Vilniaus merui Valdui Benkunskui paskelbus akciją rinkti parašus už Lietuvos imigracijos politikos stiprinimą, dėl jos pasipylė kritika. Tiek ekspertai, tiek politikai prikiša konservatorių atstovui populizmą bei įspėja, kad tokie veiksmai gali tik pagilinti problemas, bet ne jas spręsti.
Benkunskas inicijavo parašų rinkimo dėl migracijos politikos akciją
Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta V. Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija. Ja siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus. „Pasiūlymas yra labai paprastas: kai mes kalbame apie migrantus ir apie pirmojo termino laikinai gyventi ir dirbti čia pabaigą – tiems žmonėms, kurie norėtų prasitęsti savo leidimus gyventi ir likti čia ilgesniam laikui, turėtų atsirasti naujas, dabar neegzistuojantis reikalavimas – mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
Jis tvirtino, kad akcijos tikslas – parodyti, kad imigracijos klausimai rūpi gyventojams.
Vis dėlto ši akcija sulaukė nemažai kritikos. Politikai teigė, kad populistiniais veiksmais dangstomos realios problemos, kiti akcentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), kuriems priklauso V. Benkunskas, atsakomybę šiuo klausimu.
Į merą kreipėsi ir verslininkė Eskedar Maštavičienė. Iš Etiopijos kilusi moteris pabrėžė, kad jau trečius metus savo kavinėje rengia nemokamus lietuvių kalbos mokymuisi skirtus renginius bei ragino prisidėti prie pastangų padaryti šį užsiėmimą smagų ir prasmingą.
„Jei pritrūksta idėjų, mes, imigrantai, mylintys šią šalį ir miestą, jums padėsime. Bet jei jūsų tikslas yra trumpizmas, esate teisingame kelyje!“ – rašė E. Maškavičienė.
Eskedar Maštavičienė
FOTO: Andrius Ufartas
Sinkevičius: agresyvi kampanija prieš migrantus – Benkunsko populizmas
Kritiškai prieš V. Benkunsko kampaniją atsiliepė laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, „Vilniaus mero pradėta agresyvi kampanija prieš migrantus yra akivaizdus politinio populizmo pavyzdys“.
„Už dabartinius migrantų srautus atsakinga ne kas kitas, kaip paties Valdo Benkunsko Tėvynės Sąjungos Vyriausybė, tačiau grėsmių matyti anksčiau nebuvo, nei atidarant vartus migrantams, nei netgi jiems atvykus“, – feisbuke rašė jis.
Virginijus Sinkevičius
FOTO: Ervin Rauluševičius | Elta
V. Sinkevičius ironizavo, kad prasidėjus savivaldos rinkimų kampanijai paaiškėjo, kad tai pats svarbiausias klausimas konservatoriui Vilniaus merui. Jis atkreipė dėmesį, kad migracijos politika apskritai nėra mero kompetencija.
„Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vilniaus meras nekalba apie migrantų kvotų politiką, nekalba apie studijų vizas, nors dauguma tų taip dažnai kritikuojamų maisto kurjerių į Vilnių atvyksta būtent tokiu būdu. Ir dažniausiai dar patys už mokslą susimoka. Nes pyktis nei su švietimo bendruomene, nei su pramonės atstovais merui nesinori. Priešingai – jų palaikymo meras turbūt irgi norėtų“, – rašė „demokratų“ lyderis.
Pasak V. Sinkevičiaus, miesto lėšomis Vilnių padengęs „neskoningais plakatais“ V. Benkunskas siekia pademonstruoti, kad yra griežtas vadovas.
Net ir tas pats lietuvių kalbos akcentas galėjo būti pateiktas kaip graži iniciatyva, o ne kaip lazda pavojingiems migrantams tiesinti, kurie jau šiandien gyvena Vilniuje.
V. Sinkevičius
„Tai patys sukūrė problemą, patys dabar ją ir eskaluoja. Tačiau net jei ši taktika ir suveiks, ir Vilniaus merui pavyks išsaugoti savo postą antrai kadencijai – jis grįš į tą patį postą, kuris nėra atsakingas už migracijos politiką, tačiau yra įpareigotas siekti, kad vilniečiai sugyventų santarvėje. Ir taip vėl metamos malkos į pačių užkurtą laužą“, – įspėjo jis.
V. Sinkevičiaus teigimu, sunku pasakyti, kas sudegs šitame, jo žodžiais, lauže. Pasak jo, net ir V. Benkunsko akcentuojamas siekis užsieniečius mokyti lietuvių kalbos galėjo būti pateiktas kaip graži iniciatyva, „o ne kaip lazda pavojingiems migrantams tiesinti“.
Pinelis: Benkunskas nutyli apie situaciją dėl lietuvių kalbos viešajame transporte
Socialdemokratas Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis teigė negalvojęs, kad sulauks laikų, kai „nuo kunigaikščio Gedimino laikų multikultūrinio miesto Vilniaus meras pats asmeniškai rinks parašus dėl migrantų sulietuvinimo“.
Povilas Pinelis
FOTO: ELTA / Dainius Labutis
Pasak jo, V. Benkunsko deklaruojamas integracijos ir lietuvybės siekis – gražus, tačiau jam trūkstą nuoširdumo.
