„Kompetencijos nebereikia“, – opią valdžios Lietuvoje problemą mato politinės komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas. Jis stebisi, kad prie valstybės vairo dabar atsidurti gali žmonės be tam reikiamų žinių ir patirties.
Dalis visuomenės su nuostaba stebi Seimo valdančiųjų, Vyriausybės sprendimus ir elgesį. Tai – komunikacijos klaida? O gal politikų veiksmai ir jų skleidžiama žinia turi kitą adresatą?
„Mondus operandi, tas elgesys, kuris dabar demonstruojamas viešai, jis nėra tyčia pablogintas, tikslas, turbūt, yra griauti mūsų tarpusavio saitus ir tyčia žeminti kartelę. Tiesiog žmonės, kuriems tai yra standartas ir norma, jie dabar dominuoja. Jie duoda toną visiems.
Gal ten jokios plano nėra. Bet aš esu padaręs išvadą, kad tai yra natūralus, organiškas modus operandi. Ko gero, negali pykti, nes žmonės elgiasi geriausiai, kaip jie gali“, – Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ sakė A. Zabarauskas.
Neslepia, kad kratos nepakeis padėties koalicijoje: „Siutina socialdemokratų nesugebėjimas“
Pasak jo, praeityje politikos lauką bent jau vienijęs panašus garbės, tiesos, argumentavimo ir kultūringo elgesio supratimas.
„Korupcija irgi buvo, bet su gėdos ženklu. Dabar tu gali už mokesčių mokėtojų pinigus pats iš savęs nuomotis automobilį, važinėtis po savo darbovietes, atlikti darbus. Aš turiu minty ne tik „Nemuno aušros“ narius, bet ir buvusį premjerą. Tai tampa normalu ir tai yra blogai“, – apibendrino A. Zabarauskas.
Išsigandusi visuomenė
Politinės komunikacijos ekspertas negailėjo kritikos ir dešiniesiems, kurie 2020–2024 m. buvo valdančioji dauguma ir tuomet, pasak jo, sudarė prielaidas vėliau sekusiems politinės kultūros pokyčiams.
Pirmiausia, jis priminė COVID-19 pandemijos valdymą. Neturint galimybių įvertinti lig tol nepažintos grėsmės, valdžios pasirinkta taktika imtis griežčiausių priemonių grubiai atstūmė dalį visuomenės.
„Didelė dalis mūsų bendrapiliečių pasijuto, kad su jais buvo pasielgta brutaliai, jie pajuto prievartą ir agresiją prieš save, ir sugeneravo atoveiksmį“, – dėstė A. Zabarauskas.
Jis prisiminė, kad anuomet apžvalgininkai skaičiavo, jog tai veikiausiai vos 15 proc. žmonių, kuriems prilipdyta „antivakserių“ etiketė, bet iš tikrųjų nepatogiai pasijautė apie 50 proc. gyventojų.
Kita konservatorių vyriausybės klaida, pasak A. Zabarausko, „komjaunuoliškas entuziazmas kultūriniams pokyčiams.“
„Ir mano pažiūros yra toje pusėje. Manau, kad šeimos turi būti įvairios. Bet atsiribojant nuo asmeninių pozicijų, kultūriniai pokyčiai vyksta taip greitai, kad dalis visuomenės jaučiasi išsigandusi. Ir su tuo buvo dirbta nepakankamai.
Buvo padaryta labai paviršutiniška prielaida, kad mes darysime gerus dalykus, žmonės supras, nes čia yra progresas, kur pasaulis juda, vakarietiška Lietuva ir panašiai. Bet tai buvo perdėtas optimizmas“, – aiškino A. Zabarauskas.
Pykčio kalbos iškilimas
Jo nuomone, neatliepti gyventojų lūkesčiai lėmė, kad jie ėmė ieškoti atramos politikuose, kurie kalba griežtai, t.y. vadinamuosius „populistus“, pasižyminčius pykčio kalba.
„Buvo neigiamų giluminių jausmų padiktuotas impulsas, kuris sugeneruoja dabar turimą rezultatą: valstybę šokdina politiniai banditai, politiniai chuliganai.
Tas elgesys, kuris dabar yra įnormintas, jis labiau būdingas gatvei. Agresija, tulžis, pyktis, priešprieša, žeminimas, jėgos naudojimas prieš vaikus, senjorus, moteris ir psichologinis smurtas – tas yra įnorminta“, – sakė A. Zabarauskas.
Aistis Zabarauskas.
T.Bauro nuotr.
Jis tęsė, kad toks elgesys atliepia dalies visuomenės pažiūras, tad normalu, jog analogiškai veikianti jėga patenka į Seimą. Bet politikų darbas yra formuoti adekvatumą valdymo branduolyje. Tačiau „politiniai banditai“ šiuo metu ne tik yra valdžioje, bet ir nuolat dangstomi koalicijos partnerių.
