Dronų grėsmė Baltijos regione tampa vis realesnė – po incidentų Latvijoje bei anksčiau Lietuvoje kyla klausimas, ar esame pasiruošę tokiems scenarijams. Ekspertai sako, kad kiekvienas įskridęs dronas tampa ne tik pavojumi, bet ir svarbia pamoka apie šalies pasirengimą, reagavimą bei gyventojų informavimą.
Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Ar Lietuva pasiruošus?
Mes esame turėję dronų Lietuvoje truputėlį anksčiau. Kaip mums sekėsi susitvarkyti ir ko mes galime laukti? Ar mes esame pasiruošę, jeigu į Lietuvą pradės skristi dronai, sprogti ir daugiau jų bus?
L. Kojala: Kiekviena tokia situacija yra pamoka. Be abejo, kaip matome iš Ukrainos pavyzdžio, greičiausias progresas mokantis kaip spręsti tokias situacijas kyla iš realių įvykių ir praktikos. Visos Baltijos šalys, taip pat minėtos kitos valstybės, Rumunija, Moldova tokių atvejų turi vis daugiau, galima sakyti reguliariai. Tai reiškia, kad po truputėlį matyt ir reagavimo kokybės aspektas kyla į viršų.
Žinoma, atsiranda papildoma terpė politiniame lygmenyje prioretizuoti šitą klausimą, pristatyti jį kaip svarbų ne tik atskirų regionų, valstybių kontekste, bet viso NATO, Europos Sąjungos kontekste, svarstant apie tai, kur turi būti investuojami būsimieji ištekliai, kad NATO ir Europos Sąjungos valstybės būtų saugesnės.
Tai padeda iškelti darbotvarkės klausimą į viršų. Žinoma, labai svarbu mokytis iš Ukrainos. Ukraina yra terpė nepaprastai sparčiam inovacijų ciklui. Terpė, kuri kiekvieną dieną yra matoma mums ir žiniasklaidai. Taikantis į Rusijos objektus taip, kaip turbūt mažai kas galėjo įsivaizduoti dar prieš kelerius metus, ukrainiečiai gali tai daryti.
Jie turi ir oro gynybos sistemas, kurios, kaip matome, domina ne tik Europos šalis, bet ir, pavyzdžiui, Persijos įlankos valstybės. Šiuo atveju turime tikrai labai gerą draugą, kuris, aš manau, visomis įmanomomis priemonėmis ne tiktai, kad rūpinasi savo saugumu, bet ir padeda kitoms valstybėms išmokti iš to karo pamokas.
Jūs buvote krašto apsaugos ministras, situacija dabar pasikeitusi yra, bet kaip jums atrodo, ar mes esame pasiruošę? Ką parodė tos situacijos, kai dronai jau buvo įskridę ir paaiškėjo, kad jie ukrainietiški?
A. Anušauskas: Iš esmės nesvarbu kieno tie dronai, jie pažeidžia Lietuvos oro erdvę ir sukelia pavojų. Įskridę dronai sprogo, vienas nukrito kažkur. Kiek Krašto apsaugos ministerija dabar praneša, tai kalbamasi, deramasi su ukrainiečiais dėl antidroninių sistemų, jų gamybos, įsigijimo ar bendros gamybos. Jas reikia diegti.
Kas įsivaizduoja, tai tos pirmos antidroninės sistemos pasirodė 2024 metų rudenį. Ukraina kariauja, ji tai pakankamai greitai integruoja į savo pajėgas, nes tai jų realybė. Pas mus tie procesai šiek tiek lėtesni, viešieji pirkimai, atranka, ekspertizė, visa kita. Taip, pas mus tai vyksta lėčiau. Norint įdiegti tai į karines pajėgas, reikia laiko.
Aš manyčiau, kad Krašto apsaugos ministerijai šitoje vietoje pabrėžčiau komunikacijos svarbą. Latvijoje skelbia papildomą informaciją, ką gyventojai turi daryti. Lietuvoje mes irgi turėtume. Gal tegu būna perteklinė informacija, bet ji turėtų būti gyventojams, jie turėtų būti reguliariai informuojami.
