Prezidentas susikvietė aukščiausius šalies politikus pasitikrinti, ar visi Lietuvos užsienio politiką mato taip pat. Po susitikimo jis džiaugėsi, kad visi žiūri viena kryptimi, nors bent jau Kinijos klausimu su premjere jų pozicijos išsiskiria. Inga Ruginienė kartoja, kad Taivaniečių atstovybė Vilniuje buvo klaida, o Gitanas Nausėda pabrėžia, jog Lietuva nesiklaups prieš Kiniją ir jokių klaidų nepripažins.
„Man atrodo, čia viskas aišku bus po šito pasitarimo“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas ragino visus laisvai išsisakyti įvairiais klausimais.
„Kuo norėčiau pasidžiaugti – Lietuva turi užsienio politikos kryptį, ji yra nuosekli“, – teigė G. Nausėda.
J. Elinsko / ELTA nuotr.
Vis dėlto dėl Kinijos krypties iki šiol būta daug svyravimų, o vieningos nuomonės nėra ir dabar.
„Tikrai bus nemažai kalbų apie tai“, – pripažino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Anksčiau patys valdantieji pabrėžė, kad būtina turėti vieningą užsienio politiką.
„Kad nebūtų kelių užsienio politikų“, – praėjusių metų gruodį sakė buvęs Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Konservatorių sprendimas atidaryti Taivano atstovybę Vilniuje supykdė Kiniją.
„Nebuvome išgirsti, reikia pripažinti. Iki galo nesame girdimi ir šiandien, kad gerbiame vienos Kinijos principą“, – teigė G. Nausėda.
Sprendimas nebuvo derintas, tačiau žadėta ekonominė nauda nepasiteisino – per kelerius metus investicijos iš Taivano buvo gerokai mažesnės nei tikėtasi.
„Tas potencialas buvo išnaudotas tik menka dalimi. Galime nuveikti daugiau. Išskyrus lazerių projektus, daug kuo pasigirti negalime, nors lūkesčių buvo nemažai“, – pasakojo prezidentas.
Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.
Socialdemokratai savo programoje numatė santykių su Kinija atkūrimą.
„Pirmame etape mums svarbu užtikrinti paslaugas gyventojams – yra įkalintų lietuvių Pekine, kuriems nesuteikiama pagalba, neišduodamos vizos, nėra diplomatų nei Pekine, nei Vilniuje“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Jeigu būtų gera valia iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti santykius laikinaisiais patikėtiniais, o ateityje – ir ambasadorių lygiu“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvai keliama sąlyga – norint šiltesnių santykių, reikėtų keisti Taivano atstovybės pavadinimą.
Premjerė nemato problemos tai padaryti.
„Galėtų būti Taipėjaus atstovybė – tai tikrai nepaneigtų mūsų paramos demokratiniam procesui“, – ankščiau sakė I. Ruginienė.
Prezidentas tokiam žingsniui didelio entuziazmo nerodo.
„Pirmiausia reikia žiūrėti ne į pavadinimą, o į atstovybės kontekstą ir statusą“, – teigė G. Nausėda.
Be to, premjerė ne kartą yra sakiusi, kad sprendimas dėl Taivano atstovybės buvo klaida.
„Na gerai, pabandėme, turime Taivano atstovybę, bet pasaulis to neįvertino“, – anksčiau kalbėjo ji.
„Aš tikrai nuoširdžiai manau, kad buvo padaryta klaida, kai nuskubėjome prieš traukinį“, – ketvirtadienį kalbėjo premjerė.
O. Gurevičiaus / ELTA nuotr.
Tuo metu prezidentas laikosi priešingos pozicijos.
„Mes tikrai nesame pasirengę suklupti ant kelių ir sakyti, kad kažką suklydome“, – pabrėžė G. Nausėda.
Pasak jo, norint keisti Taivano atstovybės pavadinimą, su tuo turėtų sutikti ir patys taivaniečiai. Kol kas Lietuva į juos dėl tokių derybų nesikreipė.
Šaltinis: LNK.LT
