Premjerė Ingrida Šimonytė nepalaiko dalies Seimo opozicijos iniciatyvos rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Nors ministrė pirmininkė pripažįsta, kad Seimui garbės nedaro nepavykusi apkalta įkalinimo bausme nuteistam Vytautui Gapšiui, visgi, pasak jos, su šia reputacine dėme parlamentui jau reikės keliauti į ateinančių metų spalio mėnesį suplanuotus rinkimus.
„Man atrodo, kad Seimo nepuošia tas balsavimas, kuris įvyko ketvirtadienį ir reputacinė dėmė turbūt liks Seimui visam laikui, bet žiūrint į tą iniciatyvą, kuri turbūt taip karštai atsirado, tai ne mažiau tą klausimą karštai debatavome birželio mėnesį, pritarimo nebuvo“, – šeštadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Ir, man atrodo, kad jau dabar su tuo reputaciniu bagažu tiesiog visiems reikės keliauti į rinkimus kitų metų spalio mėnesį“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė taip pat primena, kad pirmalaikių rinkimų pasiūlymą Seimui jau buvo pateikę konservatoriai.
„Man atrodo, šitą idėją buvo siūloma realizuoti šių metų birželio mėnesį. Seimas, kaip žinia, nepritarė“, – atkreipė dėmesį premjerė.
Po nepavykusios apkaltos įkalinimo bausme nuteistam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pradėjo rinkti parašus dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.
Ši iniciatyva iškelta prisiminus praėjusiame Seime opozicijoje dirbusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus surengti pirmalaikius rinkimus po to, kai nepavyko iš parlamento pašalinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio.
Nutarimo projekte siūloma pirmalaikius Seimo rinkimus organizuoti kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais – ateinančių metų birželio 9 d. Taigi, rinkimai į parlamentą būtų rengiami maždaug 4 mėnesiais anksčiau nei eilinių Seimo rinkimų atveju.
Visgi šios pirmalaikių parlamento rinkimų iniciatyvos tikino nepalaikantys Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai, „darbiečiai“ bei valdančiųjų atstovai.
Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaukė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
Šaltinis: alfa.lt
