Lietuvoje nuolat ieškoma būdų, kaip spręsti vieną opiausių šių laikų problemų – gimstamumo mažėjimą. Demografiniai rodikliai kasmet signalizuoja, kad visuomenė sensta, o gimstančių vaikų skaičius mažėja, todėl ateityje šalis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekonomistai Lietuvos valdžią ragina imtis rimtų veiksmų, kol nėra per vėlu.
Lietuvoje nuolat pabrėžiamos demografinės problemos: mažėjantis gimstamumas, dirbančiųjų skaičius ir augantis pensininkų skaičius. Dėl to ateityje dirbantieji susidurs su didesne našta ir iššūkiais taip pat mažės pensijos.
Ekonomistai aktyviai diskutuoja, kaip reikėtų spręsti šią problemą bei ragina valdžią netapti pasyvia stebėtoja bei imtis veiksmų, kol ne vėlu. Vienas iš pasiūlymų – radikaliai didinti išmokas tėvams.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad vien finansinės ar institucinės priemonės nėra pakankamos. Esą norint spręsti šią problemą itin svarbus visuomenės nuostatų pokytis.
Problema, dėl kurios reikėtų nerimauti
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje socialinio tinklo paskyroje atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šių dienų Lietuvos problemų – itin sumažėjusį gimstamumą.
Anot ekonomisto, Lietuvos gimstamumo krizė, kurią galima vadinti ir demografine savižudybe, reikalauja nedelsiant imtis drastiškų veiksmų.
„Lietuvoje 2025 metais suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 1,0. Tai reiškia, kad jei gimstamumo rodiklis išliks toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdys vos vieną vaiką, o siekiant užtikrinti kartų kaitą ir stabilų gyventojų skaičių, šis rodiklis turėtų siekti 2,1.
Esant tokiam žemam gimstamumo rodikliui nepadės ir imigracija, nes kasmet imigrantų turėtų atvykti daugiau nei gimsta lietuvių, tad tokiu atveju lietuviai ilgainiui taptų svetimi savo šalyje. Tad ką daryti?“ – kėlė klausimą Ž. Mauricas.
Jo mintims pritarė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris paaiškino, kodėl tai, kad Lietuvoje gimta mažiau vaikų, yra problema, dėl kurios reikėtų nerimauti.
Ekonomistas ramina, kad dėl darbuotojų skaičiaus ateityje nerimauti nereikėtų, nes situaciją veikiausiai gelbės dirbtinis intelektas. Visgi dėl ko reikėtų nerimauti – ryškiai sumažėjęs mokesčių mokėtojų skaičius, dėl ko gali nebepavykti išmokėti orių pensijų.
„Truks darbuotojų? Mažai tikėtina, stebint dirbtinio intelekto ir robotizacijos progresą.
Truks mokesčių mokėtojų? Čia tai taip, ypač turint lūkesčių, kad ateityje orias pensijas mokės ateities dirbantieji (per porą dešimtmečių pensinio amžiaus gyventojų skaičius išaugs beveik 200 tūkstančių, darbingo amžiaus gyventojų sumažės).
Bet čia valdžios sprendimas turėtų būti optimizuoti viešąjį sektorių, naikinti perteklinius įsipareigojimus, institucijas ir funkcijas, o ne viską statyti ant lūkesčio, kad kažkas pagimdys daugiau mokesčių mokėtojų“, – komentavo ekonomistas.
Visgi jis ramino, kad lietuvių tauta neišnyks tol, kol koncentruosimės ne tik į kiekybę, bet ir kokybę.
„Išnyks lietuvių tauta? Na nėra taip buvę, kad tauta išnyktų dėl žemo gimstamumo. Atsimenate, kaip praėjusį dešimtmetį buvo dramatizuojama, kad visi emigruos, skeptikai vis klausė – kas paskutinis oro uoste išjungs šviesą? Dabar jau 7 metus iš eilės grįžtančių lietuvių yra beveik 10 tūkst. daugiau nei išvykstančių.
Svarbiau ne kiek gims vaikų, o kas įvyksta su kiekvienu gimusiu – ar jie mylimi, kokios ugdomos vertybės, kiek investuojama į jų švietimą. Jei negalime turėti daug daugiau, galime labiau vertinti tai ką turime“, – pridėjo jis.
Reikia bent dvigubai padidinti išmokas tėvams?
Abu ekonomistai sutiko, kad spręsti gimstamumo problemą, pirmiausia, reikėtų padidinant vaiko priežiūros išmokas.
