Aplinkosaugos aktyvistus išgąsdinusį Miškų įstatymo pakeitimo projektą parengęs Seimo narys iš „Nemuno aušros“ frakcijos Martynas Gedvilas pats turi IV grupės miško Telšių rajone. Būtent ketvirtos kategorijos miškuose jis ir siūlo leisti statyti namelius. Į klausimą, ar jam nekyla interesų konfliktas, Seimo narys „Delfi“ pripažino, kad „plačiąja prasme, jeigu turi miško, aišku, kad tarsi būtų interesų konfliktas“.
Seimo narys pats turi IV kategorijos miško
Seimo narys M. Gedvilas parengė Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo miško žemėje leisti statyti laikinuosius poilsinius statinius (vasarnamius), kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų.
Įstatymo projekte rašoma, kad vasarnamiai galėtų būti statomi tik IV grupės (ūkiniuose) miškuose, kai jie neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams.
Statybai būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris išduodamas pateikus miško valdytojo ar savininko prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus. Taip pat statiniai negalėtų būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta ir negalėtų būti pritaikomi gyvenamajai paskirčiai.
Jei sulauktų pritarimo Seime, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šios pataisos tikslas – „palengvinti rekreacinio pobūdžio veiklas privačiuose miškuose, suteikiant miškų savininkams ir valdytojams teisines prielaidas legaliai bei tvariai naudoti miško žemę poilsio reikmėms“.
Ten pat pabrėžiama, kad šiuo metu galioja bendras draudimas statyti miško žemėje.
„Pagal LR Miškų įstatymą, miško žemėje draudžiama statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis. Miškai laikomi svarbia gamtine ekosistema, todėl jų naudojimas apribotas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Be to, ten pat pažymima, kad „priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma“.
Vis dėlto „Delfi“ išsiaiškino, kad pats pataisos autorius Seimo narys M. Gedvilas turi miško Telšių rajone. Ten jis kartu su dar trimis savininkais valdo didelį 23.2301 ha sklypą. Didžioji sklypo dalis yra miško žemė – 16.8892 ha.
Šis sklypas yra Telšių rajono Užgirių kaime, Leopoldo Andrijausko gatvėje.
Palyginti su kitais savininkais, M. Gedvilas valdo didžiausią žemės sklypo dalį.
Regia.lt duomenimis, miškas M. Gedvilo sklype priskiriamas ketvirtos kategorijos miškui. Būtent tokiuose miškuose jis ir siūlo leisti įteisinti namelių statybą.
Regia.lt informaciją patvirtino Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka: „Miško žemėje esančių miškų grupė yra IV – ūkiniai miškai.“
Ar nekilo interesų konfliktas?
Taigi, ar „Nemuno aušros“ atstovas, turėdamas tiesioginį suinteresuotumą, nuo šio klausimo neturėtų nusišalinti? Ar rengiant įstatymo pakeitimo projektą nekilo interesų konfliktas?
Norėdami išgirsti Seimo nario vertinimą, kreipėmės į M. Gedvilą.
Visų pirma, jis paaiškino, kaip jam kilo idėja įteisinti namelių miškuose statybas.
„Žmonės turės, kur paatostogaut, kur pavasarot. Ten namukai be infrastruktūros. Nebus elektros, reikės generatorių. Nieks ten nekas kažkokių tualetų, reikės biotualetų. Jie bus nepritaikomi gyvenimui. Bus paskata išsaugoti mišką. Kitas dalykas – ūkininkai žemės ūkio paskirties žemėje taip pat gali statyti ką nori. Ūkinis miškas irgi kaip ir ūkinė žemė. Čia ne tai, kad žmonės gyventų, o kad stengtųsi išsaugoti, turėtų, kur nuvykt, pabūt. Čia nesistengiama kažkokios komercijos daryt.
Jeigu bus priimta, tada bus svarstomi įgyvendinimo būdai. Aš manyčiau, kad reiktų nustatyt, jog hektare būtų ne daugiau nei vienas, kad daug nepristatytų. Turi būti šokia tokia apsauga, kad nebūtų naikinama miško paklotė. Reikės ir savivaldybės leidimų. Savivaldybės Aplinkosaugos skyrius turės pasižiūrėti savo planuose, ar ten toje vietoje galima. Bus tokių apsaugos ribojimų“, – kalbėjo Seimo narys.
Aplinkosaugos aktyvistai baiminasi dėl naujų tvorų miške, nes savininkai gali siekti tokius namelius apsitverti.
M. Gedvilas aiškino, kad šiuo metu tvorų nenumatoma, bet svarstė, kad šis klausimas gali iškilti Seimo komitetuose.
„Šiai dienai nenumatoma apsitverti. Komitetuose bus apie tai kalbama, bet aš nemanau, kad 24 kvadratinių metrų namukui kažką reikia apsitverti. Ten jie (aplinkosaugos aktyvistai – red. past.) daug pergyvena dėl to, kas būtų, jeigu būtų. Aš jau daug komentarų priskaičiau, kad čia tik pradžia, kad pradės statyti tris ar keturis vieną prie kito, juos sujungs ir t.t. Visokių teorijų gali prikurt. Bet iš esmės ne, čia yra gal daugiau miško išsaugojimui. Ūkiniuose miškuose yra taip: atėjo branda ir juos galima plynai iškirst ir nebeliks jų. Čia jau bus paskata žmogui pasilikt jį (mišką – red. past.). Čia ir miško apsaugai dalinai būtų galima priskirt“, – aiškino Seimo narys.
Martynas Gedvilas: plačiąja prasme, jeigu turi miško, aišku, kad tarsi būtų interesų konfliktas
Galiausiai jo paklausėme, jei jo siūlomoms pataisoms būtų pritarta, ar pats statytų savo miške namelį.
