Gynybos finansavimas – PVM padidinimas žmonėms reikštų keliais centais brangesnę varškę

Naujienos

Vykstant karui Ukrainoje Lietuva, kaip ir kitos grėsmę jaučiančios regiono šalys, pradėjo galvoti apie gynybos finansavimo didinimą. Ekonomistai kalba ne tik apie pačius siūlymus, bet ir apie tai, kaip jie paliestų žmonių kišenes. Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, svarbiausia, kad priimtas sprendimas užtikrintų valstybės saugumą. 

„Mokesčiai vargu ar kada teigiamai paveikia eilinių piliečių kasdienybę, tačiau reiktų akcentuoti, kad mokesčiai yra mūsų prievolė dėl mūsų visų bendro tikslo, iš jų finansuojama krašto apsauga ir gynyba. Tam mes ir mokame mokesčius“, – tvirtina ekonomistė.

Prieš prasidedant karui Ukrainoje, 2021 metais Lietuva gynybai skyrė 1,1 mlrd. eurų, tačiau praėjusiais metais skiriamų lėšų suma išaugo beveik dvigubai – iki 2 mlrd. eurų. Vis dėlto norima, kad finansavimas gynybai būtų didinamas ir iki naujo dešimtmečio pradžios kasmet papildomai reikėtų surinkti dar bent po 550 mln. eurų.

Siekiant padidinti gynybos finansavimą, Finansų ministerija, įvairios politinės partijos ir politikai siūlo eiti vienu iš šių kelių: didinti pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) arba pelno mokesčius, skolintis arba mažinti PVM atotrūkį.

Pirmas scenarijus – PVM didinimas

Pasak I. Genytės-Pikčienės, PVM yra didžiausias biudžeto pajamas sunešantis mokestis, todėl ir nedidelis jo padidinimas turėtų daug reikšmės valstybės gynybos reikmėms. Pavyzdžiui, vien iš PVM 2024 m. į biudžetą planuojama surinkti per 6,6 mlrd. eurų (apie 40 proc. biudžeto pajamų).

PVM yra mokesčio forma, kurią pirkėjai netiesiogiai sumoka už didelę dalį prekių ir paslaugų, o pagrindinis mokesčio mokėtojas – galutinis prekės ar paslaugos vartotojas. Ekspertės teigimu, jį kilstelėjus būtų galima surinkti reikšmingas pajamas būtent gynybos finansavimo reikmėms. Tiesa, anot jos, šioks toks poveikis žmonių kišenėms būtų, PVM didinimas galbūt šiek tiek prisidėtų ir prie infliacijos, tačiau ši alternatyva būtų ne tokia skausminga.

Tam pritaria ir Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus. Jis teigia, kad PVM didinimas yra kone geriausia priemonė, duodanti nuolatinį, ganėtinai stabilų ir gerai prognozuojamą pajamų srautą į biudžetą. Jis aiškina, kaip tai paliestų kainas.

Varškė

„Jeigu dabartinį 21 proc. PVM mes pabandytume pakelti iki 22 proc., kaip ir yra siūloma, tai varškė, kuri dabar kainuoja 99 centus, kainuos 1 eurą. Aišku, aš negaliu to garantuoti, nes prekybininkai naudoja psichologiškai priimtiną kainodarą, prekių jie įsiūlo suapvalinę iki 5 arba iki 9 centų. Todėl gali būti, kad varškė kainuotų arba 1 eurą, arba 1 eurą ir 5 centus, arba 1 eurą ir 9 centus“, – aiškina A. Bartkus.

Algirdas Bartkus

Ekonomisto teigimu, mažas PVM didinimas paklausos nemažina. Kaip pasakoja jis, gali nutikti ir taip, kad vartotojai paprasčiausiai taps taupesni ir pirks pigesnius produktus. Jei brangesnės prekės beveik niekas nepirks, jos gamintojas bus priverstas mažinti savo antkainį, kad jo prekę vėl pradėtų pirkti. Esant tokiam scenarijui, pirkėjų piniginės tuo labiau nenukentėtų.

Antras scenarijus – GPM didinimas

A. Bartkus neabejoja, kad gyventojų pajamų mokesčio didinimas paveiktų beveik kiekvieną šalies gyventoją, mat žmonės privalėtų nuo uždirbamo atlyginimo susimokėti daugiau mokesčių, o atlyginimas į rankas būtų mažesnis.

Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos žmonių GPM skiria 20 proc. Vadinasi, jeigu darbuotojo atlyginimas popieriuje siekia 3 000 eurų, mėnesio gale GPM tenka susimokėti 600 eurų. Jeigu būtų pritarta siūlymui padidinti mokestį 1 proc. punktu, vietoj 600 eurų žmogus turėtų sumokėti apie 630 eurų.

Gyventojai

„Žmonėms reikia suprasti vieną dalyką – gyventojų pajamų mokesčio didinimas garantuotai paims pinigų iš jūsų piniginės. Jūs negalėsite jo atsverti, žmonės neturės galimybių šių praradimų kaip nors sau kompensuoti“, – pasakoja ekspertas.

