Pateikdama rekomendacijas Lietuvai Europos Komisija (EK) pastebėjo, kad šalies bankų sektorius pagal Europos Sąjungos (ES) standartus yra gana stiprus, tačiau galimybes gauti paskolas riboja didelis rizikos vengimas ir struktūriniai apribojimai. Paprastai tariant, pinigų bankai turi, o paskolų išduoda mažai.
EK pažymi, kad nepaisant gausaus likvidumo ir indėlių, bankai tik santykinai nedidelę jų dalį paverčia paskolomis, o tai atspindi nuolatinius sistemos neefektyvumus.
Taigi, kodėl taip yra?
Kodėl bankai neduoda paskolų?
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento vyriausioji ekonomistė Viktorija Mingailė paaiškino, kad išaugusį bankų sektoriaus likvidumą per pastaruosius 6 metus lėmė keli veiksniai.
„Pirma, didelė valstybės pagalba Lietuvos subjektams Covid-19 pandemijos metu, kuri padėjo išlaikyti gerą klientų finansinę būklę ir likvidumą, o šios klientų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos suteikė papildomo likvidumo ir bankams.
Antra – skatinanti pinigų politika kaip atsakas į Covid-19 pandemiją, papildomų pinigų politikos priemonių taikymas. Vėliau – sparčiai augęs darbo užmokestis, ekonomikos augimas“, – komentavo specialistė.
Tiesa, ji pažymi, kad situacija tarp skirtingų įstaigų nėra vienoda.
„Skirtingą didelio likvidaus turto susikaupimą atskirose įstaigose lėmė didelė Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus koncentracija, kuri lemia Lietuvos rezidentų indėlių susikaupimą pavieniuose bankuose.
Taip pat ribotas Lietuvos rezidentų indėlininkų mobilumas tiek tarp kredito įstaigų, tiek tarp indėlių produktų (iš einamųjų sąskaitų į terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius), tiek renkantis kitas finansines priemones“, – atkreipė dėmesį V. Mingailė.
Be to, pasak jos, įtakos susidariusiai situacijai turėjo ir mažesnis dalies bankų rizikos apetitas, kuris istoriškai lėmė mažesnį skolinimą ir indėlių išėjimą importo forma iš Lietuvos.
LB atstovė pridūrė, kad ne ką mažiau įtakos turėjo ir specifiniai bankų veiklos modeliai ir aktyvi veiklos plėtra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose, kurie lemia reikšmingai augančias indėlių apimtis, darančias poveikį ir viso bankų sektoriaus veiklos rodikliams.
Visgi ji pažymėjo, kad kreditas privačiam (ne finansų) sektoriui pastaruosius kelis metus Lietuvoje augo itin sparčiai, o naujausiais duomenimis, 2026 m. balandį paskolų portfelis buvo beveik 16 proc. didesnis nei prieš metus.
„Namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis didėjo 14,6 proc., o ne finansų įmonėms – 17,2 proc.“ – nurodė specialistė.
Lietuvoje bankai pasižymi mažesniu rizikos apetitu
Pasak LB ekonomistės, Lietuvos bankų sektorius pasižymi šiek tiek žemesniu rizikos apetitu, o tai lemia ir aukštesnę paskolų portfelio kokybę.
Visgi ji primena, kad situacija tarp bankų taip pat skiriasi, o kreditas šiuo metu auga itin sparčiai.
„Remiantis Bankų apklausos rezultatais, bankai griežtino skolinimo standartus reaguodami į augantį neapibrėžtumą ir rizikas Covid-19 pandemijos laikotarpiu ir prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, tačiau panašios tendencijos buvo stebimos ir kitose ES valstybėse, o tokia reakcija vertinama kaip adekvati atsižvelgiant į aplinkybes.
Kita vertus, rizikoms sumažėjus, atitinkamai buvo švelninami ir skolinimo standartai, jiems teigiamos įtakos turėjo ir padidėjęs konkurencinis spaudimas tiek namų ūkių, tiek ne finansų įmonių paskolų segmentuose“, – paaiškino ji.
V. Mingailė nurodė, kad rizikos apetitas priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet ir nuo banko verslo modelio, kredituojamų segmentų.
