Tie, kurie kada nors buvo laidotuvėse, pastebėjo, kad į karstą dedamos monetos. Tuo pačiu bažnyčioje tikima, kad žmonės nedvejodami ką nors palikdami karste. Toks skubėjimas gali lemti tai, kad galiausiai siela tiesiog negali gauti ramybės. Tuo pačiu gyvieji jį praras, nes sapne pasirodys miręs žmogus.
Ar man reikia dėti pinigus į karstą
Tradiciją dėti pinigus į mirusiojo karstą lengva paaiškinti. Manoma, kad kitame pasaulyje sielai tikrai prireiks finansų, kad išlaikytų save. Tam pačiam tikslui dėdavo įvairius buities reikmenis, pavyzdžiui, peilius ar kitus daiktus.
Dabar sakoma, kad į karstą įmesta smulkmena padės žmogui gyventi kitame pasaulyje, jei toks bus. Tačiau ši tradicija bažnyčioje nelabai laukiama, manant, kad niekam danguje finansų neprireiks.
Nepaisant to, kad nuo šios tradicijos įvedimo praėjo nemažai laiko, paprotys dėti monetas į karstą vis dar išliko.
Ką galima ir ko negalima įdėti į karstą
Nepaisant visų bažnyčios pozicijų ir įspėjimų, liaudyje vyrauja tradicija nepamatyti į paskutinę kelionę be nieko. Karstas dažnai pripildytas asmeninių mirusiojo daiktų, susijusių su darbu, pomėgiais ar kasdieniu gyvenimu.
Mirusioms moterims dažnai duodama kosmetikos, vaikams paliekami žaislai, o stipriajai lyčiai – laikrodžiai ar cigaretės, priklausomai nuo to, ką žmogus mylėjo per savo gyvenimą. Tačiau yra sąrašas daiktų, kuriuos draudžiama palikti karste:
- gyvų žmonių nuotraukos ir daiktai;
- veidrodžiai, nes jie laikomi portalu į kitą pasaulį, todėl gali nuvesti mirusiojo sielą klystkeliais;
- krūtinės kryžiai ir ikonos;
- gedinčių artimųjų laiškai, nes jie gali susieti du likimus – gyvą žmogų ir mirusįjį;
- Natūralios gėlės.
Verta žinoti, kad šviežias gėles į karstą galima dėti tik išdžiovinus po herbariumu.
Siųsti gyvąją energiją į mirusį pasaulį kategoriškai nepatariama. Tai gali atnešti bėdų gyviems mirusiojo artimiesiems.
Ar man reikia dėti asmeninius mirusiojo daiktus į karstą?
Manoma, kad po žmogaus mirties namuose neturi likti nieko, kas jį palietė. Todėl manoma, kad į karstą verta dėti sieros ir virvių. Tas pats pasakytina apie šukes, kurias žmogus naudojo per savo gyvenimą.
Šukas įprasta siųsti į karstą arba įmesti į upę. Įsitikinkite, kad vanduo turi tekėti, todėl ežeras ar normos tikrai neveiks. Toks sprendimas paaiškinamas tuo, kad nelaimės, kaip ir vanduo, praeis su laiku.
Nebūtina dėti į karstą šukų, kurias žmogus naudojo per savo gyvenimą. Galite naudoti tą, su kuriuo jis buvo šukuotas prieš laidotuves. Manoma, kad toks daiktas neša negyvą energiją, kurią raganos ir burtininkai, gavę šias šukas, gali panaudoti ateityje.
