Šiais metais planuojama peržiūrėti ir iš esmės perskaičiuoti antstolių paslaugų įkainius. Nors konkrečių jų dydžių kol kas nėra, jau dabar aišku, kad pokyčiai palies tūkstančius skolininkų.
O diskusijos dėl to, kas ir kiek už tai turės mokėti, kelia vis daugiau klausimų. Antstoliai įsitikinę, kad šių pokyčių reikėjo jau seniai. Tuo metu kiti specialistai juose pastebi ir rizikų.
Taigi kokie pokyčiai laukia ir kaip jie paveiks pažeidžiamiausias gyventojų grupes?
Antstoliai iki šiol buvo nuskriausti?
Lietuvos antstolių rūmų (LAR) valdytoja Dovilė Šnirpūnė paaiškino, kad prieš dvejus metus buvo priimtas sprendimas vykdymo išlaidų reglamentavimą perkelti į aukštesnį lygmenį.
„Įstatyme įtvirtinama, kad vykdymo išlaidų dydžius, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, naudodamasi savo tvirtinama vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika. Pagal įstatymą naujieji įkainiai turėtų įsigalioti 2026 m. liepos 1 d.“ – komentavo D. Šnirpūnė.
Anot jos, pakeitimai priimti įgyvendinant 2020 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas – nustatyti aiškią sprendimų vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir pagal ją perskaičiuoti antstolių vykdymo išlaidas.
Pasak D. Šnirpūnės, pagrindinis pokyčių tikslas – nustatyti tokius mokesčių už paslaugas dydžius, kurie padėtų tinkamai įgyvendinti valstybės politiką finansų, socialinės apsaugos, teisingumo ir kitose srityse.
LAR valdytoja paaiškino, kad paslaugų įkainiai iki šiol nebuvo tinkamai siejami su realiomis darbo ir laiko sąnaudomis.
„Valstybės kontrolės vertinimu, galiojantis vykdymo išlaidų reglamentavimas neužtikrina įkainių dydžių ekonominio pagrindimo.
Tačiau įstatymuose yra įtvirtintas principas, kad vykdymo išlaidos turi būti grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į antstolio veiklos pobūdį.
Šie dydžiai turi kompensuoti antstolio kontoros materialines ir laiko sąnaudas bei užtikrinti tinkamą klientų aptarnavimą, nustatant antstolių veiklos įkainius. Antstolių atliekami veiksmai iki šiol nebuvo susieti su objektyviai patiriamomis darbo ir laiko sąnaudomis“, – paaiškino LAR valdytoja.
Kokie įkainių dydžiai galioja dabar?
Antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo išieškotinos sumos ir susideda iš dviejų dalių: administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui.
Kai yra išieškoma maža suma, jai taikomas fiksuotas įkainis eurais.
Tuo metu išieškotinai sumai didėjant, išlaidos taip pat didėja, o atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais nuo išieškotos sumos. Kuo didesnė suma – tuo mažesnis procentas, bet didesnė minimali riba.
Pavyzdžiui, kai išieškoma suma yra iki 300 eurų, jai taikomi fiksuoti įkainiai: administravimo išlaidos nuo 12 iki 24 eurų, atlygis antstoliui – nuo 8 iki 80 eurų.
Tai reiškia, kad kai yra išieškomas 150 eurų, administravimo išlaidos sieks 24 eurus, o atlygis antstoliui 80 eurų.
Nuo 300 eurų atlygis antstoliui skaičiuojamas procentais – nuo 19 proc. iki 4 proc. išieškotos sumos, nustatant minimalią ribą (nuo 80 iki 1 740 eurų), o administravimo išlaidos didėja nuo 28 iki 220 eurų.
Tai reiškia, kad jei išieškoma 2 500 eurų, tai administravimo išlaidos sieks 56 eurus, o atlygis antstoliui 400 eurų (2 500 x 0,16).
D. Šnirpūnė nurodė, kad naujų įkainių dydžių kol kas nėra. Anot jos, dar per anksti prognozuoti ir kalbėti apie įkainių pokyčius skaičiais.
„Šiuo metu suinteresuotos institucijos derina Teisingumo ministerijos parengtą metodikos projektą. Metodikos tikslas – užtikrinti ekonominiais skaičiavimais grįstą, įstatymuose įtvirtintais kriterijais paremtą vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžių apskaičiavimą“, – paaiškino ji.
Pokyčiai reikalingi dėl kitos įsigaliosiančios reformos
LAR valdytoja paaiškino, kad naujų įkainių reikia būtent nuo 2026 m. liepos 1 d., nes nuo tos dienos startuos reforma „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“.
Tai reiškia, kad valstybei skolingi asmenys (didžioji dalis jų – administracinės teisės pažeidėjai) bus aptarnaujami valstybės sąskaita.
Kitaip tariant, už pažeidėjų nesumokėtų baudų išieškojimą mokės visi mokesčių mokėtojai.
„Pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jau ne pirmą kartą nubaustas 200 eurų bauda ir turintis pinigų sąskaitoje, galės nebesukti galvos, kaip tą baudą susimokėti, kadangi tuo pasirūpins Valstybinė mokesčių inspekcija ir tokia valstybės paslauga pačiam pažeidėjui nieko nekainuos.
O darbo netekęs ir už šildymą 200 eurų įsiskolinęs daugiabučio gyventojas už savo skolos išieškojimą turės susimokėti pats“, – komentavo D. Šnirpūnė.
Ji paaiškino, kad dabar antstolių veikla finansuojama panašiai kaip ir „Sodra“ remiantis solidarumo principu: procesai socialiai jautrių asmenų atžvilgiu finansuojami mokių skolininkų lėšomis. Tačiau po reformos šios galimybės esą nebeliks.
„Visgi poreikis vykdyti išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimą, darbo užmokesčio išieškojimą, iškeldinimus ar kitus socialiai jautrius procesus liks, tad šių procesų dalyviams teks daugiau prisidėti prie jų finansavimo“, – pridėjo pašnekovė.
LAR skaičiavimais, pagal esamą tvarką antstolis privalo vykdyti vieną užsitęsusį išieškojimo procesą vidutiniškai už 0,06 euro administravimo išlaidų per mėnesį, arba 0,7 euro per metus.
„Maždaug 8,5 tūkst. ilgai trunkančių išlaikymo (vadinamųjų alimentų), žalos kompensavimo ir kitų komplikuotų išieškojimo procesų tenka nepilni 500 eurų mokėtinų administravimo išlaidų per mėnesį. Po reformos antstoliai tiesiog nebeturės galimybių užtikrinti išieškojimo procesų už tokius simbolinius mokesčius“, – nurodė D. Šnirpūnė.
Gali dar labiau pagilinti skolas
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė neslepia, kad padidinti įkainiai už antstolių paslaugas žmones gali įstumti į dar didesnes skolas.
„Vykdymo išlaidų dydžiai ir jų taikymo modelis turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį skurdą patiriantiems ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems skolų išieškojimo procesas dažnai tampa papildomu finansiniu, socialiniu ir psichologiniu iššūkiu.
Todėl labai svarbu, svarstant šią metodiką užtikrinti, kad vykdymo išlaidų dydžiai nepadidintų skolos ir jos išskaitų neproporcingai asmens finansinėms galimybėms“, – komentavo ji.
A. Adomavičienė pastebėjo, kad nustatant skolų išieškojimo išlaidas, būtų atsižvelgiama ne tik į skolos dydį, bet ir skolingo asmens finansinę padėtį bei pajamas.
„Šiuo metu yra sudėtinga įvertinti, kokį poveikį turėtų siūlomi pakeitimai, nes trūksta duomenų. Nėra atlikta analizė, kiek konkrečiai išaugs skolų išieškojimo išlaidos ir kokią įtaką tai gali turėti pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Reikėtų atlikti skaičiavimus pagal siūlomą metodiką ir pasižiūrėti, kiek konkrečiai didėtų išlaidos mažiausioms skoloms, tarkime iki 20 eurų, 50 eurų ir 100 eurų“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, taip pat būtina atlikti detalią analizę, kokioms pajamų grupėms priklauso skolininkai, kokią dalį pajamų jie atiduoda skoloms padengti.
„Jei sprendimas bus priimtas, būtina stebėti taikymo praktiką, kokią naudą ar žalą tokie pakeitimai daro. Šiuo metu mūsų turima patirtis rodo, kad nepaisant nacionaliniu mastu priimamų teisės aktų, antstoliai taiko skirtingas praktikas“, – paaiškino specialistė.
Tokiems pokyčiams nepritaria
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad aiški antstolių administracinių kaštų nustatymo metodika yra būtina.
Visgi antstolių paslaugų įkainių didinimui SADM teigia nepritarianti, nes toks pokytis dar labiau pagilintų įsiskolinimus, prailgintų skolų išieškojimą, išstumtų žmones iš darbo rinkos, augtų šešėlis ir nelegalus darbas.
Toks sprendimas, anot ministerijos, pažeistų ir kreditorių, ir skolininkų interesus.
„Įkainių padidinimas ypač skaudžiai kirstų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vienišoms mamoms ar asmenims, kurie prarado šeimos maitintoją.
8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, neturi pajamų. Tai reiškia, jog jie išlaikomi valstybės arba dirba nelegaliai. Antstolių įkainių didinimas šią tendenciją tik paaštrins“, – paaiškino SADM.
Ministerija teigia, kad pasiūlymuose nemato jokio pagrindimo. Juose trūksta esamos situacijos statistikos, poveikio vertinimo ir loginių argumentų.
Taip pat SADM atkreipia dėmesį, kad siūlomi pakeitimai nedera su valstybės tikslu mažinti skurdą ir socialinę atskirtį.
„Tyrimai Lietuvoje rodo, jog skolos stipriai siejasi su finansine atskirtimi. Antstolių įkainiai jau dabar mažą skolą gali išauginti daugiau kaip 700 proc.