„2023–2026 m. yra geriausios Remigijaus Žemaitaičio sportinės formos laikotarpis. Jis tai pasiekė pats. Natūralu, kad jis turi talentų, kurių reikia politikoje, daug metų dirbo, nepasitraukė iš lauko.
Yra angliškas posakis, kad pasitraukėliai niekada nelaimi, o laimintieji niekada nepasitraukia. Daug kartų daryk tą patį, bandyk. Kiek buvo bandymų įvairiose partijose, kombinacijose, galų gale susikaupė reikiama patirtis ir jis pradėjo generuoti rezultatą. Juolab ir konjunktūra yra palanki“, – pastebėjo A. Zabarauskas.
Remigijus Žemaitaitis
T. Bauro nuotr.
Pergalę politikams nukala verbalinė tryda
Jis dėstė, kad politinės komunikacijos lauke įsivyravo metodai, kurie yra pigiausi ir veiksmingiausi.
„Tu renkiesi greičiausią įrankį, kurio efektas – nugalėti politinį priešininką. Jį sutepti, pažeminti, įžeisti tiek, kad jis pradėtų daryti klaidas“, – paaiškino A. Zabarauskas.
„Matome, kad „TikTok“ video, melavimas, nuolatinė verbalinė tryda yra labai geras įrankis. Jis duoda labai gerą efektą – išmuša tavo priešininką iš pusiausvyros, konsoliduoja tavo rinkėją (…) sutrikdo abejojančius. O žmonės taip evoliuciškai išsivystę, kad tie, kurie neturi tvirtos nuomonės, yra linkę gravituoti ten, kur yra galia ir jėga, nes ten yra saugiau. Tu žinai, kad prie stipraus gal tau reikės prisitaikyti, bet jis bent jau tave apsaugos“, – sakė A. Zabarauskas.
Pasak jo, socialinių tinklų amžiuje manipuliacija rinkėjais „per jausmus“ užgožė vertybinę komunikaciją.
„Šiuo metu tai yra pralaiminti strategija, – apie vertybinių idėjų kėlimą į pirmą planą sakė A. Zabarauskas. – Aš jos nerekomenduočiau politikams. Net jei tu manai, kad už tavęs yra tiesa, ilgalaikiškumas ir valstybės tvirtumas. Tam, kad laimėtum tu turi rinktis metodus, kurie duoda efektą, o ne yra sąžiningi ir teisingi. Karai nėra laimi, elgiantis džentelmeniškai. Beje, tą parodė ir sąjungininkų elgesys per Antrąjį pasaulinį karą.“
Patogus gyvenimas iš žmonių padarė pliurzas
Paklaustas, kas kelia didesnę grėsmę tradiciniam demokratijos suvokimui – naujosios kartos populistai politikai, turintys autokratinių bruožų, ar socialinių tinklų algoritmai – A. Zabarauskas įvardijo kitą veiksnį.
Aistis Zabarauskas.
T.Bauro nuotr.
„Didžiausią grėsmę demokratijai sukėlė ir ją jau įgyvendino pačios demokratijos sukurtas patogumas ir gerovė. Gyvenimo sąlygos, kurias sukūrė demokratija, iš žmonių padarė pliurzas, zefyrus, kurie nori lengvo, paprasto gyvenimo, kurie nebenori kovoti, kuriuos trikdo kraujas iš nosies, pasipilantis, kai prasideda rimtesni susirėmimai.
Žmonės, kurie galvoja, kad kovoje egzistuoja taisyklės, kurių reikia laikytis, nes mes taip įpratę. Ir kurie nebenori eiti į kariuomenę, kurie mano, kad investicijos į kariuomenę – lėšų švaistymas.
Žmonės, kurie duoda vaikams 10 balų plius, nes nori suteikti pagalvę. Vaikai, jeigu žiūrite šitą laidą, atiduokite atgal tuos 10 balų ir neimkite iš nepažįstamų tetų ir dėdžių saldainių, nes jie gali jus apnuodyti. Aš čia juokuoju, bet tie 10 balų tik parodo, kaip mes pliurzėjame.
Reikia dar sunkiau dirbti, mokytis, nes mes konkuruojame su galios kultu, kuris yra Rusijoje – mums reikia ir prieš jį atstovėti. Ir tuo pačiu mes kovojame su intelekto kultu ir begaliniu darbštumu, kuris yra Tolimuosiuose rytuose. Mes vis dar konkuruojame su Vakaruose esančiu protu ir technologiniu išradingumu. O čia praėjimo balą žeminame iki 20. Vadinasi, dvejetas yra „pass“, tu jau išlaikei“, – su kartėliu pastebėjo A. Zabarauskas.
Šaltinis: LRYTAS.LT