„Tarp daugybės vakar duotų interviu meras nutylėjo vieną faktą, kuris daugeliui prasprūdo pro akis: viena iš miestiečius vežiojančių įmonių pralaimėjo bylą teisme, kur ginčijo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą skirti baudą už tai, kad dalis autobusų vairuotojų nemoka lietuviškai“, – teigė jis.
Pasak tarybos nario, sklando kalbos, kad miesto viešojo transporto įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ gali dirbti iki 30 proc. atvykėlių, kurių lietuvių kalbos žinios yra „švelniai tariant, labai menkos“.
„Meras garsiai kalba, kad Vyriausybei neva trūksta ryžto, tačiau pristatydamas savo integracijos planą nutylėjo ir tai, kad iš 4,4 mln. eurų daugiau kaip 3 mln. sostinė tiesiog perpumpuoja per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Vadinasi, tas ryžtas, kurio neva trūksta Vyriausybei, iš mero ir Vilniaus pusės sudaro vos 1,1–1,2 mln. eurų prie 1,75 mlrd. eurų biudžeto. Skaičiuojant procentais, ryžtingas ir lietuvybe susirūpinęs sostinės meras su komanda šių metų biudžete užsieniečių integracijai skyrė vos 0,06 proc.“, – rašė jis.
P. Pinelis atkreipė dėmesį, kad verslo ir turizmo agentūrai „Go Vilnius“ sostinė atseikėjo 12 mln. eurų.
„Dar vienas svarbus momentas šiame plane, kuris didžiąja dalimi finansuojamas ne Vilniaus lėšomis, yra tas, kad lietuvių kalbos mokymuisi ir praktinių įgūdžių tobulinimui skiriama vos 27 proc. visų lėšų. Tuo metu pagalba ir prevencija psichikos sveikatos srityje, kaip žavu, suvalgo net 2,1 mln. eurų, arba 49 proc. visos sumos“, – pridūrė jis.
Vakar po Katedros aikštę su segtuvais lakstę, staiga lietuvybe susirūpinę žavūs kolegos iš TS-LKD frakcijos taip pat nutyli vieną aplinkybę: per trejus mero ir tarybos kadencijos metus, iki pat šių metų, nei Vilniaus savivaldybės administracija, nei TS-LKD frakcija neregistravo nė vieno projekto, kuris vienaip ar kitaip skatinti užsieniečių integraciją sostinėje.
P. Pinelis
Tarybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad „po Katedros aikštę su segtuvais lakstę, staiga lietuvybe susirūpinę“ konservatorių atstovai miesto taryboje iki šiol nėra registravę nė vieno projekto, kuris vienaip ar kitaip skatinti užsieniečių integraciją sostinėje.
„Maža to, dar 2024 metais, svarstant biudžetą, Socialdemokratų frakcijos siūlymą skirti 150 tūkst. eurų lietuvių kalbos mokymui dešinieji be jokių sentimentų atmetė.
Štai tokia ta integracija sostinėje. Ir štai toks tas Vilniaus vadovų nuoširdumas“, – rašė jis.
P. Pinelis paragino elgtis konstruktyviai ir artimiausio biudžeto tikslinimo metu skriti šiai temai tiek, kiek gaunama iš Vyriausybės.
„Ir skirkime juos ne praplovimams per Vilniaus visuomenės sveikatos biurą – muzikinėms terapijoms ar nuotolinėms konsultacijoms, o tikslingai lietuvių kalbos mokymui. Balsų tam turite. Pinigų irgi. Belieka pateikti ir pabalsuoti.
Bet čia juk ne parašus rinkti ir interviu dalyti, ar ne?“ – retoriškai klausė politikas.
Lašas: apie kokius ekspertus kalba Benkunskas su Kasčiūnu?
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas savo ruožtu stebėjosi konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno teiginiais, kad ekspertai 10 proc. užsieniečių ribą įvardija kaip problemišką.
Ainius Lašas
FOTO: Josvydas Elinskas | Delfi
„Kasčiūnas toliau kartoja apie kažkokius mistinius ekspertus, kurie nustatė 10% migrantų ribą kaip labai problematišką. O galima pateikti nuorodas į tų ekspertų darbus ar jie egzistuoja tik Kasčiūno ir Benkunsko galvose?“ – klausė jis.
A. Lašas sakė neįsivaizduojantis tokių ekspertų, nes atvykusiųjų procentas, pasak jo, yra tik viena dedamoji.
„Reikia kalbėti apie laikotarpį, per kurį migrantai atvyksta, apie tų migrantų etninį/kalbinį homogeniškumą, kultūrinį artumą, jų statusą, išsilavinimą, amžių, lytį bei šeimyninę padėtį. Kai sudedi visa tai į vieną, tada galima kažką vertinti, o toks bukas skaičius yra apie nieką“, – pabrėžė jis.
O galima pateikti nuorodas į tų ekspertų darbus ar jie egzistuoja tik Kasčiūno ir Benkunsko galvose?
A. Lašas
A. Lašas teigė sutinkantis, kad Lietuvai reikia mokytis iš Vakarų Europos padarytų klaidų migracijos srityje, tačiau pabrėžė, kad tai turi prasidėti nuo „adekvačios realybės analizės, o ne nuo tokių (rinkiminės kampanijos įkvėptų) paviršutiniškų svaičiojimų“.
Šaltinis: DELFI.LT
