5 šūvius į moterį paleidęs ir mirtinai ją sužalojęs pareigūnas ramiausiai dirba toliau
Mirtinus šūvius į agresyvią psichinę negalią turinčią moterį Vilniaus rajone pernai gruodį paleidęs policininkas jokių įtarimų kol kas nesulaukė, jis toliau eina tarnybą.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka procesinius veiksmus, šiuo metu pareikštų įtarimų nėra. Daugiau teiktinos informacijos apie tyrimą kol kas nėra“, – antradienį informavo ikiteisminį tyrimą dėl įvykio atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis taip pat patvirtino, kad pareigūnas šiuo metu tęsia tarnybą[2].
Incidentas įvyko gruodžio 12 dieną, Vilniaus rajone, Baraškių kaime. Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo. Visgi, matant, kaip teisėsaugos atstovai dangsto vieni kitus, jau dabar galima prognozuoti, kad jis, kaip ir kiti, skambiai pradėti tyrimai, tyliai baigsis niekuo.
Dėl skandalingai suimto ir sumušto Antano Kandroto-Celofano tarnybinio patikrinimo nebus
Policijos departamento Imuniteto valdyba atsisakė pradėti tyrimą dėl policijos veiksmų, sulaikant už finansinius nusikaltimus nuteistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas.
„Buvo įvertintos aplinkybės dėl pareigūnų veiksmų. Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo konstatuota, kad pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo“, – sausio 29 d. sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.
Pasak jos, šį sprendimą priėmė Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus pareigūnai.
Policija sausio 15 d. sulaikė ir į Kauno tardymo izoliatorių pristatė A. Kandrotą-Celofaną, kuriam teismas už finansinius nusikaltimus skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kitą dieną vyras, nuotoliniu būdu dalyvaudamas teismo posėdyje riaušių prie Seimo byloje, pareiškė, kad policijos pareigūnai prieš jį smurtavo.
„Mane pareigūnai sumušė. Praskelta nosis, sumuštas veidas, visą naktį vėmiau“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas.
Jis tvirtino, kad prašė pareigūnų jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau, pasak kaltinamojo, jam pagalba nebuvo iškviesta.
A. Kandroto-Celofano advokatas Erikas Rugienius nurodė, kad jo ginamajam medicininė pagalba taip ir nebuvo suteikta.
„Tuo metu jis buvo sužalotas, tai yra sulaikymo metu. Buvo sumušta nosis, veidas. Medicininės pagalbos jis iš principo nesulaukė, kai nuvyko į Kauno kalėjimą“, – aiškino E. Rugienius.
Ar Kandrotas kali vienutėje vienašaliu kalėjimo viršininko sprendimu?
Nepaisant to, kad pats A. Kandrotas leidžia laiką už grotų, jo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ administruojantys asmenys antradienį paskelbė nerimą keliantį pranešimą:
„Vilniaus kalėjimo viršininkas Evaldas Gasparavičius skubos tvarka 2024-01-26 priėmė sprendimą Nr. NĮ-25/125 – visiškai izoliuoti Antaną ir visam bausmės atlikimo laikui perkelti į kalėjimo tipo kamerą (vienutę).
Pagal teismo nutartį Antanui kalėjimo režimas nenustatytas. Tačiau, kalėjimo viršininkas mano kitaip.
Kalėjimo tipo kamerose bausmes atlieka nuteistieji iki gyvos galvos, žudikai, prievartautojai, pedofilai, visuomenei itin pavojingi recidyvistai ir nusikaltėliai.Gal paskambinkite ar parašykite kiekvienas iš jūsų kalėjimo administracijai ir paklauskite kodėl toks sprendimas?
Antano advokatas daro viską, kad padėti jam. Esame dėkingi, nes tik drąsus advokatas gali imtis veiksmų prieš klaną.“[1]
Įkalinimas vienutėje skiriamas tik itin išskirtiniais atvejais ir tik patiems sunkiausiams nusikaltėliams. Prieš tai įvertinat jų keliamą pavojų ir galimas to pasekmes.
Lietuvos kalėjimų tarnyboje vietoje atsakymo — formalumai ir biurokratija
Kadangi kalėjimų institucijai buvo mesti rimti kaltinimai, 77.lt paprašė situaciją pakomentuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos. Pastaroji, nors į užklausą ir sureagavo, vadovaudamasi formalumais komentuoti viešai pasirodžiusių teiginių apie galimą kalėjimo viršininko savivalę nepanoro.
Institucijos atstovė Jadvyga Macijauskaitė padėkojo už kreipimąsi, bet nurodė, kad informacijos neteiks.
„Informuojame, kad Jūsų prašymo priimti ir nagrinėti negalime, nes vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, negalime identifikuoti pareiškėjo. Vilniaus kalėjimui prašome pateikti laisvos formos pasirašytą prašymą ir, jeigu reikia, pridėti papildomus dokumentus“, – nurodė ji.
Taip pat laiške buvo pacituoti galiojantys teisės aktai:
„Informuojame, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 24 p. nurodyti kriterijai, kuriais privalo vadovautis fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi su prašymu ar skundu į viešojo administravimo subjektą, t.y. (Taisyklių 24.1. p.) prašymas ar skundas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio turiniui ir autentiškumo užtikrinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 23.1, 23.3, 24.2, 24.3 ir 24.5 papunkčių nuostatos (išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus), (Taisyklių 24.2. p.), parašytas įskaitomai. Pažymėtina, kad Taisyklių 24.5 p. nurodoma, kad prašymas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia identifikuoti pareiškėją“.
O paprasto atsakymo – įkalintas A. Kandrotas vienutėje ar ne, taip ir nebuvo. Tai suponuoja prielaidą, kad kalėjimų tarnyboje dirbantys žmonės taip nutolo nuo likusios visuomenės dalies, kad ne tik pamiršo žmogiškumą, bet ir paprastą žmogišką kalbą.
Šaltinis: 77.lt
