Ingrida Šimonytė: Lenkijos įstatymai ribotų galimybę siųsti karius į Lietuvą ją užpuolus

Naujienos

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ penktadienį teigė premjerė.

„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkijoje galioja teisės aktai, kurie net ir jos kaimynės bei NATO sąjungininkės užpuolimo atveju ribotų galimybes dislokuoti savo karius Lietuvoje.

Krašto apsaugos ministras BNS šeštadienį sakė negalintis komentuoti šio pareiškimo, tačiau pripažino, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.

„Iš gynybos srities – tai yra nekomentuotinams mums dalykas. Ne viskas tikslu, bet tiesiog, nekomentuojame“, – BNS teigė Arvydas Anušauskas.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas tvirtina, kad premjerės pareiškimas yra „ne itin atsakingas“ ir mažai ką bendro turintis su teise.

Anot jo, įstatymas, reguliuojantis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje, numato, jog šalies pajėgos „už šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kurios narė yra Lenkijos Respublika, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančiosios šalies kvietimu ar sutikimu.“

„Kur čia kokie „aiškūs teisiniai“ apribojimai? Kaip tik numatyti du mums reikšmingi pagrindai – Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimas ir Lietuvos prašymas. O pareiga numatyta Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnyje, kuriame, beje, nustatyta, jog privalu pagalbą užpultai NATO šaliai teikti tiek individualiai, tiek kartu su kitomis sąjungininkėmis“, – feisbuke rašė D. Žalimas.

Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Benas Hodgesas atkreipė dėmesį, kad nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu

„Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą, taigi jūs turite galvoti apie visuotinę gynybą, ar lietuviai yra pasiruošę blogiausiam scenarijui, dvi savaitės iki atvykstant pastiprinimui. Aš sakyčiau, jūs turime būti pasiruošę mažiausiai dviem savaitėms iki atvyks pastiprinimas“, – sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis NATO vyriausiuoju konsultantu logistikos klausimais.

Vienas aktualiausių klausimų Lietuvos ir Lenkijos gynybos kontekste yra šalis skiriančio maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsauga. Šis ruožas iš Vakarų ribojasi su Kaliningrado sritimi, iš Rytų – su Baltarusija, o karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.

Šaltinis: alfa.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!