Utenos rajone, Samanės kaime, sekmadienio vakarą rastas nukritęs ir sudužęs karinis dronas. Apie incidentą pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), tačiau informaciją tarnybos ir šįkart pirmiausia gavo iš vietos gyventojų. Tai jau ne pirmas toks atvejis, kuris klausimų klausimų dėl oro erdvės stebėjimo ir reagavimo greičio.
Apie tai laidoje diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, „Blue-Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.
Apie droną sužinome iš gyventojų
J. Ohmanas: 2023 metais pilietinė visuomenė nupirko radarus iš Izraelio Ukrainai, kad apsaugotų oro erdvę nuo dronų. 2023 metais. Čia buvo signalas siunčiamas, tai, ko reikia, o dabar mes kalbame apie radarų pirkimus ir panašiai. „Blemba“, aš dabar truputį piktai kalbėsiu.
Reiškia, ta prasme jūs manote, kur mes kare esame jau ilgai, nuobodžiai, išsamiai, mes nesuprantame? Mes iki tol 14 milijonų eurų surinkome, ar reagavo kas nors? Ne: „Ką čia dabar, čia Ukraina, kažkur toli.“ Aš truputį griežtai pasakysiu – NATO yra neveiksni, neveikia. NATO kariavo Afganistane. NATO pralaimėjo karą Afganistane.
Šiuo atveju tiesiog mes turime permąstyti. Aš manau, kad kai kurie žmonės NATO turėtų mąstyti apie atsistatydinimą. Jie yra netinkami tiesiog. Šnekėti apie kažkokią sudėtingą, lengvą – man neįdomu. Europos piliečių šiuo atveju. Mes girdėjome ir man neįdomu. Get your f***ing s*** done, kaip sakant.
Ar jūs nustebęs, kad vėl iš gyventojų sužinome, jos yra rastas dronas?
T. Martinaitis: Nenustebęs dėl to, kad toks įvykis įvyko. Vis dėlto matome, kokio didžiulio masto karinis konfliktas vyksta ir kaip vis labiau dronų technologijos ima viršų kariniame konflikte. Matome kylančias kainas, iš to dar labiau siekia uždirbti Rusijos valstybė, kad galėtų finansuoti savo karo mašiną.
Taip pat tai suprasdama Ukraina vis labiau atakuoja naftos perdirbimo įmones, uostus, kad negalėtų rusai tęsti karinio konflikto. Deja, mes kaip pasienė, pafrontė valstybė nuo to patenkame į papildomos rizikos zoną ir tokių incidentų pasitaiko. Ne išimtis ir kitos Baltijos valstybės.
Toje pačioje Latvijoje prieš dvi savaites įvyko toks įvykis, kuris privertė žlugti pačią Vyriausybę. Tai vėlgi yra tam tikras ženklas, kad galbūt tokiomis hibridinėmis karo priemonėmis mūsų oponentai gali pasinaudoti tam, jog destabilizuotų situaciją ir mūsų valstybėje.
LRT radijui ministras Robertas Kaunas sakė: „Suprantu, kad norisi turėti viską šiandien, tačiau tokių sistemų kūrimas pradėtas prieš porą gerų mėnesių po pirmų kritimų užima laiko. Spartiname kiek įmanoma.“ Aš nežinau, ministras sako, kad tik prieš porą gerų mėnesių mes pradėjome viską, gal jis susipainiojo, nes vis dėlto pirmas kritimas buvo praėjusių metų liepos mėnesį, prieš 10 mėnesių.
T. Martinaitis: Būtent. Po to įvykio buvo skirti papildomi finansiniai pajėgumai tam, kad įsigytume efektyvesnes stebėjimo, perspėjimo sistemas, kad geriau galima būtų matyti, kas vyksta mūsų danguje. Prezidentūra ir krašto apsaugos ministras akcentavo, kad ir viešosios pirkimo procedūros šiai dienai nėra pakankamai efektyvios tam, kad galėtumėme tinkamai reaguoti į esamą, dabartinę situaciją.
Kad ir kaip galime girti savo profesionalią kariuomenę ir jų pasirengimą, bet vis dėlto neretai, ir dabartinėje situacijoje, mes tampame procedūrų įkaitais. Būtent tos sistemos, kurių reikėjo, buvo įsigytos. Norint, kad jos efektyviai veiktų, taip pat reikia suderinti su jau esamomis sistemomis, reikia kalibruoti jas, išmokti jomis tinkamai naudotis.
