Šią savaitę į Lietuvą atvykę 14 Ukrainos karių Kaune pradėjo mokytis naudotis Izraelyje pagamintais radarais. Mokymai tęsis 4 dienas. Už akcijoje „Radarom!“ paaukotus pinigus bus nupirkta ne 14, kaip planuota anksčiau, o 16 radarų.
Apie ukrainiečių mokymus ir situaciją fronte „Dienos temoje“ – organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.
– Ambasadoriau, pats šiandien grįžote iš Kauno, kalbėjote su kariais, kurie pradėjo mokytis naudotis naujais radarais. Kiek galima suprasti, kariai, atvykę į Lietuvą, – ne naujokai oro gynybos srityje. Kokie kariai atvyko mokytis?
P. Bešta: Tai yra kariai, atstovaujantys skirtingiems Ukrainos daliniams, jie yra profesionalai ir yra apmokyti šioje oro gynybos srityje. Jie atvyko mokytis dirbti šiais konkrečiais taktiniais radarais.
Petro Bešta | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Pone Ohmanai, iš viso bus, kaip šiandien paaiškėjo, 16 radarų. 12, kaip pavadinote jūs, paprastų ir 4 radarai bus specialiosios paskirties. Ką reiškia specialiosios paskirties?
J. Ohmanas: Apie tai, kad specialiosios paskirties, daug kalbėti negali, jie tiesiog bus skirti tam tikriems daliniams, kurie atliks specifines užduotis, susijusias ir su frontu, be jokios abejonės, ir su kitais tikslais. Vyksta tam tikri, pavadinkime, eksperimentai. Jeigu jie pasiteisins, gal bus įsigyjama ir daugiau tokių panašių radarų.
– Kas juos įsigys?
J. Ohmanas: Patys ukrainiečiai.
– Pone ambasadoriau, ko gero, tai patys moderniausi radarai, kokie yra naudojami pasaulyje. Vienas radaras gali apsaugoti maždaug Alytaus dydžio teritoriją. Planuojate jų įsigyti daugiau? Jei taip, kiek?
P. Bešta: Žinoma, pažiūrėsime, kaip jie veikia, ir tikriausiai jų reikės daugiau. 16 radarų nepakanka, kad padengtume viską, ko mums reikia. Mums reikia daugiau oro gynybos, strateginių tolimojo ir artimojo nuotolio ginklų, t. y. taktinių ginklų, kurie uždengs konkrečius regionus. Tad, žinoma, mums reikės daugiau.
Ukrainos kariai mokosi naudotis „Radarom“ akcijos metu nupirktais radarais | E. Ovčarenko/BNS nuotr.
– Ambasadoriau, kokia situacija su ginklais Ukrainoje apskritai? Neseniai sakėte, kad visas karas priklauso nuo tankų tiekimo, nuo jų grafiko. Ar pažadėta ginkluotė pasiekia Ukrainą laiku? Pavyzdžiui, kiek tankų dabar turi Ukraina ir ar ginklai pristatomi laiku?
P. Bešta: Žinoma, pagrindinis šių metų tikslas yra mūsų puolamoji operacija ir turime pasiekti pergalę šiemet. Tam mums reikia trijų dalykų: stipraus ukrainiečių ryžto, kurį turime, stiprios partnerių paramos, kurią turime, ir, žinoma, daug ginklų, kurie atvyktų laiku. Tai yra svarbiausia dalis šiuo metu.
Vis dar neturime pakankamai ginklų. Kalbame ne tik apie tankus, bet ir apie kitą ginkluotę. Turime pabaigti su tomis raudonomis linijomis, nes jų vis dar yra dėl ginklų, kuriuos Ukrainai gali tiekti mūsų partneriai. Mums reikia, kad atvyktų daugiau ginkluotės.
– Pone Ohmanai, jūsų paramos į frontą apsukos didėja. Neseniai nuvežėte kelis didelius karinius generatorius.
J. Ohmanas: Mes nuolat vežame, dirbame su deokupacijos klausimais. <…> Dirbame, aišku, ir su kariais. Iš esmės dirbame visame fronte įvairiais būdais, su įvairiais daliniais. Vežame paramą, maždaug už 200 tūkst. eurų per savaitę mažiausiai. Taip nuo iki, jau nekalbant apie radarus, čia yra kita tema. Mes aiškinamės, kokių yra poreikių, ką reikia daryti.
