Seime kelią skinasi iniciatyva panaikinti beveik ketverius metus galiojančią tvarką, kai savivaldybių valdomų kolumbariumų vietos skiriamos nemokamai – svarstoma jų nišas gyventojams apmokestinti vienkartiniu mokesčiu, kurio dydį nustatytų savivaldybės.
Tokiam demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino ir socialdemokratės Indrės Kižienės siūlymui šią savaitę pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Anksčiau šiai iniciatyvai palaikymą išreiškė ir parlamento Aplinkos apsaugos komitetas.
Dabar kapavietės ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos nemokamai. Tuo metu už privačiomis lėšomis pastatytus kolumbariumus reikia mokėti.
Pasak T. Tomilino patarėjo Vytauto Lamausko, siekiama paskatinti savivaldybes statyti kolumbariumus, nes šiuo metu jos renkasi alternatyvų ir pigesnį kelią – žmonėms nemokamai suteikti kapavietes, tačiau tuomet laidojimo išlaidos „gula ant žmonių pečių“.
„Pastarieji metai parodė, kad siūlymas, jog savivaldybės turėtų susirasti lėšų ir įrengti nemokamai naujus kolumbariumus, neveikia. Kai kurios tai padarė, bet kai kurioms racionaliau yra suteikti kapavietę, o ne įrenginėti kolumbariumus“, – komiteto posėdyje sakė V. Lamauskas.
Neturi finansinių galimybių statyti naujų kolumbariumų
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė teigė, kad savivaldybės neturi finansinių galimybių statyti naujų kolumbariumų, o atsiradus rinkliavai, tai galėtų būti daroma, taip pat mažėtų plečiamų kapinių plotai.
„Daug savivaldybių dėl lėšų trūkumo net neturi kolumbariumų, nors žmonės nori laidotis kolumbariumų nišose, kur galėtų tilpti ir 4–5 urnos (…). Klaipėdos miesto savivaldybėje egzistuoja rimta problema (…), jiems trūksta kapinių ploto ir nebežino, ką daryti, nes nėra kur laidoti“, – teigė L. Kreimerytė.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėja Judita Nauckuvienė skaičiavo, kad Vilniuje per penkerius metus 10-yje miesto kapinių įrengti kolumbariumus savivaldybei atsieitų apie 5 mln. eurų: „Pakankamai didelė našta.“
„Esame pasiskaičiavę, kad vienos nišos kolumbariumo įrengimo kaina galėtų siekti 1,2–1,5 tūkst. eurų, atsižvelgiant į medžiagas, plokštes, kokybę“, – teigė J. Nauckuvienė.
„1,5 tūkst. eurų kai kuriems gali atrodyti labai daug, kitiems gal nedaug (…). Ar nebus taip, kad kai kur bus piktnaudžiaujama užkeliant kolumbariumų įrengimo kainą?“ – svarstė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas.
Kaip teigė Savivaldybių asociacijos patarėja, savivaldybės neuždirbtų iš kolumbariumų, būtų padengiami tik jų įrengimo kaštai.
Demokrato Domo Griškevičiaus teigimu, rinkliava už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą būtų „kaip įnašas į kitų kolumbariumų statybą“. Anot jo, kiekviena savivaldybė galėtų nuspręsti, koks būtų vienkartinis rinkliavos dydis, kai kuriems gyventojams būtų taikomos išimtys.
„Anksčiau kai kurios savivaldybės buvo nusimačiusios rinkliavas, kurios siekė 500–800 eurų“, – sakė D. Griškevičius.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė teigė, kad miesto taryboje galėtų būti svarstoma apie tai, kad mažesni rinkliavos įkainiai galėtų būti taikomi negalią turintiems ar senjorams.
Tuo metu komiteto pirmininkas Jaroslavas Narkevičius pažymėjo, kad kolumbariumų įrengimo apmokestinti nereikėtų, jis teigė matantis rizikų dėl savikainos apskaičiavimo. Parlamentaras taip pat kalbėjo, kad palaikų saugojimą turi užtikrinti savivaldybė, ši našta neturėtų būti perkeliama gyventojams.
BNS rašė, kad pernai vasarį panašias Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas Seime registravo grupė parlamentarų iš beveik visų valdančiųjų ir opozicinių frakcijų.
Ir tada buvo siūloma, kad už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą būtų mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.
Šaltinis: TV3.LT