Natūralu, kad per tą laiką tos pačios grėsmės keičiasi, tobulėja ir vėlgi šitam žaidimui nėra pabaigos. Taigi mes kaip valstybė turime išmokti efektyviau priimti sprendimus, nepamiršdami ir skaidrumo, ir efektyvumo kriterijų.
Kodėl nepastebime dronų?
Pakomentuokite, ar mes dar nemokame šito karo kariauti ir niekaip neatsibundame?
V. Čmilytė-Nielsen: Skambinęs klausytojas teisingai sako, kad negalima ruoštis vakarykščiam karui ar netgi praeito amžiaus karui. Aš sakyčiau, kad dabar yra svarbu stiprinti visuomenės pasitikėjimą. Pasitikėjimas yra labai susijęs su sprendimų priėmėju, jo tiesiu sakymu, kokia yra situacija.
Jeigu ko ir pasigendu iš krašto apsaugos ministro kalbėjimo, tai tiesos pasakymo. Šiandieną mes tam tikrų pajėgumų neturime ir pasakymo, kada juos turėsime. Manau, kad tai būtų svarbus signalas visuomenei. Akivaizdu, kad šį kartą VSAT pastebėjo droną, jis buvo identifikuotas ir čia sienos apsaugos tarnyba tikrai puikiai suveikė.
Kitame etape sistema dar neveikia. Numušinėti dronų mes pajėgumų kol kas neturime. Ar jau turėtume turėti? Sakytume, kad taip. Praeitą, pirmąjį kartą, pareitų metų liepos mėnesį buvo a toks atsitikimas, vėliau dar vienas ir dabar periodiškai dronai iki mūsų atskrenda. Politiškai suprantama, tai labai nepatogi situacija.
Mes matome, kad mažiau nei savaitė praėjo nuo to laiko, kai dronai, galima sakyti, išsprogdino vyriausybes. Latvijos Vyriausybė tiesiog krito iš dalies dėl nesugebėjimo susitvarkyti su dronų skrydžiais. Manau labai svarbu yra tai, kad dvigubintume, trigubintume tas pastangas, kurios yra dedamos, kad būtume tam pasirengę.
Kitas dalykas – svarbu, kad atsakingi pareigūnai, asmenys, visų pirma, ministras pasakytų labai tiesiai, atvirai, ką galime ir ko negalime, kokie lūkesčiai yra pagrįsti ir kokie ne. Paskutinis dalykas – nėra normalu, kad savivaldybės meras sako, jog sužinojo tai iš gyventojų, o ne iš tarnybų apie tokį atsitikimą. Čia matyt irgi bendro darbo ir koordinavimo klausimas, kurį taip pat reikėtų pagerinti.
T. Martinaitis: Nesutikčiau su Viktorija, kad politikai žino, ką reikia daryti ir tiesiog nedaro. Kalbėti pavyzdžiais. Netgi anksčiau negu prieš mėnesį laiko buvo priimtas Vyriausybės sprendimas įsigyti papildomų dronų interceptorių nesilaikant tradicinių, ilgai užtrunkančių viešųjų pirkimo procedūrų.
Vienas sprendimas buvo priimtas taip, kad kuo labiau mes būtumėme pasirengę ne tiktais pamatyti atkeliaujančius dronus, bet taip pat ir juos neutralizuoti. Taip pat ir dabartinės sistemos, nėra taip, kad jos nėra nupirktos. Jos tiesiog nėra pakankamai efektyviai ir tinkamai įdiegtos, tam kad galėtų efektyviai veikti.
Vis dėlto sutinku su Viktorija, kad komunikacijoje šitoje vietoje tikrai buvo padaryta klaidų. Nors galvotume, kad galbūt visi algoritmai veikia, vis dėlto esant realiai situacijai, tai yra gyvas testas, patikrinimas. Būtent savo valstybės atstovų nuogąstavimas ir informacijos trūkumas tikrai atliepia, kad turime dar kur ženkliai pasistūmėti šitoje situacijoje.
Šaltinis: TV3.LT