Slapta informacija
Dažnai būna sakoma, kad tai yra informacija galbūt ne visuomenei skirta, net slapta. Kiek to slaptumo reikia iš tiesų?
A. Anušauskas: Žinote, techninės specifikacijos slaptos, skaičiai gali būti slapti, dislokacijos vietos neįvardijamos, bet visi kiti dalykai, pavyzdžiui, tai mes turime ar neturime, tie dalykai jau negali būti slapti. Žmonės vis tiek yra mokesčių mokėtojai, visi finansuoja tuos dalykus. Aš manau, kad slaptumas po slaptumais negali paslėpti, pavyzdžiui, neveiklumo. Labai patogu.
Kaip dėl dronų? Kai skrido dronai, gyventojai puolė filmuoti, kažkas nufilmavo, siuntė savo medžiagą, informaciją. Ką tai parodo?
A. Anušauskas: Gerai, kad žmonės užfiksuoja, nors tarnybų patarimas visada, kaip sakoma, jeigu dronas nukrito, neliesti, nelįsti, nes ten ir su sprogmenimis gali būti susiję ir panašiai. Kaip pasirodė, iš tikrųjų tai yra tiesa. Lietuvoje taip atsitiko, kad žmonės daugiau informavo apie dronų įskridimus savo laiku. Ta situacija, matyt, turėtų keistis.
Latvijoje matosi tarnybos informuoja gyventojus apie įskridusius dronus ir keliamą pavojų. Estija, kiek žinau, irgi turi tą pačią sistemą. Mes šiek tiek toliau esame nuo to ukrainietiško dronų kelio link Ust Lugos. Lietuvoje dar matyt praktiškai neišbandyta tai, ką mes galbūt jau ir įsigiję. Tie indikatoriai, kurie leidžia informuoti ir perspėti gyventojus, kad yra tokie pavojai.
Gegužės 9 d. Rusijoje
Gegužės 9 dieną rusai skelbia, kad nedemonstruos tankų, raketų, ginkluočių, kaip anksčiau būdavo. Ką tai parodo? Ar tai yra kažkoks smūgis Putino režimui?
L. Kojala: Be jokių abejonių. Mes žinome, kad Putino režimo ideologija labai stipriai remiasi į Antrojo pasaulinio karo atmintį ir įvairias manipuliacijas, išvestines manipuliacijas. Iš to, ką žinome, juk ir agresijos prieš Ukrainą motyvas yra kova prieš nacizmą. Tai, kad Antrojo pasaulinio karo kova dar nėra pasibaigusi ir tokiu būdu bandoma mobilizuoti Rusijos visuomenę.
Tai, jog Putinas yra priverstas adaptuotis prie naujos realybės, kurioje net ir Maskva, net ir tokiu režimui svarbiu metu negali iki galo jaustis saugi, nes Ukraina turi potencialą efektyviai taikytis į įvairius objektus ne tik energetikos sektoriuje, bet ir kitur. Jis pademonstruoja, kad bet kokios Putino kalbos apie pergalę, apie tai, kad „specialioji operacija yra labai sėkminga“ ir netrukus galutiniai rezultatai bus pasiekti, jie tiesiog prasilenkia su realybe.
Juo labiau, kad tai nėra toks vienas atvejis. Mes turime keletą komponentų susijusių su tuo ir interneto ribojimus Maskvoje bei kituose miestuose, kurie irgi yra siejami su saugumo situacija, kurie taip pat kuria diskomfortą Rusijos visuomenei. Anksčiau buvo teigta iš Rusijos režimo, kad jeigu jūs nesikišate į politiką, tai į jūsų kasdienybę ir patogumus politikai taip pat nesikiš. Dabar akivaizdu, kad taip nebėra. Diskomforto požymių Maskvoje tikrai yra daug.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Šaltinis: TV3.LT
