Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.
Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.
Visgi Europos šalyse mokestinė našta gyventojų pajamoms labai skiriasi.
Tad kiek pinigų po mokesčių lieka lietuviams ir kitiems europiečiams?
Lietuvoje – vieni didžiausių mokesčių ES?
Mokesčių dydį skirtingose šalyse galima palyginti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita „Taxing Wages 2026“. Tiesa, svarbu paminėti, kad į šiuos duomenis neįskaičiuotos socialinio draudimo įmokos.
Pavyzdžiui, ES gyvenantis vienišas asmens be vaikų, uždirbantis 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, 2025 m. vidutiniškai skyrė 17,2 proc. mokesčiams.
Mažiausius mokesčius vieniši asmenys mokėjo Lenkijoje (6,6 proc.), o didžiausius – Danijoje ( 35,3 proc.).
Pagal šį rodiklį Lietuva pateko į dešimtuką šalių, kur tokiems asmenims mokesčiai yra didžiausi (19,2 proc.).
Tuo metu, ES pora, turinti 2 vaikus ir joje dirba tik vienas iš sutuoktinių, 2025 m. vidutiniškai mokėjo 11 proc. mokesčių.
Šiuo atveju mažiausius mokesčius moka slovakai (–6,5 proc.), tuo metu didžiausius – taip pat danai (31,8 proc.).
Lietuva pagal šį rodiklį atrodo dar prasčiau ir įsitaiso didžiausius mokesčius taikančių valstybių ketvertuke (19,2 proc.).
Galiausiai du vaikus turinti pora, kurioje dirba abu sutuoktiniai, 2025 m. vidutiniškai mokėjo 15,5 proc. mokesčių.
Mažiausiai mokesčių tokie asmenys moka Slovakijoje (4,7 proc.), tuo metu daugiausiai – Danijoje (35,3 proc.).
Lietuvoje tokia pora mokėtų 19,2 proc. mokesčių, kas yra vienas didžiausių rodiklių ES.
Lietuvoje didžiausia mokestinė našta taikoma algoms
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad kiekviena šalis, įvertindama savitas sprendžiamas problemas, ieško sau geriausio sisteminio įvairių mokesčių tarifų derinio, kuris atitiktų mokesčių teisingumo kriterijus ir suneštų pakankamai lėšų viešiesiems įsipareigojimams finansuoti.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas daugeliu atvejų yra aukštas ne todėl, kad nominalūs tarifai būtų išskirtinai dideli ES kontekste, bet todėl, kad visa mokesčių našta gana stipriai koncentruojama būtent ant darbo santykių pajamų.
„Viešųjų paslaugų finansavimo poreikiai dideli: pensijų, sveikatos apsaugos, gynybos ir socialinės apsaugos sistemos reikalauja augančių biudžeto lėšų.
Kadangi kitų mokesčių bazė santykinai siaura, didžiausia našta tenka darbo pajamoms. Lietuva mažiau nei daugelis Vakarų Europos šalių surenka iš turto, kapitalo, aplinkosauginių ar paveldėjimo bei prabangos mokesčių“, – komentavo ekonomistė.
Ji pridėjo, kad senėjanti visuomenė ir mažesnis dirbančiųjų skaičius taipogi didina įtampas, nes vienam dirbančiajam tenka išlaikyti vis didesnę viešųjų išlaidų dalį. Nes priešingai, nei kai kuriose kitose ES šalyse, Lietuvoje pensijoms mokesčiai netaikomi.
Pagal bendrą mokesčių naštą Lietuva atitinka ES vidurkį
Tuo metu, anot Finansų ministerijos (FM), teiginys, kad Lietuvoje gyventojai moka vienus didžiausių mokesčių ES, nėra tikslus be platesnio konteksto.
„Skirtingose šalyse skiriasi ne tik mokesčių tarifai, bet ir neapmokestinamų pajamų dydžiai, taikomos lengvatos, socialinio draudimo įmokos bei šeimos politikos priemonės.
Dėl to vien tik atskirų mokesčių tarifų palyginimas neparodo realios gyventojams tenkančios mokestinės naštos“, – aiškino ministerija.
Taip pat, pasak ministerijos atstovų, svarbu suprasti, kad pati mokesčių našta nėra savaime nei gera, nei bloga.
„Mokesčiai reikalingi ne tik valstybės pajamoms surinkti, bet ir viešosioms paslaugoms bei socialinėms garantijoms finansuoti.
Todėl mokesčių lygis dažniausiai priklauso nuo to, kiek valstybė siekia užtikrinti savo gyventojams tokių paslaugų kaip sveikatos apsauga, švietimas, pensijos ar kita socialinė parama“, – komentavo ministerijos specialistai.
Jie pabrėžė, kad negalima vertinti gyventojui tenkančios mokestinės naštos tik pagal GPM, nes realią mokestinę naštą sudaro ne tik pajamų mokestis, bet ir socialinio draudimo įmokos, kurias moka tiek darbuotojas, tiek darbdavys.
