„Sąžiningiau būtų, jeigu to sakinio nebūtų buvę“, – taip prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) turėjo pagrindą atlikti kratas Seimo narių Sauliaus Skvernelio bei Kazio Starkevičiaus kabinetuose ir namuose, įvertino advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius.
Teisininko teigimu, nekaltumo prezumpcija nėra tik paprastas sakinys Konstitucijoje – ji turi tam tikrą vertybinį krūvį. Taip pat, anot jo, ne prezidentas nusprendžia, ar tam tikri veiksmai yra teisėti, ar ne – tam yra teismai.
Jau beveik savaitę viena pagrindinių temų viešojoje erdvėje – būtent STT kratos parlamento rūmuose ir įsibėgėjęs tyrimas dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Diskusijose dabar bandoma išsiaiškinti ir dar vieną dalyką – kas yra tas „politinis palankumas“, apie kurį dar savaitės pradžioje garsiai prakalbo prokuroras.
Panašu, kad teisėje tokių terminų nematę net patyrę ekspertai.
G. Nausėda praleido progą patylėti?
„Mes turime labai daug įvairiausių pasakomų gražių žodžių, skambių frazių, kažkokių patrauklių lozungų, tai aš manyčiau, kad čia yra tiesiog džiazas, čia – ne teisė“, – konstatavo R. Merkevičius.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ svarbiausią šiandieninę Lietuvos politikos aktualiją aptarė advokatas, taip pat Seimo nariai – konservatorius Mindaugas Lingė ir valstietis Dainius Gaižauskas.
Prisiminė ir E. Masiulio atvejį
Kalbėdamas apie atliktas kratas S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus kabinetuose bei namuose, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis prakalbo apie tam tikrą „politinį palankumą“.
„Mes vertiname tai, kad turime duomenų apie tai, kad galėjo būti politinis palaikymas, taip sakysime, vykdant įgaliojimus. Politinis palankumas“, – tvirtino A. Urbelis.
Paklaustas, kaip reikėtų suprasti tokį terminą, advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas, Vilniaus universiteto docentas R. Merkevičius šaržavo sakydamas, kad to turbūt reikėtų klausti ne teisininko, o lingvisto.
„Nes tokius sparnuotus žodžius, tokias sparnuotas frazes turėtų lingvistai aiškinti, kaip čia reikėtų suprasti. Teisėje tikrai nėra tokių sąvokų – gal kažkokiame moksliniame diskurse ir gali vartoti tokias neatsakingas sąvokas, bet jeigu kalbame apie baudžiamąją teisę, Baudžiamąjį kodeksą – mes turime labai griežtas kategorijas, griežtas sąvokas – tai tokių sąvokų nė su žiburiu Baudžiamajame kodekse nerasi.
Jeigu mėgintume įvilkti kažkaip į teisinę kalbą, tai galbūt šitais žodžiais buvo bandoma pasakyti apie vaidmenį kažkokioje didesnėje veiksmų sistemoje, kažkokiame įvykyje, ir panašiai“, – svarstė R. Merkevičius.
V.Balkūno nuotr.
Bet, apskritai, tęsė jis, iš vienos pusės toks pasakymas teisininkui keltų šypseną.
„Iš kitos pusės – mes matome teisminėje praktikoje tokių naujadarų, jau baudžiamoji justicija stengiasi įvilkti, įvesti į tą juridinę retoriką ir tokių labai keistų sąvokų. Tai čia viena iš jų“, – kalbėjo R. Merkevičius.
Paklaustas, ar galima tuomet manyti, kad prokuroras išėjo iš tam tikrų teisinių kalbos rėmų, jis sutiko, jog teisininkai, ypač viešojoje erdvėje, turėtų kalbėti labai griežtai ir atsakingai.
„Bet dabartinė praktika yra kitokia, mes kitokias madas turime iš visų tų konferencijų ar pristatymų, kurie būna po įvairiausių sulaikymų.
Mes turime labai daug įvairiausių pasakomų gražių žodžių, skambių frazių, kažkokių patrauklių lozungų, tai aš manyčiau, kad čia yra tiesiog džiazas, čia – ne teisė“, – konstatavo advokatas.
Pasak Seimo nario, valstiečio D. Gaižausko, prokuroras pasakė pagrindinį dalyką – kad Seime, pas du parlamento narius, atliktos kratos, ir šitos informacijos visiems esą turėjo pakakti.
„Visa kita tai yra tyrėjų taktiniai veiksmai, ir mes apie juos galime čia dabar diskutuoti visaip. Bet kai aš pamačiau po šito prokuroro pasisakymo tam tikrus kertinius arba tam tikrus elementus sakiniuose, aš pagalvojau, kad tyrimas dar išsiplės, ir aš nenustebčiau, kad tų Seimo narių gali būti dar daugiau“, – svarstė jis, pridurdamas, kad valstybė „labai kryptingai ėjo prie tokių įvykių“.
Anot D. Gaižausko, visa ši istorija turės ir pliusų, ir minusų. Vienas iš pliusų – žmonės pamatė, kad neliečiamųjų visgi nėra.
