Į žurnalisto vaidmenį įsijautęs „profesionalus riaušininkas“ Antanas Kandrotas šios savaitės pradžioje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai paaiškėjo, kad Celofano pravarde dar žinomas vyras vyko į Estiją, bet vos atsidūręs šioje valstybėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sužinojo, kad Estijoje yra nepageidaujamas, mat kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Ne mažiau dėmesio sulaukė ir faktas, kad kartu su prorusišku Latvijos politiku Aleksejumi Roslikovu A. Kandrotas vyko į estų opozicinės Centro partijos narės organizuotą susitikimą, skirtą rusų padėčiai Baltijos šalyse aptarti.
Tačiau dėmesio visiškai nesulaukė kitas momentas – kaip tik vasarą į laisvę paleistas, iki šiol su apykoje vaikščiojęs ir dviejose bylose dar teisiamas veikėjas galėjo išvykti į užsienį? Ar kardomosios priemonės jam nebuvo skirtos?
Alfa.lt duomenimis, Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu nagrinėjama A. Kandroto byla dėl galimų mokestinių nusikaltimų neteisėtai prekiaujant kuru ir vengiant mokesčių. Pastarojoje A. Kandrotą Kauno apygardos teismas buvo nuteisęs ketverių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau vyras šį nuosprendį apskundė, todėl jis dar nėra įsiteisėjęs.
O rugsėjo 22 d. Vilniuje buvo paskelbtas nuosprendis garsiojoje riaušių byloje, kurioje A. Kandrotui skirta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pastarasis nuosprendis – dar neįsiteisėjęs, žodį riaušių byloje dar turėtų tarti Vilniaus apygardos teismas.
Bent jau šioje byloje A. Kandrotui yra taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pastaroji kardomoji priemonė – vis dar taikoma.
„Antanui Kandrotui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti“, – rašoma riaušių byloje priimtame nuosprendyje.
A. Kandrotas sako, kad leidimo vykti į užsienį jam ir nereikėjo. | Josvydas Elinskas/ELTA
„Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo“, – apie šią kardomąją priemonę rašoma Baudžiamojo proceso kodekse.
Taigi kas davė A. Kandrotui leidimą išvykti iš Lietuvos?
Vyko be leidimo
Nors dar visai neseniai į laisvę praėjusį birželį paleistas A. Kandrotas vaikščiojo su apykoje, Lietuvos probacijos tarnyba Alfa.lt teigė, kad šį asmenį prižiūrėjo tik iki spalio 1 d.
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas teigia, kad šiuo metu A. Kandrotas – irgi ne policijos žinioje. „Klausimai dėl teismo paskirtų kardomųjų priemonių taikymo, jų kontrolės ar panaikinimo priklauso teismo kompetencijai“, – portalui nurodė policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame ir buvo nuteistas A. Kandrotas, atstovas Giedrius Janonis teigė, kad teisme nebuvo gautas joks prašymas iš A. Kandroto dėl galimybės vykti į užsienį.
Susisiekus su pačiu A. Kandrotu, vyras teigė, kad jam jokio leidimo vykti į užsienį apskritai nereikėjo.
„Iki septynių parų nereikia leidimo. Leidimas neišvykti yra neišvykti gyventi, kad jeigu žmogus paima, vyksta teisminis procesas, jis sako – aš išvykau ir jam nebegali net šaukimo įteikti į kitą teismo posėdį. Kad taip nenutiktų, teismai prašo neišvykti, bet iki septynių parų jokių leidimų nereikia. Jeigu žmogus grįžta, į posėdžius vaikšto, posėdžiai dėl to nestringa, teismai dėl to jokių pretenzijų ir nedaro“, – savo versiją pateikė A. Kandrotas, atskleidęs, kad su pastarąja kardomąja priemone realiai gyvena apie 10 metų, tačiau problemų dėl to niekada nekilo.
Tačiau pasikonsultavus su advokatu, teisės mokslų daktaru Gintautu Danišausku aiškėja, kad pastarojoje versijoje tiesos greičiausiai nėra. Pasak G. Danišausko, po teismo nuosprendžio, esant rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, negalima tiesiog imti ir išvykti į užsienį – būtina kreiptis į teismą leidimo, net jei keliauji į Latviją ar Estiją.
Teisininkui užkliuvo ir A. Kandroto paminėtos septynios dienos – neaišku, iš kur paimtas šis terminas.
G. Danišauskas visgi pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės ne taip perskaito jiems paskelbtą nuosprendį ir neatkreipia dėmesio, ar jiems paskirta kardomoji priemonė panaikinama iš karto, ar nuosprendžiui įsiteisėjus. „Būna, parašo – panaikinti. Ir žmonės labai klaidinasi“, – sakė teisės specialistas.
Šaltinis: ALFA.LT
