius dokumentus.
„Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo trečiasis straipsnis sako, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas. Politinių partijų steigimas ir veikla draudžiami tik tada, kai jų tikslai ar veikla prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, kelia grėsmę Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ar konstitucinei santvarkai.
Jeigu kyla klausimų dėl vieno politiko neatsakingų veiksmų ir ar gali veikti politinė organizacija pagal politinių organizacijų įstatymą, tuomet kyla klausimas ir dėl to, ar gali veikti tokia politinė organizacija, kuri, pavyzdžiui, buvo teista už korupcinius nusikaltimus kaip juridinis asmuo. Yra apie ką pagalvoti.
Pamąstykime ir apie tai, ką ši koalicija jau nuveikė gynybos ir saugumo srityje. Visos koalicijos balsais įsipareigojome gynybai skirti rekordines sumas – kaip sutarta Valstybės gynimo taryboje, padidinome gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo BVP.
Per trumpą laiką ši valdančioji dauguma įgyvendino sprendimus, kurie ženkliai sustiprino mūsų saugumą: dislokavome Italijos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, pradėjome Baltijos gynybos linijos įrengimą kartu su sąjungininkais, pasiekėme istorinį NATO sutarimą dėl gynybos finansavimo didinimo, užtikrinome sklandų Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, sparčiai investuojame į oro gynybą, rūpinamės karine infrastruktūra visoje šalyje, ruošiamės naujo poligono atidarymui.

Taigi darome tai, ko nepadarė dešinieji. Tie patys žmonės, kurie, anot opozicijos, esą neverti dalyvauti Kultūros ministerijos valdyme, priima sprendimus gynybos ir saugumo srityse – tuos sprendimus, kurių buvusi valdžia neišdrįso ar nesugebėjo priimti.

Po 19-osios Vyriausybės atsistatydinimo turėjome greitai paruošti naują komandą tam, kad galėtume stabilizuoti valstybės darbą – paruošti biudžetą, priimti sprendimus dėl gynybos finansavimo, pensijų didinimo. Visos formavimo eigos metu girdėjome opozicijos priekaištų, kad bet kokia Vyriausybės kompozicija yra bloga ir netinkama. Prisipažinsiu – man iš jūsų labai trūksta valstybinio požiūrio.
Turime skirti dėmesį gynybos stiprinimui ir piliečių saugumui. Važiuojame į Ukrainą, semiamės patirties, norime perkelti jų gerąją patirtį į mūsų darbotvarkę. Taip pat svarbus socialinis saugumas – mūsų švietimas ir sveikatos apsauga iš tikrųjų kenčia nuo per mažo finansavimo. Turime kalbėti apie didesnius darbo užmokesčius, didesnes pensijas. Mūsų skurdo rodikliai rodo, kad senjorai gyvena skurde.
Tai – ypatingai svarbūs tikslai, kuriuos keliame kaip Vyriausybė, ir aš neturiu prabangos paisyti kiekvieno opozicijos ultimatumo. Esu čia tam, kad stabilizuočiau valstybės valdymą ir sugrąžinčiau Vyriausybę į normalią darbo eigą. Tikiuosi, kad ir opozicija teiksis konstruktyviai – ne mitingais ar politiniu spaudimu, o darbais – prisidėti prie svarbiausių mūsų valstybei darbų.
Kalbant apie Kultūros ministeriją – taip, ministras Ignotas Adomavičius nepateisino lūkesčių. Jis darė klaidų, daug klaidų, ir dėl to jam dirbti buvo neįmanoma. Tačiau net ir jam atsistatydinus, spaudimas nesibaigė – konservatorių ir liberalų kurstomi ultimatumai tapo dar radikalesni.
Tęsiasi tie patys reikalavimai atsisakyti „Nemuno aušros“, juos eliminuoti, juos iškeikti. Užuot padėję stabilizuoti situaciją Kultūros ministerijoje, opozicijos atstovai veržiasi patys spręsti, kokia Vyriausybės sudėtis turėtų būti. Ačiū – sprendimus galime priimti ir be jūsų.
Šiandien kultūros ministrą pavaduoja Raminta Popovienė – ji susitiks su kultūros bendruomene, ieškos sutarimo ir užtikrins situacijos stabilizavimą. Vyriausybė padarys viską, kad dėl svarbiausių politinių prioritetų mes kartu su kultūros bendruomene galėtume sutarti ir eiti išvien. Aš kviečiau ir kviesiu kultūros bendruomenę kalbėtis – esu pripratusi prie konstruktyvių derybų, tad tam skirsiu didžiulį dėmesį.
Aš girdžiu protestuojančių žmonių balsus. Tačiau girdėti – nereiškia nusileisti politiniam spaudimui ar šantažui. Šioje situacijoje opozicija ne tik reiškia kritiką – ji naudojasi protestais, kad darytų kuo didesnį spaudimą Vyriausybei.

Tai nėra nei pagarbu piliečiams, nei atsakinga valstybės atžvilgiu. Demokratijoje sprendimus priima ne siauri interesai, o žmonių išreikštą mandatą turinčios politinės jėgos“, – apibendrino I.Ruginienė.

Šaltinis: lrytas.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti!
Laisvadienis.lt