M. Gedvilas tuomet svarstė: „Nežinau, nežinau.“
Paklausus, ar tokios galimybės dar nesvarstė, jis atsakė štai taip: „Ne, dar pats nesvarsčiau, žinokit, ar pats statyčiaus ar ne. Be to, mano miške bus regioninis parkas greit padarytas, tai negalėtų. Ten jo ne ta kategorija bus.“
Tuomet paprašėme patikslinti, ar miškas yra yra ketvirtos grupės? Seimo narys pripažino, kad taip: „Kol kas jo. Dabar ten tik formuojamas (parkas – red. past.) yra. Per keletą metų čia turėtų suformuoti, turėtų būti Germanto regioninis parkas. Kol kas jo nėra. Jo jo, ateity atsiras.“
O kaip dėl interesų konflikto? Į šį klausimą M. Gedvilas atsakė taip: „Nu čia kaip. Kas būtų. Daug ką galima primest. Dabar jeigu kažką turiu sukaupęs per gyvenimą, dabar turiu atsisakyt? Kaip ir sakiau, mano pagrindinis tikslas yra labiau, kad būtų išsaugomi miškai, o ne kad kažkas kažką ten statytų. Aišku, kad pasistatytų, kad turėtų kur pavasarot. Bet čia ne komercijai yra. Nežinau, nelabai matau kažkokių neigiamų pasekmių šiai dienai.“
Perklausus, ar interesų konflikto iš esmės nemato, Seimo narys dėstė: „Plačiąja prasme, jeigu turi miško, aišku, kad tarsi būtų interesų konfliktas, bet, vadinasi, tada užrišamos rankos. Ir taip ūkininkai, jeigu turi kažkokį ūkį, tai nebegali su jokiais ūkiniais sprendimais susijusių jokių pasiūlymų pasiūlyt Seime? Kaip čia dabar man.“
Ir iš tiesų reikia priminti, kad, pavyzdžiui, vienas stambiausių ūkininkų Lietuvoje Ramūnas Karbauskis, kol dirbo Seime, nuo žemės ūkio klausimų nusišalindavo. Nuo tokių klausimų nusišalindavo ir kiti Seime dirbantys žemės ūkio valdų savininkai.
Kad nekiltų interesų konflikto, gal tokias pataisas galėjo pateikti kiti frakcijos kolegos, neturintys miško?
„Galbūt ir galėjo, nepagalvojau apie tai, žinokit“, – teigė M. Gedvilas.
Aplinkosaugos aktyvistai pasiūlymą kritikuoja
„Delfi“ primena, kad aplinkosaugos aktyvistai neigiamai vertina idėją miškuose leisti statyti namelius. Jie įžvelgia daugybę minusų.
Geografas, teritorijų planavimo specialistas doc. dr. Ričardas Skorupskas teigė, kad taip įvardinamų miško namelių statymo galimybės įteisinimas formuoja teisines prielaidas antrai intensyviai gamtinių teritorijų urbanizacijos bangai. Jo manymu, planas svarstyti namelių įteisinimo galimybes yra pavojingas.
„Pradžioje namelis, kuris greičiausiai nefunkcionuos be kelelio, lieptelio ir be elektros. Toliau – statybų privačių miškų sklypuose įteisinimas. Žinant, kad dauguma mišku apaugusių ežerų pakrančių, esančių vaizdingiausiose šalies vietose, yra padalintos siaurais sklypais, kurių vienas galų remiasi į vandens telkinio pakrantę, reiškinio mastas gali prilygti XX a. paskutiniojo dešimtmečio, ir XXI a. pirmajame dešimtmetyje vykusiai vaizdingiausių šalies paežerių okupacijai.
Toks reiškinys reikšmingai sumažintų vertingiausių paežerių miškų vientisumą, sumažintų vandens telkinių pakrančių natūralumą, skatintų pakrantės, priekrantės ir miškų augmenijos degradaciją“, – nurodė mokslininkas.
Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec taip pat kėlė klausimų dėl sumanymo miškuose leisti statyti namelius. Ji taip pat yra susirūpinusi dėl tokių planų.
„Pirmas klausimas, kuris iškyla išgirdus apie planus rengti poilsio namelius miškuose, liečia teisinę aplinką: ar Aplinkos ministerija jau išsprendė teisinę spragą, leidžiančią rekreacinės paskirties objektus paversti naujais gyvenamaisiais? Tą spragą, dėl kurios dušinės ir tualetai rekreacinėse zonose virsdavo gyvenamosios paskirties statiniais? Visuomenė į tokius funkcijų virsmus reaguoja labai nepalankiai, o tokie statiniai savaime tampa ilgalaikiu paminklu periodui, kai valstybinės institucijos pataikavo (ir tebepataikauja) siauros grupės privatiems interesams“, – teigė dr. J. Lavrinec.
Aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė „Delfi“ teigė skeptiškai žiūrinti į namelių statybą miškuose. Ji mato nemažai pavojų.
„Žmogaus veikla vien buvimu namelyje neapsiriboja, turim pavyzdžių, kai ir aplink pavėsines miškuose prisodina gėlių, krūmų, daro takelius, lauko baldus, kompostines ir t. t. Net ir valstybinėje žemėje (Kamšos botaninio- zoologinio draustinio, Kuršių nerijos nacionalinio parko, kiti pavyzdžiai). Dėl to gresia dar didesnė miškų fragmentacija ir ryšių tarp miško elementų nutraukimas. Gamtinis kraštovaizdis būtų paverčiamas kultūriniu, kas galimai turėtų įtakos miško ekosistemai ir biologinei įvairovei“, – teigė M. Peldavičiūtė.
Šaltinis: delfi.lt
