Lietuvoje atsivėrus galimybei atsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų pakopos, gyventojai vis dažniau svarsto, ar verta pasinaudoti šiuo sprendimu. Vieniems tai – proga pinigus investuoti savarankiškai ar padengti finansinius įsipareigojimus, kitiems – rizikingas žingsnis, galintis kainuoti dalį būsimos pensijos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad sprendimą reikėtų priimti tik turint aiškų planą.
Taigi, koks tas planas turėtų būti?
Be konkretaus plano pinigų geriau neatsiimti?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs investuotojas, „Milvas“ fondo valdytojas Tautvydas Marčiulaitis paaiškino, kad pinigus iš II pakopos atsiėmę gyventojai susiskirstys į tris grupes.
Anot jo, bus žmonių turinčių aiškų planą kur lėšas perkelti, ir kaip jas investuoti. Tačiau bus ir neturinčių jokio plano, tad veikiausiai atsiimtus pinigus jie tiesiog išleis.
Į trečiąją grupę pateks žmonės, kurie atsiimtais pinigais bandys padengti jau turimus įsiskolinimus.
„Jeigu žmogus turi strategiją ir žino, ką darys atsiėmęs pinigus, tuomet viskas yra gerai. Tai kiekvieno pasirinkimas.
Visgi manau, kad bus nemaža dalis tokių žmonių, kurie atsiimt tik tam, kad atsiimtų ir vėliau pradės galvoti. Tačiau jei žmogus neturi strateginio plano, tai reiškia, kad dažniausiai labai staigiai atsiras kitų prioritetų. Pavyzdžiui, žmogus nuspręs kad senai keliavo, ar kad reikėtų atsinaujinti televizorių.
Na ir bus trečia grupė, kurie padengs savo įsiskolinimus. Padengti kreditinę kortelę ar brangią vartojimo paskolą, kurie tikrai trukdo gyvenimui, iš esmės yra gerai. Bet jeigu žmogus nežino, kodėl jis atsidūrė tokioje vietoje, jis greičiausiai į ją dar sugrįš“, – aiškino T. Marčiulaitis.
„Artea Asset Management“ fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius pastebėjo, kad šiuo metu nemaža dalias gyventojų sprendžia, kaip reikėtų pasielgti.
Visgi, anot jo, jei kyla abejonės, ką daryti su sukauptais pinigais, geriausia – palikti juos ten, kur yra. Taip yra dėl to, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų neturi jokių žinių ir supratimo, kaip reikėtų investuoti savarankiškai.
„Žmonėms, kuriems kyla toks klausimas, II pakopa yra geriausias būdas investuoti. Statistika šiuo metu yra negailestinga, nes tik apie 10 proc. šalies suaugusių gyventojų savarankiškai investuoja“, – pridėjo jis.
Specialistai pažymi, kad jei gyventojai nuspręs pinigus atsiimti, juos reikėtų įdarbinti.
Pavyzdžiui, A. Jacikevičius įžvelgia nemenką tikimybę, kad kai kurių gyventojų atsiimtos lėšos ir vėl sugrįš į pensijų fondus, tačiau per kitą pakopą.
„Yra toks variantas, nes be II pakopos dar yra savanoriška III pakopa. Joje pats prisidedi kiek nori ir kada nori. Galima reguliariai mokėti, galima mokėjimus bet kada sustabdyti. Ir svarbiausia, kad atsiimant nėra jokio reguliavimo“, – pasakojo A. Jacikevičius.
Visgi jis pridėjo, kad tokiu atveju gyventojas praranda apie 30 proc. sukauptos sumos, kuri buvo įmokėta „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokomis. Todėl prieš atsiimant lėšas reikėtų įvertinti, ar žmogus tikrai yra pasirengęs tokiam praradimui.
Investavimas – kaip dantų valymas?
„Artea Asset Management“ fondų valdytojas paaiškino, kad blogiausias scenarijus išsipildys tuo atveju, jei atsiimtus pinigus iš gyventojų išvilios sukčiai.
Tuo metu visi kiti scenarijai bus bent kažkiek racionalūs. Tačiau, anot specialisto, norint uždirbti, reikia žinoti, kokių sprendimų geriau vengti.
„Padėti į indėlį ir ten laikyti be palūkanų yra nekoks sprendimas ir beveik tas pats, kas laikyti kojinėje. Visgi jei žmogus deda su terminuotomis palūkanomis, kur jos siekia 3 proc., tai gali būti visai neblogas variantas, nes nėra jokios rizikos, o indėlis yra draustas iki 100 tūkst. eurų.
Žinoma uždirbi ne tiek daug, bet kažkiek vis tiek uždirbi. Tačiau įvertinus ir infliaciją greičiausiai tiesiog nieko neuždirbi, bet nieko ir neprarandi“, – nurodė A. Jacikevičius.