Pavyzdžiui, Ž. Mauricas siūlytų jas kone padvigubinti.
Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu gimus vaikui, „Sodra“ dvejus metus (galima pasirinkti ir trumpesnį – 1,5 metų terminą) tėvams moka išmokas, tačiau jos yra akivaizdžiai per mažos.
„Tad vaiko gimimas tampa didele finansine našta šeimoms, dažnai jas nublokšdamas žemiau skurdo ribos.
Pavyzdžiui, pagal esamą sistemą, minimalų darbo užmokestį uždirbusi mama / uždirbęs tėvas gimus vaikui gauna vos 442 eurų mėnesinę išmoką – kaip įmanoma išlaikyti save ir naujagimį už tokią sumą? Tad siūlyčiau minimalią išmoką padvigubinti iki 884 eurų (priminsiu, kad skurdo rizikos riba Lietuvoje 2026 metais siekia ~800 eurų)“ – paaiškino ekonomistas.
Anot jo, esama sistema taip pat ydinga tuo, kad yra taikomos labai žemos išmokų lubos. Dėl to 3000–6000 eurų uždirbusi mama / uždirbęs tėvas antraisiais vaiko metais gauna vos 1145 eurų išmoką.
„Kaip už tokią sumą išgyventi dideliame mieste, pavyzdžiui, Vilniuje mokant 900 eurų per mėnesį už buto nuomą (arba būsto paskolos įmoką)? Ar tokio dydžio išmoka nėra pasityčiojimas iš sąžiningai mokesčius mokančių aukštos kvalifikacijos specialistų?
Tad siūlyčiau padidinti išmokų lubas nuo 2 VDU iki 4 VDU (6 tūkst. eurų per mėn.), taip paskatinant aukštesnes pajamas gaunančias šeimas susilaukti vaikų (tai taip pat padidintų vyrų įsitraukimą į vaikų auginimo procesą, nes dėl žemų išmokų lubų vyrai vengia eiti vaiko priežiūros atostogų. Mamos sudaro apie 75 proc., o vyrai – 25 proc. „atostogaujančiųjų“)“ – komentavo Ž. Mauricas.
Tuo metu N. Mačiulis pastebėjo, kad ne ką mažiau svarbu yra skirti dėmesį lankstesnių darbo sąlygų tėvams kūrimui bei patogesnės vaikų ugdymo infrastruktūros.
Taip pat, anot jo, itin svarbu kovoti su stereotipais, pavyzdžiui, kad kad vaikų auginimas yra pirmiausia mamos darbas, kad mamos dėl to mažiau vertingos darbo rinkoje ir pan.
„Taip, neblogas Lenkijos pavyzdys – neapmokestinti du ir daugiau vaikų auginančių tėvų pajamų (kiekvienam iš tėvų iki apie 30 tūkst. eurų per metus).
Dar siūlau kiekvienam tėvui už kiekvieną nepilnametį vaiką suteikti po papildomo balso teisę rinkimuose (nieko nekainuoja, bet sukurtų sveikesnę, labiau į ateitį orientuotą demokratiją)“, – pridėjo jis.
Visgi N. Mačiulis įsitikinęs – šie pokyčiai neturėtų labai didelės įtakos gimstamumui, nes visose turtingose ir labiau urbanizuotose valstybėse stebimos panašios gimstamumo mažėjimo tendencijos. Tai reiškia, kad gyventojai sprendimą nesusilaukti arba susilaukti vaikų priima dėl kitų priežasčių.
Ar Lietuva gali sau leisti tokius pokyčius?
Visgi pagrindiniu klausimu išlieka tai, ar Lietuva gali sau leisti įgyvendinti tokius pokyčius.
Ž. Mauricas neabejoja, kad bent dvigubai padidinti išmokas valstybė galėtų, nes dėl mažėjančio gimusių vaikų skaičiaus (2015 metais Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 metais – vos 17,5 tūkst.) susidarė milžiniškas motinystės socialinio draudimo biudžeto perteklius (į jį įeina vaiko priežiūros bei motinystės / tėvystės išmokos).
„Iki 2020 metų motinystės socialinio draudimo biudžetas buvo šiek tiek deficitinis, tačiau nuo 2021 metų jis tapo perteklinis, o dėl drastiško gimstamumo mažėjimo pastaraisiais metais jis ženkliai išaugo, pavyzdžiui, 2024 m. perteklius išaugo iki 149 mln. eurų, 2025 m. – iki 213 mln. eurų, o 2026 m., planuojama, dar labiau išaugs – iki 243 mln. eurų (įmokos – 731 mln. eurų, išmokos – 488 mln. eurų).