„Vienose šalyse GPM gali būti didelis, bet socialinės įmokos mažos, o kitose – priešingai. Pavyzdžiui, Danija išsiskiria kaip šalis, kurioje taikomas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau darbuotojai ten nemoka beveik jokių socialinio draudimo įmokų.
Tuo metu Prancūzija pagal GPM yra žemiau ES-27 vidurkio, nors joje socialinio draudimo įmokos sudaro reikšmingą dalį darbo apmokestinimo“, – pridėjo ministerija.
Ji priminė, kad Lietuvoje nuo 2019 m. įvykdyta mokesčių reforma pakeitė darbo apmokestinimo struktūrą – dalis socialinio draudimo įmokų buvo perkelta į GPM.
Taip pat bazinės pensijos finansavimas perkeltas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, todėl ji iš dalies finansuojama iš GPM surenkamų pajamų.
„Dėl to vien GPM tarifo lyginimas tarp šalių gali klaidinti, nes dalis to, kas anksčiau buvo socialinio draudimo įmokos, Lietuvoje dabar atsispindi kaip pajamų mokestis.
Vertinant, kokia yra darbo apmokestinimo našta, reikia žiūrėti į bendrą mokesčių naštą, o ne tik į GPM naštą. Pagal šį rodiklį, Lietuva atitinka ES vidurkį“, – komentavo FM atstovai.
Trūksta išimčių uždirbantiems
Ekonomistė pažymėjo, kad Lietuvoje aukštesni tarifai gana greitai pradedami taikyti aukštesnes pajamas gaunantiems darbuotojams, tačiau nėra itin plataus neapmokestinamų ar mažesniais tarifais apmokestinamų pajamų sluoksnio viduriniajai klasei.
„Net ir minimalią algą uždirbantys (MMA) asmenys moka pajamų mokesčius, nes neapmokestinamas pajamų dydis nėra lygus MMA. Vis dėlto, kapitalo ar turto apmokestinimas Lietuvoje dažnai išlieka patrauklesnis nei ES vidurkis“, – komentavo pašnekovė.
Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad Lietuva turi išlikti konkurencinga, sparčiau augančia ekonomika, kad sėkmingai pasiektų išsivysčiusių ES senbuvių lygį.
O pasak I. Genytės-Pikčienės, tam reikalinga konkurencinga mokesčių sistema, kuri būtų patraukli vietos ir užsienio investicijoms, darbo jėgai, talentams.
„Taigi, daug erdvės manipuliuoti darbo ir kapitalo mokesčių tarifais neturime. Mažiau ekonomikos augimas jautrus vartojimo, turto ar aplinkosauginiams mokesčiams“, – aiškino ji.
Ji pridėjo, kad taip pat visose šalyse skiriasi ir šeimos politika.
Be to, anot ekonomistės, ne vien mokesčių tarifai ją lemia, skirtingos šalys turi ir kitų priemonių, kaip spręsti šeimoms kylančius iššūkius.
„Pavyzdžiui, Lietuva anksčiau turėjo palankesnį vaikus auginantiems tėvams gyventojų pajamų mokesčio režimą, kuomet už kiekvieną vaiką tėvams buvo taikomas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis.
Tačiau šis sprendimas buvo pakeistas „vaiko pinigais“ – Lietuva pasirinko universalių lėšų visiems vaikams, nepriklausomai nuo to, ar tėvai dirba, ar ne, kryptį“, – aiškino specialistė.
Liepia mokėti mokesčius, o po to apdovanoja išmokomis
Tuo metu FM tikino, kad vienodas ar mažai besiskiriantis pajamų mokesčio tarifas šeimoms su vaikais nereiškia, kad valstybė jų neremia.
„Parama gali būti teikiama ne per mokesčių lengvatas, o per tiesiogines išmokas (kaip yra šiuo metu Lietuvos atveju).
Lygiai taip pat reikia vertinti bendrą mokesčių naštos rodiklį, kuris Lietuvos atveju vieno dirbančiojo (100 proc. VDU) šeimai su 2 vaikais yra net 4 p. p. mažesnis nei ES vidurkis“, – komentavo ministerija.
Pasak ministerijos šiuo metu gyventojams taikoma pajamų mokesčio lengvata patirtoms išlaidoms už studijas ar profesinį mokymą, siekiant iš dalies kompensuoti su švietimu susijusias papildomas šeimos išlaidas.
Kartu Lietuvoje yra taikomos ir priemonės, mažinančios mokestinę naštą mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, įskaitant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir progresinio apmokestinimo elementus.
Be to, asmenims, turintiems negalią, taikomas nustatyto dydžio (fiksuotas) neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris, skirtingai nei bendrasis NPD, nėra tiesiogiai susietas su pajamų dydžiu.
Ministerija pabrėžė, kad nuo 2027 m. tėvams, auginantiems vaikus, numatoma taikyti ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – PNPD).
Darbo pajamų gaunantiems tėvams už kiekvieną vaiką galės būti taikomas 1 044 Eur PNPD, o individualią veiklą vykdantiems asmenims – 208,8 Eur papildomas mokesčio kreditas už kiekvieną vaiką.
Šaltinis: LRYTAS.LT
