Jūratei Juškaitei ir Birutei Sabatauskaitei – akibrokštas iš banko: dėl naujo pirkinio susidūrė su diskriminacija (2)

Naujienos

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė susidūrė su itin nemalonia situacija. Kartu su savo gyvenimo partnere, Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ji nusprendė įsigyti naują automobilį, tačiau norėdamos sudaryti lizingo sutartį iš banko jos sulaukė netikėto atsakymo.

Kadangi J.Juškaitė ir B.Sabatauskaitė nėra susituokusios, bankas lizingo joms abiem, kaip bendraskolėms, suteikti nesutiko – įsipareigoti teko tik vienai J.Juškaitei. Dėl to specialistė teigė įžvelgianti diskriminaciją net ne vienu požiūriu.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas advokatas diskriminaciją įžvelgia ne tik LGBT, bet net ir heteroseksualių porų atžvilgiu, savo ruožtu SEB banko, į kurį ir kreipėsi pora, atstovė apgailestauja, bet tikina, kad tvarka jau keičiama.

Kelia neįvykdomą reikalavimą?

Nemalonia patirtimi Lietuvos žmogaus teisių vadovė pirmadienį pasidalijo feisbuke.

„Praėjusią savaitę dalyvavau atsakingo verslo apdovanojimuose. Įkvepia matyti įmones, kurios stengiasi būti ir atsakingos, ir įtraukios. Gaila, kad realybė dažnai kitokia. Net ir didelėse įmonėse. Jau ne vienerius metus esu SEB Lietuvoje klientė.

Buvau šokiruota jų diskriminacinės politikos. Bet apie viską iš pradžių.

Gruodį mūsų šeimoje atsirado nauja šeimos narė, tad su Birute nusprendėme keisti automobilį – kad jis labiau atitiktų naujus poreikius. Radom ir išsirinkom automobilį, beliko tik sudaryti lizingo sutartį. Pasirodo „tik“ visai nėra tik, jei esi tos pačios lyties šeima.

Sausio pradžioje pateikiau lizingo prašymą SEB bankui, kaip „bendraskolę“, įtraukdama savo partnerę Birutę Sabatauskaitę. Dar tą pačią dieną gavau el. laišką iš SEB banko vadybininkės, kuriame ji nurodė, kad bankas lizingą teikia tik susituokusioms poroms. Citata: „Informuojame, kad lizingo paslauga suteikiama bendraskoliams, kai santuoka registruota.“

Laiške nėra nurodytos teisinės priežasties, kodėl lizingo sutarties negali sudaryti nesusituokę asmenys“, – dėstė J.Juškaitė.

Perskaičiusi laišką ji iš karto paskambino priskirtai vadybininkei, kuri taip pat patvirtino, kad kaip bendraskolį bankas į lizingo sutartį įtraukia tik žmogaus sutuoktinį ar sutuoktinę.

„Tačiau, anot jos, tokia politika tikrai nėra nukreipta prieš tos pačios lyties poras, nes lizingo negali gauti ir skirtingų lyčių nesusituokę asmenys. Vadybininkė nurodė, kad panaikins mano kartu su Birute pateiktą paraišką. O jei noriu gauti lizingą, turiu pateikti naują paraišką, neįtraukdama bendraskolių“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Galiausiai lizingo sutartį teko pasirašyti tik vienai J.Juškaitei.

„Nepaisant to, kad automobilis yra mūsų šeimos automobilis, jis skirtas bendram naudojimui, o ne mano asmeniniams reikalams. Tad ir atsakomybę dėl išmokėjimo norėjome dalintis kartu. Tokia banko politika – sąveikinė diskriminacija dėl šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos. Kodėl?

Bankas diskriminuoja nesantuokos pagrindu sudarytas šeimas: daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų niekada nėra sudarę santuokos, tačiau teikdamas lizingo paslaugą, SEB bankas neatsižvelgia nei į didelį kitokių nei santuokos būdu sudarytų šeimų skaičių Lietuvoje, nei į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl konstitucinės šeimos sampratos, kuri nėra grįsta išimtinai santuoka bei yra neutrali lyties požiūriu. Bankui jų realybė – nesvarbi“, – rašė J.Juškaitė.

Pasak specialistės, tokia diskriminacija dėl šeiminės padėties veikia sąveikoje su diskriminacija ir dėl seksualinės orientacijos.

„Bankas kelia mano šeimai neįvykdomą reikalavimą – būti susituokusiai, nors puikiai žino, kad Lietuvoje neegzistuoja reguliavimas, leidžiantis sudaryti santuoką tos pačios lyties poroms, o LR Konstitucija santuoką apibrėžia kaip išimtinai vyro ir moters.

Kitaip tariant, LR Konstitucija net nenumato galimybės, kad mano šeima galėtų įgyvendinti banko keliamus reikalavimus. Tokius reikalavimus tos pačios lyties šeimoms laikau neproporcingais ir diskriminaciniais. Tokia SEB banko politika – gėdinga.