Toks finansinis stresas sukelia ir psichologinį spaudimą – jei stengiantis dirbti ir gražinti skolas jos nemažėja, nes žymi dalis nueina antstoliui, tai kelia neteisybės ir bejėgystės jausmą, kuris veda žmones į depresiją, priklausomybes ir blogiausiais atvejais – į savižudybes“, – pastebėjo ministerija.
SADM paaiškino, kad iki šiol kaip tik buvo dirbama ties tuo, kad palengvėtų skolininkų gyvenimas.
„VMI šiais metais perims savo skolų išieškojimą iš antstolių, taip pat plėtojamas „skolų konsultantų“ tinklas, kurio tikslas padėti žmonėms išbristi iš skolų.
2024 m. sumažintos skolų išskaitos iš darbo užmokesčio bei pradėta „skolų atostogų“ programa, sustabdanti skolų išieškojimą pusei metų ilgalaikiams bedarbiams skolininkams grįžus į darbo rinką.
Tokiais būdais stengiamasi sušvelninti skolų finansinę ir psichologinę žalą, mažinti socialinę atskirtį, skurdą ir gražinti skolininkus į darbo rinką, o tai būtų naudinga ir kreditoriams“, – komentavo ministerija.
Sistema turėtų būti kur kas paprastesnė
A. Adomavičienė dabartinėje sistemoje įžvelgia keletą problemų, kurios apsunkina skolų grąžinimą, pačią sistemą daro sudėtinga ir nesuprantama skolininkams.
Pavyzdžiui, šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys turi pats paskaičiuoti ir pervesti išskaičiuotiną sumą už skolas antstoliams.
„Išeina, kad darbdavys daro antstolio darbą. Dėl to darbdaviai vengia įdarbinti daug skolų turinčius žmones. Raginame ieškoti sprendimų, kad darbdavys galėtų pervesti į vieną sąskaitą arba nuo žmogaus sąskaitos automatiškai būtų nuskaitoma tam tikra suma“, – pastebėjo ji.
Pasak pašnekovės, kita problema – neproporcingai dideli antstolių paslaugų įkainiai mažiausių skolų atveju.
„Tarkime, kai skola iki 100 eurų, antstolio atlygis ir administravimo išlaidos gali sudaryti keliskart ar net keliolika kartų didesnę sumą. Kuo skola didesnė, tuo antstolio atlygio ir administravimo išlaidų dalis santykinai mažėja.
Tarp itin dažnai pasitaikančių mažų skolų atvejų – pradelstos sumokėti baudos už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Bauda tokiu atveju Vilniuje gali siekti nuo 15 iki 30 eurų, tuo tarpu tokio dydžio skolos išieškojimo išlaidos – 60 eurų, taigi 2–4 kartus didesnės nei pati skola“, – nurodė A. Adomavičienė.
Be to, anot jos, pasitaiko atvejų, kai yra nesilaikoma nuostatos vienas skolininkas – vienas antstolis.
Tai reiškia, jei asmuo yra skolingas ir jo skolą administruoja priskirtas antstolis, atsiradus naujoms skoloms jos automatiškai turėtų būti priskiriamos tam pačiam antstoliui. Visgi ne visada procesas taip ir vyksta.
„Tai leidžia sumažinti išieškojimo išlaidas. Tačiau turime atvejį, kai sistema nesuveikė, ir naujai atsiradusiai skolai išieškoti buvo priskirtas dar vienas antstolis, kuris atsisakė perduoti bylą anksčiau priskirtam. Tokiu būdu 80 eurų bauda jau kitą dieną priskaičiavus vykdymo išlaidas virto beveik 172 eurais“, – paaiškino pašnekovė.
Taip pat skolų išieškojimo sistemą apsunkina ir tai, kad antstoliai nemato skolų turinčių asmenų lėšų kilmės.
„Antstoliai gali patys patikrinti SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą), ar skolininko gaunamos pajamos nėra tokios iš kurių negalimas išieškojimas, pvz.: vaiko pinigai, laidojimo pašalpa, piniginė socialinė parama.
Realiai tai neveikia, todėl žmonės turi patys reguliariai pateikti pažymas antstoliams, o savivaldybės jas išrašyti. Kai kuriais atvejais tokia pažyma turi būti pateikiama kas tris mėnesius. Jei tai nepadaroma laiku, iš šių išmokų išieškomos skolos, o išieškotos sumos nėra grąžinamos“, – nurodė pašnekovė.
Pasak jos, sisos šios problemos ir kliūtys tampa neįveikiamos, kai kalbame apie pažeidžiamus, itin mažas pajamas gaunančius žmones.
„Jiems trūksta žinių ir gebėjimų valdant skolas, o didelės skolų išieškojimo išlaidos tampa nepakeliama finansine našta.
Mes nesakome, kad skolų nereikia grąžinti, tačiau kalbame apie tai, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai – juos įdarbinti“, – atkreipė dėmesį A. Adomavičienė.
Šaltinis: tv3.lt