Performuota valdančioji koalicija, buriamas naujas ministrų kabinetas, o kone esminis klausimas, ar jame atsiras vietos užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. Keisčiausia yra tai, kad žaidimą, kuriame K. Budriui liepiama sunešioti geležines kurpaites ir pagerinti santykius su Kinija, pradėjo žaisti ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Apie tai, kodėl Lietuvos vadovas įsitraukė į socialdemokratų intrigas dėl K. Budrio, kodėl apskritai susiklostė tokia situacija, kad užsienio reikalų ministras atsidūrė tokio dėmesio centre, tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“ diskutavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Jungtinių Amerikos Valstijų Stanfordo universiteto ekspertas Gabrielius Landsbergis ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Reikalauja normalizuoti santykius su kinais
Pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusio Lietuvos užsienio reikalų ministro ateitis kelia vis daugiau klausimų.
„Iš to, ką matau viešumoje, man atrodo, kad vis dėlto sutarta tarp prezidento ir socialdemokratų, kad Budrys paliekamas kelių mėnesių bandomajam laikotarpiui – sunešioti geležines kurpaites, su kinais pagerinti santykius, kad iš esmės įvykdytų pirmą kinų reikalavimą, jog santykiai negrąžinami į buvusį normalų diplomatinį lygmenį, bet į diplomatinių biurų lygmenį, kas yra mažesnis statusas nei atstovybes ar ambasados.
Bet kinų pagrindinis reikalavimas, kurį kartojo ir per savo propagandinę anglakalbę žiniasklaidą, yra nuplėšti Taivaniečių lentelę nuo Taivaniečių atstovybės.
Ir prezidentas Nausėda, kiek suprantu, ir kartu socialdemokratai, naujas būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius, sako, kad ministras Budrys per tuos kelis mėnesius turi normalizuoti, pagerinti santykius su kinais“, – kalbėjo V. Bruveris, pridūręs, kad jei K. Budrys neįvykdys iškeltų reikalavimų, jis bus atstatydintas.
Kęstutis Budrys
FOTO: Julius Kalinskas | Elta
Tačiau G. Landsbergis laikėsi pozicijos, jog paklusti Kinijos norams ir reikalavimams tikrai nereikia.
„Kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė, Kinija vienašališkai pervadino Lietuvos atstovybę Kinijoje į laikinojo patikėtinio biurą.
Ir tuo pačiu pakeitė pavadinimą savo biuro Lietuvoje, tai reiškia, kad savo ambasadą pakeitė į biurą. Tai nėra vien simbolinis veiksmas.
Visų pirma, valstybė negali vienašališkai pervadinti kitos valstybės ambasados ar atstovybės, kaip jai patinka. Vienos konvencija numato, kad tokie dalykai yra daromi dvišaliu susitarimu, per dvišalę sutartį. Lietuvos ir Kinijos dvišalėje sutartyje yra nustatyta, kad bus ambasada – ambasada. Tokio laikino reikalų patikėtinio biuro nėra numatyta. Tai čia viena problemos dalis.
Antroji problemos dalis, kad Lietuvos laikinojo patikėtinio biuras Lietuvos teisinėje sistemoje net neegzistuojantis yra dalykas.
Tai reiškia, iš esmės, norint paklusti Kinijai, reikia padaryti vieną dalyką – reikia keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą, kur yra aprašytos Lietuvos egzistuojančios diplomatinės atstovybės, įtraukti pagal Kinijos reikalavimą, laikiną patikėtinio biurą ir bent jau taip, kaip buvo 2023 metais, Lietuva galėtų turėti atstovybę Pekine pagal Kinijos reikalavimą ir pagal Kinijos pavadinimą.
Tiesiog mes turėtume Seime balsuoti pagal Kinijos komunistų partijos prašymą.
Kinijos ambasada
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Mūsų Vyriausybė tai atsisakė daryti. Mes manėme, kad tai apriboja mūsų suverenitetą, ir mes to nedarėme. Dabar jie reikalauja to paties dalyko – iš esmės pakeisti įstatymą Lietuvos Seime“, – aiškino G. Landsbergis.
Pavadinimą galėjo nulupti seniai
Tačiau jis tvirtino nematantis jokių indikacijų, kad Seimas yra pasirengęs tai padaryti, o tai reiškia, kad jei parlamentarai įstatymo pagal kinų reikalavimą nekeis, iš esmės reikalai į priekį nejudės.
„Ir dar kraštiniu padaromas užsienio reikalų ministras, kuris čia nelabai prie ko“, – stebėjosi V. Bruveris.
