Nors fizinis aktyvumas laikomas vienu svarbiausių širdies sveikatos garantų, sportas savaime neapsaugo nuo infarkto, insulto ar kitų širdies ligų. Apie tai, kodėl širdies problemos vis dažniau nustatomos jaunesniems žmonėms, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kodėl prevencinius tyrimus vertėtų atlikti dar nesulaukus 40-ies, laidoje „Sveikatingumo kelionė“ pasakojo sporto kardiologas Kristijonas Čėsas.
– Kas yra sporto kardiologija?
– Sporto kardiologija – tai kardiologijos sritis, kuri rūpinasi fiziškai aktyviais žmonėmis: profesionaliais sportininkais, mėgėjais ar žmonėmis, kurie turi širdies ligų, tačiau nori saugiai sportuoti. Ji apima ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą.
Pagrindinis mūsų tikslas – padėti žmonėms išlikti fiziškai aktyviems ir kartu sumažinti staigios širdinės mirties riziką fizinio aktyvumo metu. Nors tokie atvejai reti, visuomenę jie visada sukrečia, nes dažniausiai kalbame apie jaunus ir aktyvius žmones.
– Kuo sporto kardiologija skiriasi nuo bendrosios kardiologijos?
– Skiriasi pati pacientų grupė. Mes vertiname ne tik profesionalius sportininkus. Didžiąją dalį sudaro mėgėjai, kurie kartais sportuoja net daugiau nei profesionalai.
Mus domina, kaip fizinis aktyvumas veikia širdies struktūrą ir funkciją, ar žmogus gali sportuoti turėdamas tam tikrą širdies ligą, kokios yra rizikos ir kokių apribojimų gali reikėti.
– Kokios širdies ligos dažniausiai nustatomos sportuojantiems žmonėms?
– Paprastai pacientus skirstome į dvi grupes: iki 35 metų ir vyresnius nei 35 metų.
Jaunesniems žmonėms dažniau nustatomos įgimtos arba genetinės ligos – kardiomiopatijos, širdies vožtuvų pakitimai, ritmo ar laidumo sutrikimai.
Vyresniems nei 35 metų dažniau pasireiškia įgytos ligos: aterosklerozė, miokardo infarktas, insultas ir kitos širdies bei kraujagyslių problemos.
– Vadinasi, iki 35 metų daugiau lemia genetika, o vėliau – gyvenimo būdas?
– Gyvenimo būdas lemia labai daug, tačiau genetikos nuvertinti negalime.
Puikus pavyzdys – legendinis Ispanijos futbolo rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas. Būdamas 37 metų jis patyrė miokardo infarktą treniruotės metu. Sunku būtų pasakyti, kad jis mažai sportavo, turėjo viršsvorio ar gyveno nesveikai. Greičiausiai reikšmingą vaidmenį suvaidino genetiniai veiksniai.
Todėl vien sportas nėra apsauga nuo visų širdies ligų. Jei žmogus turi genetinį polinkį padidėjusiam cholesterolio kiekiui ar ankstyvai aterosklerozei, rizika išlieka.
Kristijonas Česas, Žaneta Fomova
FOTO: Andrius Ufartas | Delfi
– Kokias tendencijas matote Lietuvoje tarp jaunų žmonių?
– Dažniausiai matome ritmo sutrikimus. Tai gali būti tiek pavieniai širdies permušimai, tiek rimtesnės aritmijos.
Tačiau pastaraisiais metais matome ir kitą tendenciją – širdies ligų jaunėjimą. Ypač tarp vyrų.
Kartais pasitaiko situacijų, kai 35 metų žmogaus kraujagyslės primena 70-mečio kraujagysles. Tai jau yra gyvenimo būdo ir genetikos kombinacijos pasekmė.
– Ar intensyvus sportas gali pakenkti širdžiai?
– Naujausi tyrimai rodo, kad labai dideli fizinio aktyvumo kiekiai – apie 15–20 valandų per savaitę daugelį metų – gali didinti prieširdžių virpėjimo riziką.