„Pavyzdžiui, 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį mažesnės sisteminės svarbos įstaigose paskolos Smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), vartojimui bei kitoms reikmėms sudarė atitinkamai 97 ir 83 proc. paskolų ne finansų įmonių ir namų ūkių portfelių, o sisteminės svarbos įstaigose – atitinkamai 50 ir 29 proc.
Dėl paskolų portfelių koncentracijos rizikingesniuose paskolų segmentuose mažesnės svarbos įstaigos taip pat pasižymėjo prastesniais neveiksnių paskolų (6,5 proc.) ir padidėjusios rizikos paskolų dalies (12,9 proc.) rodikliais, o sisteminės svarbos įstaigose šie rodikliai sudarė atitinkamai 0,67 ir 5,7 proc.“ – pridūrė specialistė.
Pasak jos, palyginus su kitomis valstybėmis matyti, kad neveiksnių paskolų dalis mažesnės svarbos euro zonos įstaigose vidutiniškai sudarė 2,8 proc., o Lietuva buvo penkta tarp didžiausius rodiklius turinčių euro zonos valstybių, nors sisteminės svarbos įstaigų neveiksnių paskolų rodiklis buvo vienas žemiausių ES.
Lietuviai skolinasi sparčiau, tačiau vis dar yra konservatyvūs
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritarė, kad palyginus Lietuvos namų ūkių finansinio turto struktūrą ES šalių kontekste, vis dar esame labai konservatyvūs.
Anot jos, Lietuvoje dominuoja grynieji ir indėliai kredito įstaigose.
„2024 m. duomenimis, net 67 proc. viso Lietuvos namų ūkių finansinio turto (išskyrus nekotiruojamas akcijas, išvestines finansines priemones ir pan.) buvo laikoma indėliais ir grynaisiais. ES vidurkis – 41 proc., o, pavyzdžiui, Danijoj ir Švedijoje – tik, atitinkamai, 19 ir 18 proc.
Čia gyventojų finansinio turto įvairovė gerokai didesnė – aktyviau investuojama į vertybinius popierius ar investicinius fondus, gerokai svaresnį vaidmenį vaidina ir pensijų fonduose sukauptas finansinis turtas“, – įvardijo specialistė.
Pasak ekonomistės, tam įtakos turi finansinio raštingumo spragos bei nuo investavimo atgrasiusios skausmingos investicinės patirtys tiek per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, tiek Didžiosios recesijos metu.
I. Genytė-Pikčienė dalijosi, kad šiuo metu kreditavimo procesai ypač suaktyvėję, Lietuvos kredito įstaigų paskolų portfelis įmonėms ir gyventojams auga beveik sparčiausiais tempais euro zonoje.
„Žinoma, toks spartus augimas yra dėl to, kad mūsų ekonomikos įsiskolinimo lygis (paskolų įmonėms ir gyventojams portfelio santykis su Bendruoju vidaus produktu (BVP) vis dar vienas žemiausių ES“, – paaiškino ji.
Ekonomistė nurodė, kad tokia situacija susidarė, nes Lietuva netvaraus paskolų augimo pamokas išmoko savo kailiu.
„Per skausmingą 2009 m. krizės patirtį, kuomet teko ropštis iš 2005–2008 m. vartojimo, būsto rinkos ir kreditavimo burbulo pasekmių liūno.
Po burbulo sprogimo ir gilios 2009 m. krizės, Lietuvos bankas įdiegė atsakingo skolinimo reikalavimus, gyventojų ir įmonių požiūris į skolinimąsi tapo atsakingesnis ir konservatyvesnis“, – pridūrė specialistė.
Nebūtinai rodo neefktyvumus
Ekonomistė aptarė EK vertinimą, kuriame nurodoma, kad mažas gyventojų įsiskolinimas rodo finansų sistemos neefektyvumus.
Visgi I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad vien paskolų santykis neapibrėžia visos finansų sistemos situacijos bei jos efektyvumo.
„Pats indėlių ir paskolų santykis tiesiogiai to neatskleidžia dėl mano minėtų specifinės namų ūkių ir įmonių elgsenos priežasčių.