Svarbu viešinti tokius atvejus. Taip pat pateikiau skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, prašydama įvertinti SEB Lietuvoje veiksmus ir Lygių galimybių įstatymo požiūriu.

O šiaip tiesiog gaila, kad 2024 m. reikia kautis, kad galėtum gauti 11 000 eurų lizingo paslaugą su savo partnere“, – rašė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Pateikė atsaką

SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė portalui lrytas.lt atsiųstame komentare pabrėžė, kad bankas netoleruoja diskriminacijos, ir apgailestavo dėl nemalonios J.Juškaitės ir B.Sabatauskaitės patirties.

„SEB banke netoleruojame diskriminavimo, nesvarbu, ar tai vyktų dėl asmens etninės kilmės ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos.

Visi šie dalykai vienodai svarbūs palaikant ryšius su klientais, darbuotojais ir kitomis susijusiomis šalimis. Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas“, – patikino banko atstovė.

Pasak I.Dauguvietytės-Daskevičienės, įmonė šiuo metu tobulina procesus, kad ir nesusituokę žmonės ateityje galėtų gauti lizingo paslaugą.

„Šiuo metu bendraskoliams (ne sutuoktiniams) kreipiantis dėl lizingo, neturime sprendimo suteikti paslaugą, tačiau diegiame ir tobuliname procesą, kad jis būtų patogus visiems. Šį procesą jau kurį laiką esame įgyvendinę teikdami aktualiausias klientams būsto paskolas ir palaipsniui jį pritaikome, teikdami vartojimo kreditus, kredito korteles bei lizingą.

Kai bendraskoliai, pavyzdžiui partneriai, kreipiasi dėl būsto paskolos, vertiname klientų finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją (ar klientai turi arba yra turėjęs skolų), turimus kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti.

Tai pat suteikdami būsto kreditus vadovaujamės Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių tvarių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).

Dar kartą labai atsiprašome klientės dėl nemalonios situacijos, su kuria ji susidūrė – keičiame savo procesus, kad taip nebenutiktų ateityje“, – teigė SEB banko atstovė.

Teisininkas: tai – dviguba diskriminacija

Advokatas Aivaras Žilvinskas neabejojo, kad J.Juškaitės aprašyta situacija turi diskriminacijos požymių.

„Iš viešai žinomos informacijos apie šią konkrečią porą, kadangi tai yra vieša pora ir puikiai žinoma, kad tai yra ir kvalifikuoti asmenys, preziumuoju, kad jos kreipėsi į banką būtent kaip pora, siekdamos gauti lizingą kaip šeima, kaip vientisas subjektas, o ne atskiri fiziniai asmenys.

Vadinasi, susidaro situacija, kad galimai bankas – aišku, reikia žiūrėti, kuo motyvavo – bet jeigu motyvavo tuo, kad tai neįrodo kažkokio statuso tarpusavyje, akivaizdu, kad tai turi diskriminacijos požymių.

Turime situaciją, kai vienoms šeimoms yra suteikiamos reikšmingos finansinės paslaugos, galimi didžiuliai pirkiniai, o kitos, kaip šiuo atveju, yra diskriminuojamos vien dėl to, kad Lietuvoje yra nepripažįstamos teisiškai.

Tad akivaizdu, kad sudaromos nevienodos sąlygos ir tai laikytina diskriminacija“, – portalui lrytas.lt aiškino teisininkas.

Pasak A.Žilvinsko, jei banko motyvai iš tiesų yra tokie, kokius aprašė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė, jie tikrai nėra teisėti.

„Nepaisant to, kad Lietuvoje tokios šeimos dar nėra pripažįstamos, tai nereiškia, kad bankas neturėtų vadovautis Lygių galimybių įstatymu. Vis tiek tokios poros egzistuoja kaip ūkiniai vienetai ir neturėtų patirti didesnių nepatogumų, lyginant su kitomis analogiškomis poromis, gyvenančiomis šeimyninį ūkinį gyvenimą“, – komentavo specialistas.

Advokato teigimu, politikai, kurie vengia pripažinti tos pačios lyties šeimas, iš tiesų diskriminuoja ne tik pačią LGBT bendruomenę, bet ir dešimtis tūkstančių eilinių heteroseksualių Lietuvos žmonių, kurie net ir daugelį metų gyvena tiesiog kaip partneriai.

„Tai ištisos grupės irgi yra diskriminuojamos vien tokiu teisiniu pagrindu. Šiuo atveju yra dviguba diskriminacija – viena vertus, valstybė diskriminuoja savo piliečius, nesuteikdama teisės į šeimą, kita vertus, diskriminuoja ir ūkine prasme, kaip ir šiuo atveju bankas, kuris žiūri į formalumus, kurie galimai neturi jokios reikšmės sutarties vykdymui.

Bankas turi vertinti rizikas, bet jei asmenys pateikia įrodymus, kad daugelį metų gyvena kaip ūkinis vienetas ir jiems yra sudaromos ne tokios sąlygos kaip sutuoktiniams, čia bankas negalėtų jokia ekonomine logika įrodyti tokio savo argumento“, – įsitikinęs A.Žilvinskas.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!