T. Marčiulaitis pastebi, kad mažiausiai jaudintis reikėtų dėl jaunų gyventojų. Anot jo, per paskutinius 5–10 metų jauni žmonės pradėjo žymiai daugiau domėtis investavimu, todėl ši grupė atsiimtus pinigus sugebės sėkmingai investuoti.
Tuo metu jokių žinių apie investavimą neturintiems „Milvas“ fondo valdytojas turi patarimą.
„Visiems, kurie manęs klausią, ką daryti, kai turi laisvų pinigų, aš sakau tą patį patarimą. Geriausia pasirinkti vieną plačiai diversifikuotą fondą, į jį sudedi visus pinigus ir tada juos pamiršti.
Pavyzdžiui, jei nusiperki S&P fondo akcijų, tai reiškia, kad nusiperki 500 didžiausių JAV įmonių akcijų. Ir nieko daugiau nereikia“, – paaiškino jis.
T. Marčiulaitis atkreipė dėmesį, kad žmonės, kuriems trūksta žinių, dažnai nusprendžia pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes galvoja, kad tai saugesnis variantas. Visgi investuotojas su tokia mintimi nesutinka.
„Tada reikėtų pagalvoti apie tai, kad jis įsigys vieną butą, konkrečioje lokacijoje, kuri yra šalia agresyvios kaimynės. Tai nėra saugesnė ir geresnė investicija. Tokie žmonių argumentai kyla iš nežinojimo ir nesaugumo bei yra nepagrįsti nei faktais, nei statistika“, – paaiškino investuotojas.
Jis pridėjo, kad per paskutinius porą šimtų metų, nebuvo atvejų, kad akcijų rinkos per 20 ar 30 metų nekiltų.
Tuo metu A. Jacikevičius prieš pradedant investuoti pataria nuspręsti, kokį laiką tai darysite ir prie laikotarpio derinti riziką. Taip pat itin svarbu investuoti reguliariai.
„Kuo ilgesniam laikui investuojame, pavyzdžiui, pensijai, kas yra nuo 10 iki 40 metų, tuo rizikingesnius produktus galima prisiimti. Protingas rizikingo investavimo grąžos intervalas yra nuo 8 iki 15 proc.
Investavimas yra ilgalaikis procesas, kaip ir dantų valymas kiekvieną dieną. Taip ir investavimas turi būti, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį reguliarus. Būtent reguliarus investavimas sukuria didžiausią grąžą“, – paaiškino jis.
Prašymus pateikė apie 2 proc. kaupiančiųjų
Sausio mėnesį startavę pensijų sistemos pakeitimai pirmą kartą suteikė gyventojams galimybę praktiškai pasitikrinti, kaip veikia lankstesnė kaupimo sistema.
Duomenys, apie nutraukusius kaupimą ir atsiėmusius pinigus dėl 2 metų pereinamojo laikotarpio, bus žinomi ne anksčiau kaip balandžio mėnesį.
Tačiau „Sodra“ paskelbė, kiek iš kaupimo pasitraukė sunkiai sergančių žmonių (4,8 tūkst.) ir tų, kam iki pensijos liko mažiau nei 5 metai (7,1 tūkst.).
„Skaičiai rodo, kad šie sprendimai buvo pasverti ir priimti įvertinus asmeninę situaciją“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Dar 17 tūkst. gyventojų atsiėmė iki 25 proc. savo įmokomis sukauptos sumos, tuo pat metu likdami pensijų sistemoje ir tęsdami kaupimą.
„Šis pasirinkimas rodo, kad žmonėms svarbu turėti ir galimybę papildomai kaupti ateičiai, ir reaguoti į šiuo metu atsiradusius finansinius poreikius“, – sako V. Rūkas.
„Galimybė pasitraukti iš kaupimo kritinėmis gyvenimo situacijomis yra esminė reformos dalis. Tai ne finansinė privilegija, o žmogaus teisė – principas, kuris pirmiausia kalba ne apie pinigus, o apie pagarbą žmogaus orumui ir galimybę gauti realią pagalbą sunkiausiais gyvenimo momentais“, – pabrėžia V. Rūkas.
2026 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos gyventojai antrosios pakopos pensijų fonduose jau yra sukaupę 10,6 mlrd. eurų – tai jų asmeninės santaupos, skirtos būsimoms pensijų išmokoms.
O bendra pensijų fondų per visą veikimo laikotarpį sukurta nauda – investicijų grąža kartu su jau išmokėtomis lėšomis – nuo 2004 m. jau viršijo 4 mlrd. eurų.
Šaltinis: TV3.LT
