Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai.
Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis.
Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.
Europos Komisija jau yra sumažinusi euro zonos augimo prognozes bei perspėjusi, kad užsitęsęs konfliktas gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir didesnę infliaciją visoje Europoje.
Nerimą kelia ir Vokietijos ekonomika, nuo kurios stipriai priklauso Lietuvos eksportas. Pastarosiomis savaitėmis ne vienas Vokietijos ekonomikos institutas sumažino šalies augimo prognozes, o pagrindinėmis priežastimis įvardijo aukštesnes energijos kainas, silpnesnę paklausą ir neapibrėžtumą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali būti ypač juntami artėjant šildymo sezonui. Aukštesnės naftos ir dujų kainos didina ne tik gyventojų išlaidas, bet ir verslo kaštus, o tai ilgainiui gali atsiliepti ir vartotojų perkamajai galiai.
Apie tai, kas Lietuvos ekonomikos gali laukti artėjant rudeniui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Jaržemskis ir ekonomistas Algirdas Bartkus.
Ar egzistuoja grėsmė, kad rudenį reikės susiveržti diržus, ar vis dėlto matote nuosaikesnį ekonominį ciklą būtent rudens laikotarpiu?
A. Jaržemskis: Čia labai sunku atsakyti, nes labai daug kas iš tikrųjų priklauso nuo JAV prezidento. Jeigu karas neišsispręs, nebus sudaryta taika, Hormuzo sąsiauris nebus atidarytas, pasaulio ekonomikos sulėtėjimas pirmiausia gali kirsti per Vakarų Europos šalis, tokias kaip Vokietija. Lietuvos eksportas labai priklauso būtent nuo šios šalies.
Jeigu dar šiandien Vokietija gamina į sandėlius tam, kad nestabdytų ekonomikos, ir tikisi, kad situacija kažkaip išsispręs, ekonomika toliau augs ir bus galima parduoti sandėliuose sukauptas prekes, tuomet Lietuvoje problemų galbūt nepajusime. Jeigu užsitęs Irano krizė, tai tikrai Europos sustojimas lems ir Lietuvos sustojimą. Ir tą tikrai pajusime visi.
Tai gali būti maždaug lapkritį. Antra vertus, tai pasireikš ir kitu efektu – energijos kainomis. Artėjantis šildymo sezonas gali pareikalauti dar daugiau pinigų iš žmonių kišenių ir dar daugiau pinigų iš mokesčių mokėtojų kišenių tam, kad būtų galima subsidijuoti tuos, kurie neišgalės už šildymą susimokėti patys. Ir čia mes grįžtame prie to paties, kad tai gali būti dar vienas valstybės finansų iššūkis.
Šaltinis: TV3.LT