„Aišku, labai blogai, nepavydžiu kolegoms – tiek S. Skverneliui, tiek K. Starkevičiui – bet visi supranta, kad be reikalo tikrai kratų nesisankcionuos. (…) Kita vertus, dabar išėjo į gynybą kažkokią demokratai, neva S. Skvernelis sutiko duoti parodymus, bendradarbiauja.
Nieko jis dar nesutiko – jis tik pasakė, kad sutinka būti apklausiamas specialiuoju liudytoju. Bet kur spaudos konferencija, kur suderinti veiksmai, pavyzdžiui, su prokuratūra? (…)
Tai aš matau, kad valstybė priėjo liepto galą, ir jeigu nesiimsime veiksmų, tai mes tokių įvykių ir tokių galbūt kratų galime turėti ir daugiau“, – prognozavo valstietis.
Į tai atsakydamas advokatas R. Merkevičius kėlė klausimą, kas tuomet yra tas „pagrindas“, apie kurį kalba dalis politikų, įskaitant ir prezidentą G. Nausėdą. Pasak jo, kratos dar tikrai neparodo žmogaus kaltės ar jo sąsajų su nusikalstama veika.
„Tai nieko nerodo. Pagal baudžiamojo proceso kodeksą, kratas galite daryti, kur tik norite, pas bet kokį žmogų – pas mane, pas jus, kur tik nori, jeigu tyrimas turi pagrįstų duomenų, kad ten gali būti objektas, reikšmingas tyrimui. Viskas – taškas. Daugiau nieko krata nesako. Absoliučiai nieko.
Taip kad tas naratyvo kūrimas, kad jeigu kažką teisėsauga paliečia, tai tas žmogus yra kaltas, jeigu kažkas atsisakė duoti parodymus, tai žmogus yra kaltas – tokio naratyvo kūrimas yra žmogaus, kuris tikriausiai net neskaitė Konstitucijos, o jeigu skaitė, tai nesuprato, ką perskaitė“, – patikino R. Merkevičius.
Pasak baudžiamosios teisės eksperto, neaišku, ar G. Nausėda skaitė Konstituciją, ar ne, bet panašių pavyzdžių su viešais pareiškimais apie tam tikrų žmonių kaltumą esą turėjome ir jau pačioje mūsų valstybės aušroje.
„Su buvusiu turbūt krašto apsaugos ministru A. Butkevičiumi, ir žinome, kuo ta byla baigėsi Strasbūro teisme. Ir tokių panašių pavyzdžių su garsiais pareiškimais iš aukštų politikų yra ne vienas“, – teigė R. Merkevičius.
Konservatorius M. Lingė savo ruožtu svarstė, jog norėtųsi, kad tyrimas vyktų pagal galimybes kaip įmanoma sparčiau, bet kartu esą norėtųsi išgirsti ir daugiau konkretumo.
„Aš ne teisininkas, bet tada bandau prisiminti tuos atvejus, kuriuos mes panašius rezonansinius turėjome. Tai dešimtmečio turbūt rezonansinis E. Masiulio sulaikymo ir visos tos istorijos „MG Baltic“ byloje.
V.Skaraičio nuotr.
Jeigu neklystu, tą pačią pirmą dieną jau buvo aišku, kuo politikas yra kaltinamas, kuo jis yra įtariamas, jau buvo suvaržyta ir jo laisvė. (…)
Tai šiuo atveju, matyt, kitokia ta situacija – mes negirdėjome irgi tokio paaiškinimo, kas be to politinio palankumo sąvokos, kuri nėra aiškiai apibrėžta ir žinoma, tai, ko gero, tos informacijos ir stinga“, – kalbėjo M. Lingė.
Anot konservatoriaus, pačios atliktos kratos tam tikrą šešėlį ant Seimo narių jau tikrai meta, bet norėtųsi, kad politikai nespekuliuotų dėl teisėsaugos darbo, dėl pasirinktų taktikų.
R. Merkevičiaus teigimu, „MG Baltic“ politinės korupcijos istoriją palyginti su tuo, kas vyksta šiandien, teisiniu požiūriu būtų sudėtinga.
„Nes nei vienas Seimo narys kol kas dar nėra formalus įtariamasis – tai toks procesinis aspektas.
Materialusis aspektas yra tai, kad turbūt ir elgesys įkaltinamas nėra tapatus net pagal savo kažkokią teorinę struktūrą, kur vienas apkaltintas buvo konkretaus veiksmo atlikimu, kitas gal kažkokį vaidmenį turėjo, gal kažkokį kitokį veikimą turėjo, o gal ir nieko neturėjo. Tai kažin, ar galima lyginti tas situacijas.
Politine prasme, matyt, kad galima lyginti, rezonanso sukėlimo prasme, matyt, kad galima lyginti, teisėsaugos aiškumo prasme, matyt, kad galima lyginti, bet jos nėra identiškos“, – dėstė advokatas.