Visgi ekonomistai LRT.lt teigia, kad į gyventojų pajamų ir pelno mokesčius derėtų žvelgti plačiau, ne tik per pačių žmonių prizmę, reikėtų atsižvelgti ir į verslus, kadangi jų konkurencingumas mažėtų.

Trečias scenarijus – pelno mokesčio didinimas

Kalbant apie pelno mokestį, kiekvienas verslas, kuris generuoja pelną, paprastai privalo sumokėti pelno mokestį, kuris įprastai varijuoja nuo 0 iki 15 proc. Ekonomistai svarsto, kad šių mokesčių didinimas Lietuvos investicinio patrauklumo negerintų.

„Pelno mokestis, pajamų mokestis – jų didinimas nepagerintų Lietuvos investicinio patrauklumo“, – tikina A. Bartkus.

Pinigai

I. Genytė-Pikčienė tvirtina, kad svarbu išlaikyti gerą aplinką užsienio investuotojams, todėl pelno mokesčio stipriai keisti negalime. Gyventojų pajamų mokestį koreguoti laisvės taip pat nėra daug.

„Mūsų ekonomikai ir investiciniam klimatui neigiamą įtaką jau daro nepalankus geopolitinis fonas, kai kaimynystėje turime agresores. Padidinus šiuos mokesčius, mūsų verslo ir investicinei aplinkai neigiamas poveikis būtų dar didesnis“, – komentuoja ekspertė.

Ketvirtas scenarijus – skolinimasis

Abu ekonomistai sutinka, kad per didelis skolinimasis šiandien gali tapti žmonių ateities problema. Pasak ekspertės, skolintis gali būti nuspręsta, tačiau tai neturi būti pagrindinis gynybos finansavimo šaltinis. Tokios alternatyvos priėmimas nebūtų neįprastas ar netipinis būdas veikti, bet jis turi būti naudojamas atsakingai, kad labai stipriai neišaugtų valdžios sektoriaus skola.

„Skolinimasis yra tarsi įsipareigojimų atidėjimas ateičiai ir klausimo, kaip padengti šitas išlaidas, nukėlimas ateities Vyriausybėms ar net ateities kartoms. Tai yra nepastovus, nenuolatinis išteklius ir vien juo kliautis nereikėtų. Per daug didelis skolinimasis šiandien gali reikšti labai reikšmingus mokesčių pakeitimus ateityje“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Skolinimas

„Kam mums atidėti šitą klausimą ateičiai, jeigu mes galime pasididinti mokesčius dabar ir nustoti auginti skolą ir deficitą?“ – pritaria A. Bartkus.

Jis kritikuoja skolinimosi idėją, mat ji gali būti tinkama tik vienkartiniams projektams.

„Jeigu Vyriausybė ketina padidinti finansavimą krašto apsaugai tik, pavyzdžiui, 2025 m., tai tada ji gali pasiskolinti reikiamą pinigų sumą. <…> Tačiau jeigu reikia skolintis ne vienų, o daugybės metų reikmėms, skolinimasis nėra alternatyva, nes pinigų skolintis reiks kasmet“, – tikina ekonomistas.

Penktas scenarijus – pinigų traukimas iš šešėlio

Tiek A. Bartkus, tiek I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad tai, kaip PVM atotrūkio mažinimas paveiks gyventojus, – įvertinti sunku. PVM atotrūkis – tai, kiek valstybė mokesčių surinko, ir kiek galėtų surinkti, jeigu visi juos mokėtų ir jų neslėptų.

Indrė Genytė-Pikčienė

2021 m. PVM atotrūkis Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020 metais. Didesnis atotrūkis nei Lietuvoje buvo užfiksuotas tik Rumunijoje, Maltoje ir Graikijoje.

Ekspertės teigimu, PVM atotrūkis gali būti dviejų rūšių. Reguliacinis atotrūkis reiškia, kad yra nustatyta įvairių mokestinių lengvatų, o neatitiktis atsiranda vengiant mokesčių. Anot ekonomistės, minimus atotrūkius galima mažinti arba naikinant PVM lengvatas, kurias mes turime, arba kovojant su šešėliu ir PVM nemokėjimu. Priklausomai nuo to, koks būtų pasirinktas kelias šitas pajamas padidinti mažinant PVM atotrūkį, per tuos kanalus ir būtų paliestas galutinis vartotojas.

Skolinimas

A. Bartkus svarsto apie kardinalias PVM atotrūkio mažinimo priemones: jei valdžia šešėlį imtų mažinti taikydama sankcijas, patikrinimus, baudas, baudžiamąjį persekiojimą, tie žmonės, kurie yra šešėlyje, būtų priversti tai, ko nesumokėdavo į biudžetą, sumokėti kaip baudas.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto.

Šaltinis: lrt.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt