Estijos mokytojai atostogas praleidžia mokydamiesi naudotis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotais, kad paruoštų naująją kartą naudotis šia technologija, sako šalies prezidentas Alaras Karisas.
Estija nėra naujokė aukštųjų technologijų infrastruktūros srityje. Jau daugiau nei du dešimtmečius šalis skaitmenina visas savo paslaugas ir kibernetinio saugumo srityje lenkia daugelį šalių. Tačiau A. Karisas „Euronews“ teigė, kad tam tikra prasme DI yra nauja sritis.
„Stengiamės pasinaudoti šia technologija ir pradedame nuo mokyklų, ir ne tik nuo mokyklų, bet ir nuo mokytojų, nes švietimas yra nepaprastai svarbus“, – sakė jis ir pridūrė, kad mokytojai perduos savo žinias savo mokiniams.
DI galėtų padėti mokytojams planuoti pamokas ir teikti labiau suasmenintą grįžtamąjį ryšį vaikams, sakė A. Karisas, tačiau ši technologija, kuri sparčiai vystosi, nes konkurencija tarp DI įmonių yra arši, taip pat kelia daug etinių klausimų.
„Visa mokyklų sistema ateinančiais metais tikriausiai apsivers aukštyn kojomis. Tačiau tai dar labai ankstyva stadija. Labai sunku pasakyti, kaip ir kur ji vystysis, – sakė jis. – Dirbtinio intelekto atveju problema yra ne pačios technologijos, o vystymosi greitis, ir tada žmonės labai nerimauja dėl greičio, o ne dėl technologijų“, – sakė A. Karisas.
Pavojus kritiniam mąstymui
Tyrimai taip pat parodė, kad pokalbių robotų naudojimas gali paveikti žmonių kritinio mąstymo įgūdžius. „Tas pats pasakytina apie visas technologijas. Jei nebeskaitote knygų, pradedate naudoti tik šį pokalbių robotą, žinoma, darotės kvailesni, bet todėl turime mokyti žmones, kaip jį naudoti sumaniai“, – sakė A. Karisas.
Alaras Karisas: jei nebeskaitote knygų, pradedate naudoti tik pokalbių robotą, žinoma, darotės kvailesni. | Dainius Labutis/ELTA
Pasak Estijos prezidento, šiuolaikiniai mokiniai jau žino, kaip naudotis „ChatGPT“, ne tik kopijuoti ir įklijuoti, bet ir iš tikrųjų jį naudoti. Pavyzdžiui, DI galėtų padėti mokiniams pasivyti praleidus kelias dienas mokykloje, nes mokytojai neturi tam laiko.
Tačiau viena pagrindinių problemų, apie kurią pranešė mokytojai, yra tai, kad mokiniai naudoja DI rašydami rašinius ar ruošdami namų darbus, o tai mokytojams gali būti sunku nustatyti. „Mes jau susiduriame su šia problema, – sakė A. Karisas. – Mokytojai ir dėstytojai turėtų būti sąžiningi, jei jie naudojosi DI. Taigi tai pasitikėjimo klausimas.“
Nors A. Karisas mini „OpenAI“ „ChatGPT“, Estijos vyriausybė svarsto galimybę bendradarbiauti su keliomis technologijų įmonėmis. Pavyzdžiui „AI Leap“ programa kuriama privataus ir viešojo sektorių partnerystės pagrindu. Vasario mėnesį šalies švietimo ministras paskelbė, kad vyksta derybos su JAV DI įmonėmis „OpenAI“ ir „Anthropic“.
Kadangi Estija yra maža šalis, ji negali kurti savo dirbtinio intelekto sistemų ir vietoj to pasinaudoja tuo, kas jau sukurta. Tačiau A. Karisas atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu, kad šie dirbtinio intelekto pokalbių robotai būtų prieinami estų kalba.
„Būdami maža šalimi su maža kalba, turime išlaikyti savo kalbą. Tai reiškia, kad turime lavinti šiuos kalbos įgūdžius dirbtiniam intelektui, – sakė jis. – Priešingu atveju jauni žmonės pereina prie anglų kalbos ir mes daug prarandame, o tada žmonės jau pradeda mąstyti užsienio kalba.“
Švietimo ministerijos teigimu, programa „DI šuolis“ prasidės rugsėjį ir iš pradžių joje dalyvaus 20 tūkst. vidurinių mokyklų mokinių ir 3 tūkst. mokytojų.
Vėliau Estija tikisi nuo 2026 m. rugsėjo mėn. išplėsti programą į profesines mokyklas ir priimti dar 38 tūkst. mokinių bei 3 tūkst. mokytojų.
Hibridinio karo grėsmės
Pasak A. Kariso, dirbtinis intelektas netrukus taps tokia pat svarbia Estijos mokyklų programų dalimi kaip ir šiandien kibernetinis saugumas.
Kibernetinis saugumas buvo dėmesio centre nuo 2007 m. įvykusios kibernetinės atakos prieš šalį, kuri truko kelias savaites ir kurios metu buvo pažeisti Estijos bankai, vyriausybinės įstaigos ir žiniasklaida.
Tiksliai nežinoma, kas stovėjo už šių atakų. Kibernetinės atakos buvo vykdomos iš Rusijos IP adresų, tačiau vyriausybė visada neigė bet kokį dalyvavimą.
A. Karisas teigė, kad Estija, besiribojanti su Rusija, nėra apsaugota nuo karo prie savo slenksčio. „Visa Europa yra šalia Rusijos, todėl mes jokiu būdu nesame išskirtiniai, tačiau šis vadinamasis hibridinis karas jau vyksta… ir, žinoma, dirbtinis intelektas gali būti viena iš priemonių“, naudojamų šiuolaikiniame kare. Turime būti sąmoningi ir užtikrinti, kad ugdytume ir kritinį mąstymą, todėl pradedame nuo mokyklų ir mokytojų“, – sakė jis.
Nepaisydamas kai kurių dirbtinio intelekto baimių ir nežinomybės, A. Karisas, kuris prieš pradėdamas dirbti politikoje buvo molekulinės genetikos ir raidos biologijos specialistas, labiau domisi galimu dirbtinio intelekto panaudojimu nei rizika.
„Jei atvirai, dirbtinio intelekto srityje nieko nebijau, tai nauja technologija, ir man kaip buvusiam mokslininkui visada labai įdomu naudoti naujas technologijas ir ką nors kurti. Taigi, viskas, kas nauja, yra įdomu, ir nereikėtų bijoti nežinomybės. Žinoma, technologijos turi ribas. Jos kelia ir rūpesčių, bet taisyklės ir reglamentai padės kontroliuoti situaciją“, – įsitikinęs Estijos prezidentas.
Šaltinis: ALFA.LT