Kitaip tariant, mes šiandien džiaugiamės biudžeto pertekliumi ateities kartų sąskaita. Ar tikrai verta tai daryti?“ – kėlė klausimą ekonomistas.
Jo nuomone, taupyti tikrai neverta, nes net ir kone padvigubinus vaiko priežiūros išmokas, motinystės socialinio draudimo biudžetas taptų tik nežymiai deficitinis (arba visai nedeficitinis, jei šiais metais gimusių vaikų skaičius dar labiau sumažės).
Pasak ekonomisto, dėl tokių pokyčių tiesiog pranyktų dėl žemo gimstamumo susidaręs reikšmingas biudžeto perteklius.
„Be to, mums reikėtų toleruoti ir šiokį tokį biudžeto deficitą – bent tol, kol gimstamumo rodikliai neišaugs iki 1,5 (o idealiu atveju – iki 2,1).
Moksliniai tyrimai rodo, kad kosmetiniai pakeitimai iš esmės nepakeičia gimstamumo rodiklių, tačiau radikalūs, kokius siūlau, pokyčiai turi galimybę ženkliai padidinti gimstamumo rodiklius. Tad manau, kad verta pabandyti. Ką manote jūs?“, – į gyventojus kreipėsi jis.
Svarsto vertindami finansines galimybes
SADM pabrėžė, kad nuo 2026 m., padidėjusi Bazinė socialinė išmoka (BSI) dabar siekia 74 eurus, todėl minimalų darbo užmokestį uždirbusi mama / uždirbęs tėvas gimus vaikui gauna 592 eurų išmoką, atskaičius mokesčius sudaro 467,68 euro.
„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai mažas pajamas gaunantys asmenys renkasi taikyti Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir tuomet nuskaičiuojama tik 6 proc. Privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmoka, ir suma, kurią asmuo gauna yra 556 eurai“, – paaiškino ministerija.
SADM paaiškino, kad klausimai dėl vaiko priežiūros išmokos dydžių yra nuolat peržiūrimi ir svarstomi vertinant finansines galimybes.
„Ekonomisto pateikiamu atveju, pasirinkus 18 mėn. alternatyvą, antraisiais metais išmokos dydis į rankas yra 2290,08 euro. Dažniausiai didesnes pajamas gaunantys renkasi būtent pastarąją alternatyvą.
Klausimai dėl vaiko priežiūros išmokos dydžių, įskaitant vaiko priežiūros išmokų lubas, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės svarstomi nuolat vertinant finansines galimybes ir jo poveikį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“, – pridėjo ministerija.
Tiesa, ji taip ir neatsakė, kaip vertina tokius ekonomistų pasiūlymus ir ar Lietuva galėtų sau leisti padidinti išmokas ir jų lubas.
Sprendimą susilaukti vaikų lemia ne tik pinigai
Pasak SADM, mokslininkai nurodo, kad gimstamumą labiausiai skatina visai ne piniginės paskatos. Anot ministerijos, labiausiai veiksmingos priemonės yra tokios, kaip darbo laiko ir darbo formų lankstumas (t. y. darbas ne visą dieną, galimybė užsiimti savarankiška veikla ir pan.).
Taip pat galimybė abiem tėvams pasinaudoti vaiko priežiūra, pavyzdžiui, neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai.
„Taip pat paminėtina, kad tolygesnis vaiko priežiūros pasidalijimas tarp abiejų tėvų gali inicijuoti teigiamus poslinkius visuomenės sąmonėje, kurie ilgalaikėje perspektyvoje, esant palankiai politinei, ekonominei ir socialinei situacijai, gali paskatinti teigiamus demografinius pokyčius.
Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. turime neperleidžiamus mėnesius tėvui ir mamai (kiekvienam po 2), kuriuos gali naudoti lanksčiai, vaiko priežiūros atostogomis taip pat gali naudotis pakaitomis ir be to, vaiko priežiūros atostogomis (išskyrus neperleidžiamus mėnesius), gali naudotis ir seneliai“, – atkreipė dėmesį ministerija.
SADM pažymėjo, kad taip pat efektyvi gimstamumo skatinimo priemonė yra vaiko priežiūros įstaigų prieinamumas. T. y. vaiko priežiūros įstaigos (darželiai) turėtų būti prieinami iškart po vaiko priežiūros atostogų.