Ukrainos kariai mokosi naudotis „Radarom“ akcijos metu nupirktais radarais | E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Dar noriu paminėti vieną svarbų dalyką: reikia daugiau dirbti su žmonių mokymais, nes Ukrainoje vyksta mobilizacija, daug žmonių, kurie anksčiau neturėjo reikalų su karyba, ateina ir su jais reikia dirbti. Mes ten kuriame savo atskirą mokymų sistemą. Taip pat dirbame su Ukrainoje esančiais užsieniečiais ir finansuojame mokymų programas.
– Kokio tai masto?
J. Ohmanas: Iki bataliono.
– Dabar jūs galite tiek apmokyti patys?
J. Ohmanas: Taip.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
– Dar noriu jūsų paklausti apie techniką, kuri dabar naudojama Ukrainoje, fronte. Jūs vežate kiek įmanoma naujausią techniką, tarkime, Lietuvos gamintojų dronus, termovizorius ir t. t. Ko turi okupantai? Ar jūs matote kokių nors apraiškų, kad jų technika gerėja? Dabar pasirodė informacijos, kad jie turi tolimojo nuotolio radarų, kurie iškelti ant antenų, labai toli gali matyti.
J. Ohmanas: Aišku, Rusijoje reikalai irgi vyksta. Sakyčiau, mes esame pažangesni, kalbant apie Vakarų pagalbą ir ką mes galime padaryti. Kai kada, būtent kas susiję su elektronika, šen bei ten Rusija turi tam tikrų pranašumų. Bet būkime biedni, bet teisingi, Rusija turi masę, turi daug žmonių. Aplink Bachmutą palaidojo dešimtis tūkstančių savų žmonių. Kaip matome, jiems tai nerūpi. Tiesiog masė. Mes turime suprasti, turime kovoti savo išmanumu, savo technologijomis ir, be jokios abejonės, su modernia vakarietiška ginkluote. „Leopardas“ prieš tą visą rusų sovietų techniką yra kita planeta. Mes turime tai suvokti. Bet aplink „Leopardą“ reikia ir žmonių, ir šarvuočių, ir t. t. Reikia mąstyti konceptualiai. Aišku, reikalinga ir aviacija.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
– Kada Ukrainoje bus aviacija, ambasadoriau?
P. Bešta: Šiuo metu diskutuojame su keliais partneriais dėl paskutinės raudonosios linijos, kuri ir yra aviacija (F-16 ir kiti modernūs, pažangūs lėktuvai). Tikimės greitai gauti naikintuvų „MiG“ iš Lenkijos ir Slovakijos, bet to nepakanka. Mums tikrai reikia techninio pranašumo prieš Rusiją, kaip Jonas neseniai paminėjo. Kalbant apie žmonių skaičių, situacija yra asimetriška. Jiems nerūpi jų žmonės, todėl vienintelis būdas, kaip galime laimėti, yra techninis pranašumas: naikintuvai „Mig“, F-16. Tai yra svarbiausia dalis.
– Pone Ohmanai, ar naikintuvų tiekimas Ukrainai ir būtų tas lemiamas slenkstis, padėsiantis surengti kontrpuolimą, kurio visi taip laukia ir tikisi?
J. Ohmanas: Iš dalies taip. Vėlgi, aš kartoju argumentą, kurį sakau per visą karą, – mes irgi, Vakarai, privalome pradėti siųsti savo žmones į Ukrainą, kad jie dalyvautų arčiau visokių procesų, kalbant apie mokymąsi, apie logistiką, apie stebėjimą, apie tai, kaip galima greičiau, geriau, tiksliau tiekti paramą. Mes turime būti arčiau karo. <…> Pavojinga [manyti], kad tieksime ginklus ir viskas bus gerai. Ne. Aišku, tai svarbu, to reikia, <…> bet nebūkime naivūs, neturėkime iliuzijų. Tai yra labai konceptualu, reikia dėti gerokai daugiau pastangų.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
– Pone ambasadoriau, ponas Ohmanas apie tai kalba ir jau ne pirmą kartą, kiti apžvalgininkai ir politikai taip pat pradeda kalbėti, jog Ukrainai reikia ne tik ginkluotės, bet ir karių.