Jam antrino G. Landsbergis, kuris teigė, kad Taivaniečių atstovybė yra ne Užsienio reikalų ministerijos klausimas.
„Sutartį dėl Taivano atstovybės įkūrimo pasirašė ne Užsienio reikalų ministerija, nes tai nėra diplomatinė atstovybė. Ir sutartis buvo pasirašyta būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Taip kad labai daug strateginės komunikacijos, ir gal šiek tiek norėtųsi kartais daugiau faktų tokioje viešoje erdvėje, kurie paaiškintų, kas iš tikrųjų čia vyksta.
Tai reiškia, mes iš esmės matome tą kuriamą tokią bylą prieš ministrą Budrį, sakant, kad jis turi sunešioti kurpaites ir atidaryti biurus. Bet jis nei įstatymų Seime gali pakeisti, užtikrinti, kad socdemai ir visi kiti balsuos už jį, nei tiesą sakant, to paties Taivano atstovybės pavadinimo nulupti dėl to, kad čia ją luptų ekonomikos ir inovacijų ministras“, – tvirtino G. Landsbergis.
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje
FOTO: ELTA/M.Morkevičiaus nuotr.
Jis akcentavo, kad socialdemokratai, norėdami nusitiesti kilimą į Pekiną, Taivano atstovybės pavadinimą galėjo nulupti jau seniai.
„Bet, matyt, buvo pakankamai supratimo, kad nulupimas reikštų uždarymą. Kinija grįžtų į Lietuvą, Lietuva grįžtų į Pekiną. Na, bet pasaulinė žinia Lietuvai būtų itin nepalanki, ypač Vašingtone. Ir aš suprantu, kad to supratimo užteko beveik dvejus metus, tas klausimas nejudėjo. Tai dabar visas toks suvedimas į Budrį…“ – stebėjosi G. Landsbergis.
Paveikslas yra siaubingas
Jis pabrėžė, kad jei Lietuvos valdžia tikisi, kad mes dalyvaujame kažkokiose derybose su Kinija, tai po tokių komentarų, kokie dabar viešojoje erdvėje pasakomi, derybose jau nedalyvauja, o tik pablogino situaciją.
„Vieno dalyko absoliučiai nesuvokiu. Kaja Kallas paskelbė, kad Kinija ruošia rusų karius kariauti Ukrainoje. Tai yra siaubinga žinia. Ir kokia reakcija?
Čia yra geopolitiniai dalykai, jau geostrateginiai. Tada pakalbame – ateina Vokietijos kalbėtojų eilė, jie pasako, kad štai, dempinguojamos kainos, žlugdoma Europos ekonomika, juanio yra dirbtinai nužeminta vertė ir taip toliau, reikia visus tuos dalykus spręsti ir iš tikrųjų reikia spausti Kiniją atgal.
Ateina Ispanija ir balsuoja prieš. Išvis Europa pasidavė, net iki fronto linijos neatėjo, tiesiog dar štabe nusprendė, kad karo nebus. Tai strateginis paveikslas yra siaubingas.
Kinija
FOTO: Costfoto/NurPhoto/Shutterstock | Vida Press
Ir Lietuva vietoj to, kad turėdama dabar svertų galėtų drąsiai, aktyviai dalyvauti diskusijose, sakyti – žiūrėkite, mes gindami Ukrainą, turime laikytis kitos pozicijos prieš Kiniją. Ne, mes pirmieji einame pasiduoti. Ir, ta prasme, čia strateginis paveikslas toks. Taktinis paveikslas yra tas, kad mes Kinijai siunčiame signalą – žiūrėkite, mums taip reikia, kad jūs čia atidarytumėte, kad mes esam bet ką pasiruošę padaryt. Tai taip bet kokiose derybose, reiškia, sąskaita su kiekvienu pasisakymu ji tik augs“, – tvirtino G. Landsbergis.
Ir kuo visa tai baigsis Lietuvai, Europai?
„Kol kas viskas baigdavosi pokalbiais Vašingtone, kur Vašingtono patarėjai pasakydavo mūsų žmonėms: baikite juokus. Na, žiūrėkite, nejuokaukite.
Dabar mūsų žmonės pas kai kuriuos patarėjus patenka. Tai tą jie ir sako – kam jūs tai darote? Jūs išnaudokite situaciją, kurioje esate“, – patarė G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
Prezidentas turėtų pripažinti pralaimėjimą
Paprašytas paaiškinti, kodėl Lietuvoje Kinijos klausimas suvestas į K. Budrį, koks žaidimas čia žaidžiamas, kodėl į jį įsitraukė prezidentas Gitanas Nausėda, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras iškėlė kelias hipotezes.