Todėl išmokos, anot ministerijos, dažniausiai turi nedidelį arba išvis neturi poveikio (kai kurios studijos rodo, kad padidintos vaiko priežiūros išmokos neturėjo tiesioginės įtakos didesniam gimstamumui (tirta penkiolika ES šalių).
„Bendrai, demografiniams procesams (taip pat ir gimstamumui) poveikį turi ne pavieniai viešosios politikos elementai, bet jų visumos, o taip pat visuomenės socialinė–ekonominė raida“, – pažymėjo SADM.
Visgi anot SADM, atsižvelgiant į mokslininkų įvardijamus veiksnius, akivaizdu, kad itin svarbus tampa visuomenės nuostatų pokytis.
„Šiandien sprendimą susilaukti vaikų lemia ne tik pajamos, būstas, ar teikiama valstybės parama, bet ir aplinkos požiūris: darbdavių lankstumas ir palaikymas, šeimos narių padrąsinimas, draugų ir visuomenės vertybinės nuostatos.
Todėl būtina kryptingai formuoti pozityvų, pagarba ir pasitikėjimu grįstą požiūrį į tėvystę ir motinystę, parodyti, kad vaikų auginimas – tai ne kliūtis profesiniam ar asmeniniam tobulėjimui, o prasmingas, džiaugsmingas ir visuomenei ilgalaikę vertę kuriantis gyvenimo kelias“, – pažymėjo SADM.
Finansinė parama Lietuvoje ir taip plati?
SADM pažymi, kad valstybė šiuo metu įvairiapusiškai remia šeimas, auginančias vaikus, taip prisidėdama ir prie gimstamumo skatinimo, apimant įvairias lengvatas, darbo ir šeimos derinimo galimybių didinimą, socialinę paramą. Anot jos, vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje – vienos ilgiausių ir lanksčiausių Europoje.
„Be to, perleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu sudaromos galimybės iš dalies dirbti, neprarandant vaiko priežiūros išmokos (galima užsidirbti iki 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, nemažinant vaiko priežiūros išmokos).
Įteisintos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, tai prisideda prie tolygesnio vaiko priežiūros pasidalijimo tarp abiejų tėvų. Darbo kodeksas įtvirtina ypatingas garantijas besilaukiančioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikų, taikomos lengvatos, pavyzdžiui, suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos, taip pat taikomos mokesčių lengvatos“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Ji pridėjo, kad siekiant didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, nuosekliai indeksuojami socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso socialinių išmokų dydžiai.
Pavyzdžiui, nuo 2025 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, nuo kurio priklauso išmokų vaikams dydžiai, padidintas nuo 55 iki 70 eurų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. nuo 70 iki 74 eurų.
Pagal Išmokų vaikams įstatymą, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems kaip 18 metų asmenims, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 BSI dydžio išmoka, kuri 2026 m. išaugo iki 129,5 euro per mėnesį.
Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų bei vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama papildoma 1,03 BSI dydžio išmoka – 76,22 euro per mėnesį. Kiekvienas gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos vaikas 2026 m. kas mėnesį gauna 205,72 euro (2025 m. ši suma siekė 194,6 euro).
Taip pat SADM pažymėjo, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. priimtos Išmokų vaikams įstatymo pataisos, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. padidintas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis – nuo 11 iki 14 BSI (1036 eurai).
„Valstybė ypatingą dėmesį skiria ir šeimoms, kurios susilaukia dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų. Tokioms šeimoms skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Ji mokama nuo vaikų gimimo dienos, kol jiems sukaks dveji metai.
Gimus dvynukams, šeimai kas mėnesį skiriama 4 BSI dydžio išmoka, šiuo metu siekianti 296 eurus. Gimus trynukams ar daugiau vaikų, už kiekvieną papildomą vaiką ši suma didinama dar 4 BSI dydžiu. Pavyzdžiui, gimus trynukams kas mėnesį mokama 592 eurai, ketvertukui – 888 eurai“, – pridėjo ministerija.
Taip pat nuo 2026 m. birželio 1 d. išplėsta išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis – 6 BSI dydžio (444 eurai) išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Siekiant spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą ir sudaryti tėvams ar globėjams palankesnes sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą bei anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką, nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėta mokėti nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, kurios dydis 5,2 BSI (384,8 euro) per mėnesį.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams už kiekvieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) nelankantį vaiką, kuris už atlyginimą prižiūrimas fizinio asmens (auklės). Nuo 2026 m. birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus skiriama ir mokama ir tais atvejais, kai vienas iš tėvų dirba, o kitas mokosi ar studijuoja.
Šaltinis: TV3.LT