P. Bešta: Žinoma, mums reikia patyrusių karių, bet tai yra kita linija. Mes šiuo klausimu bendradarbiaujame su Lietuva. Praėjusiais metais Lietuva padėjo apmokyti daug ukrainiečių karių, šie metai jiems taip pat bus labai svarbūs. Mums ne tik reikia daugiau apmokytų karių, nes daugelis patyrusių karių žuvo per pirmuosius karo metus arba buvo sužeisti. Turime apmokyti daugiau žmonių, turime išmokyti naudotis išmaniaisiais ginklas, todėl yra dvi klausimo pusės.
– Pone Ohmanai, jūsų yra rengiamos tokios iniciatyvos. Minėjote, kad galite treniruoti iki bataliono karių?
J. Ohmanas: Taip.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
– Esate sakęs, kad tiek, kiek dabar tiekiate, galėtumėte savo paramą padidinti dešimt kartų.
J. Ohmanas: Mes privalome didinti.
– Jūs turite galimybių?
J. Ohmanas: Mes stengiamės, susitikinėjame su partneriais Lietuvoje. Verslas, pavyzdžiui, gali prisidėti daugiau nei dabar. Aišku, jie šaunuoliai, bet mes turime suprasti, kad aš kalbu ne tik apie mūsų paramą, aš kalbu apskritai apie bendrą Vakarų paramą. Sakau, dešimt kartų daugiau. Mes turime [tiekti] ne šimtą šarvuočių, o tūkstantį ir daugiau. Pavyzdžiui, apie „Bradley“ iš Amerikos. Gražu, žinau, kas gavo, viskas ten yra gerai, bet mes privalome suvokti, kad, jeigu norime tai laiku pabaigti, ypač ne už kalnų, turime gerokai daugiau daryti. Nebūkime naivūs.
– Ambasadoriau, ar matote kokių nors požymių, kad Putinas kaip nors keistų savo tikslus Ukrainoje?
P. Bešta: Nematome jokių ženklų, kad jis keistų savo tikslus Ukrainoje. Vienas iš tikslų, kaip jis sakė iš pat pradžių, buvo Donbaso „išlaisvinimas“, o vėliau jis okupavo daugiau teritorijų. Šiuo metu jis siekia užimti tinkamą poziciją, kad galėtų pradėti derybas. Jis jau ne kartą užsiminė, kad nori pradėti derybas. Todėl matome tokį didelį mūšį Bachmute, jis nori užimti visą Donbaso teritoriją.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
Iš mūsų perspektyvos, mums reikia gauti pakankamai ginkluotės ir apmokytų karių, kad galėtume pradėti savo puolimą ir išlaisvinti Ukrainos pietus. Tuomet užimsime geresnę poziciją.
– Pone Ohmanai, jūs, kalbėdamas apie karo pabaigą, paprastai nesate labai optimistiškas. Sakote, kad tai gali būti ilgas ir žiaurus karas, bet, jeigu žiūrėtume į faktus, nė vienam Rusijos daliniui fronto linijoje pastaruoju metu nepavyko prasiveržti.
J. Ohmanas: Aš nemanau, kad Rusija laimės ar pan. rytoj, bet su dešimt metų patirties aš matau, kad dvi pusės stovi ir nei viena, nei kita negali pasitraukti dėl skirtingų priežasčių. Ir viena, ir kita pusė yra pakankamai stipri, gali kovoti, bet negali laimėti. Aš bijau, kad mes [matysime] tokį didelį Donbaso scenarijų, kur tiesiog Rusija bando pasiimti kiek daugiau teritorijos, po to vesti kažkokias derybas (vesti derybas su Rusija mes žinome, ką reiškia). Aš bijau, kad Vakarai eilinį kartą pateks į šiuos spąstus. Todėl sakau, kad mes turime dar didinti savo paramą, mes turime išstumti Rusiją iš Ukrainos. Nėra variantų. Kitaip mes turėsime šią bėdą.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
– Ambasadoriau, Ukraina gali pasiduoti spaudimui, pavyzdžiui, jau šiemet sėsti prie derybų stalo su Rusija?
P. Bešta: Aš manau, kad mes būsime pasirengę deryboms, kai būsime tinkamoje pozicijoje. Tai reiškia, kad ginkluotė mums yra pagrindinis prioritetas. Reikia daugiau ginkluotės, kad išlaisvintume žemes, ir tada galėsime pradėti derybas.
– Dėkoju už pokalbį.
Šaltinis: lrt.lt