„Prezidento Nausėdos pozicija man yra keisčiausia. Socdemai, manau, patys save įsivarė į kampą.
Tą klausimą dėl Kinijos tiek suko ant malūno, kad jų rinkėjas galų gale dabar jau galbūt iš tikrųjų tapo susidomėjęs klausimu, kuris yra septyniasdešimt penktos svarbos šiaip jau jų kasdieniame gyvenime.
Nes ekonomiškai jokių pasekmių nėra, prekyba su Kinija vyksta, visos vizos yra išduodamos kitose atstovybėse, kitose valstybėse, kažkokių didelių problemų mes neturime.
Bet toks klausimas vien per viešą erdvę tapo tiek svarbus, kad mes privalome rasti kažkokį tai sprendimą. Galbūt aš taip paaiškinčiau Mindaugo Sinkevičiaus poziciją.
Prezidento pozicija mane stebina, tikrai. Ir tada pradėjau galvoti, kas paskatintų prezidentą dabar taip pat įsitraukti į tą chorą prieš Kęstutį Budrį. Galbūt čia tokiu būdu, tiesą sakant, bandoma šiek tiek svarbinti ministrą. Tiesiog, na, jeigu iš tikrųjų yra kažkokia tai projektuojama politinė karjera“, – samprotavo G. Landsbergis.
Kęstutis Budrys, Gitanas Nausėda
FOTO: Dainius Labutis | Elta
Socialdemokratai, regis, pasiūlė išeitį. Jiems svarbiausia atsikratyti K. Budrio, bet tam, kad nesusipyktų su prezidentu, jam pasiūlytas sandoris ministrą pakeisti tiesiog mechaniškai. K. Budrys grįžta, eina į Deivido Matulionio vietą – prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, o D. Matulionis eina į Užsienio reikalų ministeriją.
„Tada prezidentas turi pripažinti tą pralaimėjimą, čia jau tada pralaimėjimas. Viskas, jau jo, reiškia, karjeros pabaigėlė, tokia jau saulelė vakarop, kaip ir viskas. Tai prezidentas, aišku, čia kovoja ir dėl savęs, ir dėl savo kažkokios atminties, pavadinkime, ne tiek ateities, kiek atminties – kaip jis bus prisimenamas. Tai Budrys čia yra reikšminga figūra.
Bet aš taip pagalvojau, kad jei mes nuimtume Kinijos klausimą, tai, tiesą sakant, labai sudėtinga šiandien užsienio reikalų ministrui būtų save pristatyti. Na, kokiose temose daugiau esama?
Tai galbūt yra tokia projekcija, kad leiskime kalbėti apie Kiniją, kalbėkime apie Kiniją. Štai ministras kaip ir gerojoje pusėje, blogiečiai puola, socialdemokratai, kurie dabar nepopuliarūs. Na, Budrys gina gerą temą.
Prezidentas irgi kažkokioje tai temoje dėliojasi. Gal tokiu būdu čia įsivaizduojama, kad ta prožektorių šviesa į personaliją leis galbūt vėliau ir išbėgti į tas varžybas, reiškia, kurios kažkur tai nuves toliau. Nes įsivaizduokime, pavyzdžiui, daugelis socdemų, tikrųjų socdemų ministrų, kurie yra Vyriausybėje, kai kur net pavardžių nelabai įsimename vien dėl to, kad darbotvarkės jokios nėra“, – G. Landsbergis užsiminė, jog K. Budrys gali būti ruošiamas tapti kandidatu prezidento rinkimuose.
Tačiau tuo abejojo V. Bruveris, kuris teigė, jog nelabai supranta, iš kur tos prezidentines ambicijos gali atsirasti, jei K. Budrys nė vienoje elektorato dalyje nėra savas, net pirmame ture neturi jokių realesnių šansų.
„Kol kas nesimato lauko. Ir galbūt tame konkurenciniame lauke nieko nebus, ir tada, reiškia, va, toks ministras. Arba dar viena hipotezė yra, kad Nausėda bando laimėti laiko, tiesiog, jiems reikia dabar ištempti, išsaugoti Budrį iki sausio pirmos dienos.
Sausio pirmą dieną prasideda Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai. Per pirmininkavimą ministrą nuiminėti jau būtų gėdinga, tikrai. O pirmininkavimas tęsiasi pusę metų“, – teigė G. Landsbergis.
Šaltinis: DELFI.LT