Specialiojo liudytojo statusas dar nieko nepasako
Anot D. Gaižausko, teisėsaugos institucijos irgi veikia valstybės vardu, sveria savo sprendimus, tad politikai dėl pastarosios savaitės įvykių irgi yra sukrėsti. Juk tai – ne šiaip eiliniai Seimo nariai.
„Iš tikrųjų paimtas aukščiausias lygis, ir jeigu jau daro kratą, tai yra speciali procesinė prievartos priemonė, kada tu eini ieškoti kažkokio daikto ir greičiausiai tikiesi, kad tau reikės pavargti“, – aiškino valstietis.
Tačiau į tai reaguodamas advokatas R. Merkevičius akcentavo – ir specialiojo liudytojo statusas dar nieko nepasako apie žmogaus kaltumą.
„Mėgstu sakyti savo studentams, kad specialusis liudytojas yra kaip pusiau pripildyta stiklinė – ką nori joje, tą ir pamatai.
Vieni, kurie nori apkaltinti, pamatys ten kažkokį įtarimo grūdą, o įstatymas sako paprastai – specialiuoju liudytoju tampa tas, kuriam nepakanka įrodymų įtarimui pareikšti. Tai apie ką mes kalbame, kad jis meta kažkokį šešėlį?
Jeigu žiūrėtume į specialaus liudytojo taikymo praktiką, tai mes jau turėjome dar vieną didžiulę rezonansinę bylą su teisėjais – vadinamoji korupcijos teisėjų, advokatų byla – kiek teisėjų buvo paversti specialiaisiais liudytojais, ir kas iš to išėjo? Nieko neišėjo“, – aiškino jis.
Todėl, tęsė R. Merkevičius, specialaus liudytojo statuso suteikimas irgi turi būti atsakingas – tai nėra toks paprastas žingsnis, bet jis dabar esą taikomas į kairę ir į dešinę – ir kur reikia, ir kur nereikia.
Taip pat, pabrėžė baudžiamosios teisės ekspertas, viešas asmuo, politikas, teisės ir Konstitucijos prasme yra vienareikšmiškai toks pat, kaip ir visi kiti piliečiai.
„Jokių išskirtinių nei teisių, nei pareigų jis neturi. (…) Baudžiamasis procesas nediferencijuoja tarp viešųjų asmenų ir ne viešųjų asmenų“, – tvirtino R. Merkevičius.
G. Nausėdai vertėjo patylėti?
Tiesa, advokatas kritiškai reaguoja ir į pasisakymus, kad teikti parodymus STT galimai atsisakęs K. Starkevičius padarė kažką blogo ir galbūt netgi taip netiesiogiai pripažįsta savo kaltę. Pasak R. Merkevičiaus, toks žingsnis yra visiškai suprantamas ir teisingas, nes kiekvieną pasakytą žodį vėliau skirtingai interpretuos visi, tik ne tas, kas jį pasakė.
„Žmogui yra didžiulė baimė, didžiulis stresas, jis yra tokioje nežinomybės aplinkoje, jo tas socialinis santykis yra visiškai jam naujas, jis nežino, kaip elgtis, ir dabar mes tokiam žmogui norim pasakyti: tai tu dabar būtinai pasakyk.
Paprastai kalbant, tai yra sovietinis metodas, tik tokioje naujoje juridinėje terpėje. Tai yra, tu paimi žmogų tam tikroje pažeidžiamoje būsenoje ir bandai jį ištardyti – o gal jis dabar ką nors prisikalbės.
Procesas yra sąžiningas procesas – jeigu tu žinai kažką ir esi pasiruošęs tam tikram procesiniam veiksmui, suteik ir kitam galimybę pasiruošti, nusiraminti ir duoti atsakymus į visus klausimus, kurie yra. Taip vyksta sąžiningas procesas“, – pabrėžė R. Merkevičius.
T.Bauro nuotr.
Ką pasakyti teisininkas turėjo ir apie paties prezidento žodžius. G. Nausėda savaitės pradžioje perduotame komentare apie atliktas kratas pas S. Skvernelį ir K. Starkevičių tikino neabejojantis, kad pagrindas tokioms kratoms buvo.
R. Merkevičiaus teigimu, iš prezidento pusės tokio pareiškimo būti neturėjo.
„Nepaisant to, kad gal jis ir teisingas savo lingvistine ir semantine prasme, kad teismas tikriausiai turėjo duomenų, jei sankcionavo kratą, bet tas pareiškimas ir nekaltumo prezumpcijos kontekste užduoda tam tikrą foną.
Tai yra, iš karto kuriamas atliktų veiksmų teisėtumo įspūdis, bet ne prezidentas nusprendžia, ar tam tikri veiksmai yra teisėti, ar ne – tam yra teismai“, – nurodė advokatas.
Anot jo, nekaltumo prezumpcija nėra tik paprastas sakinys Konstitucijoje – ji turi tam tikrą vertybinį krūvį.
„Sąžiningiau būtų, jeigu to sakinio nebūtų buvę“, – pripažino R. Merkevičius.
Šaltinis: LRYTAS.LT