Vis dėlto, Lietuvos kapitalo rinka sekli, kredito įstaigų sektoriaus koncentracija aukštesnė nei Vakarų Europos šalyse, ekonomikoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kurio kredito rizika aukštesnė, visa tai didina kapitalo prieinamumo spragų rizikas“, – paaiškino ji.
Pasak ekonomistės, šiuo metu paskolų privačiam sektoriui portfelio augimo tempas – vienas sparčiausių tarp euro zonos valstybių.
Be to, jis viršija nominalaus Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempus.
„Paskolų portfelis namų ūkiams 14,5 proc. didesnis nei pernai, o įmonėms – net 17 proc. Tai reiškia, kad minėtas įsiskolinimo lygis didėja. Tokiai mažai ir itin atvirai ekonomikai be galo svarbu, kad sistemiškai svarbus kredito įstaigų sektorius vystytųsi tvariai, subalansuotai, o paskolų kokybė išliktų gera.
Krizių akivaizdoje atsakingas skolinimas atsiperka su kaupu, tai didina šalies atsparumą. 2009 m. krizė – rimta pamoka, kuri parodė, kur veda nepagrįstai didelis rizikos apetitas ir perteklinis optimizmas“, – komentavo pašnekovė.
Ką daryti, kad būtų pasiektas aktyvesnis kreditavimas?
Ekonomistė įvardija, kad norint pasiekti aktyvesni kreditavimą Lietuvoje reikia gilinti kapitalo rinką bei plėsti alternatyvius finansavimo šaltinius verslui.
„Rizikos kapitalo fondų, obligacijų rinkos, sutelktinio finansavimo ar valstybės garantijų ir valstybės plėtros banko „Ilte“ paslaugų plėtra leis lengviau finansuoti smulkų ir vidutinį verslą bei inovatyvius ilgesnio atsipirkimo laikotarpio projektus.
Žinoma, gerinti gyventojų ir smulkesnio verslo finansinį raštingumą. Dalis smulkių įmonių neturi pakankamo pasirengimo kredito gavimui – nuo finansinių ataskaitų dažnio bei kokybės iki verslo planavimo“, – pridūrė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.
Tuo metu V. Mingailė pastebi, kad norint pakeisti paskolų situaciją Lietuvoje – reikalinga didesnė įmonių poreikiams pritaikytų finansavimo formų įvairovė. Anot jos, prie to reikšmingai prisidėti gali esamos ir vystomos „Ilte“ priemonės.
„Didėjantis ILTE vaidmuo turėtų reikšmingai pagerinti įmonių prieigą prie finansavimo. Siektina, kad „Ilte“ atliktų rinkos papildymo funkciją, skirdama daugiau dėmesio kofinansavimui, rizikos kapitalo ir rizikos pasidalijimo priemonių kūrimui ir plėtrai.
Siekiant didinti finansavimo įmonėms prieinamumą, svarbu plėsti ir valstybės garantijų apimtis bei užtikrinti, kad „Ilte“ garantijų priemonės būtų nukreiptos į didžiausius finansavimo apribojimus patiriančias įmones ir veiksmingai mažintų užstato reikalavimus“, – pažymėjo pašnekovė.
Ji pridėjo, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiais „Ilte“ galėtų atlikti stabilizuojantį vaidmenį, taikydama anticiklinę politiką: tuo atveju, kai privatūs kredituotojai griežtina sąlygas, „Ilte“ finansavimas padėtų kompensuoti ciklinius kredito svyravimus ir užtikrintų įmonių prieigą prie finansavimo.
Pasak V. Mingailės, svarbu stiprinti ir „paklausos pusę“.
„Reikia užtikrinti tinkamą įmonių finansinės atskaitomybės principų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl nuosavo kapitalo laikymąsi bei informuoti įmones apie finansavimo šaltinių alternatyvas.
2020–2024 m. vidutiniškai apie 20 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių, iš kurių daugiau nei 50 proc. buvo labai mažos įmonės, nuosavo kapitalo rodiklis buvo neigiamas“, – pastebėjo LB atstovė.
Šaltinis: TV3.LT