Sporto kardiologijoje dažnai kalbame apie vadinamąją J formos kreivę. Mažas fizinis aktyvumas didina širdies ligų riziką. Vidutinis ir reguliarus aktyvumas ją ženkliai sumažina. Tačiau itin ekstremalūs krūviai daugelį metų gali vėl šiek tiek padidinti kai kurių problemų riziką.
Vis dėlto svarbu pabrėžti: sporto nauda yra gerokai didesnė nei galima rizika.
– Kokie simptomai sportuojančiam žmogui turėtų būti signalas kreiptis į gydytoją?
– Pirmiausia – skausmas ar spaudimas krūtinėje fizinio krūvio metu, kuris sumažėja sustojus.
Taip pat nepaaiškinamas dusulys. Jei anksčiau galėjote nubėgti penkis kilometrus be problemų, o dabar jau apšilimo metu pradeda trūkti oro, tai signalas išsitirti.
Dar vienas svarbus požymis – neįprastai dažnas arba nereguliarus širdies plakimas.
Tačiau didžiausia raudona vėliava yra sąmonės netekimas fizinio krūvio metu. Tokiais atvejais būtinas išsamus ištyrimas.
– Daugelis žmonių naudoja išmaniuosius laikrodžius. Ar jie iš tiesų naudingi?
– Taip. Sporto metu tiksliausias pulsą matuojantis prietaisas išlieka krūtinės diržas.
Tačiau išmanieji laikrodžiai turi kitą didžiulį pranašumą – daugelis jų gali registruoti elektrokardiogramą.
Pacientams, kurie jaučia ritmo sutrikimus, tai labai naudinga. Jie gali užfiksuoti simptomą tuo metu, kai jis pasireiškia, o gydytojas vėliau gali įvertinti įrašą.
– Daug kalbama apie prevencinius tyrimus. Kada juos reikėtų pradėti?
– Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40–60 metų žmonėms.
Tačiau šiandien vis dažniau matome, kad 40 metų gali būti per vėlu. Pasitaiko pacientų, kurie į prevencinę programą ateina jau po kelių persirgtų infarktų.
Todėl šiais metais vykusiame didžiausiame JAV kardiologų kongrese buvo keliama mintis prevencinius tyrimus pradėti jau nuo 30 metų.
Tai nereiškia, kad visi trisdešimtmečiai turi atlikti sudėtingus tyrimus, tačiau įvertinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį, atlikti elektrokardiogramą ar kitus bazinius tyrimus tikrai verta.
– Kodėl taip svarbu tikrintis net tada, kai nieko nejaučiame?
– Todėl, kad pusė žmonių iki pirmojo miokardo infarkto nejaučia jokių simptomų. Infarktas arba staigi mirtis gali būti pirmasis ligos pasireiškimas. Būtent dėl šios priežasties kartais verta būti proaktyviems ir pasitikrinti net tada, kai atrodo, kad jaučiatės visiškai sveiki.
Miokardo infarktas
FOTO: Anciens Huang | Shutterstock
– Ar sportuojančiam žmogui pakanka pasitikrinti kartą per metus?
– Viskas priklauso nuo amžiaus, krūvio ir rizikos veiksnių. Jeigu žmogus jaučiasi gerai, neturi nusiskundimų ir nesportuoja ekstremaliai intensyviai, kartais pakanka reguliariai atlikti kraujo tyrimus, pasitikrinti kraujospūdį ir elektrokardiogramą. Tačiau jei atsiranda simptomų, laukti planinės patikros nereikėtų.
– Kokį sporto kiekį laikytumėte optimaliu?
– Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę arba 75–150 minučių intensyvaus aktyvumo. Praktiškai tai reiškia 30–60 minučių judėjimo kiekvieną dieną.
Idealu, kai žmogus derina skirtingas veiklas: vaikščiojimą, bėgimą, važiavimą dviračiu, jėgos treniruotes ir aktyvų poilsį. Labai svarbu nepamiršti ir atsigavimo. Kodėl tokie sportininkai kaip Cristiano Ronaldo ar LeBron James išlaiko aukščiausią lygį būdami vyresni nei 40 metų? Todėl, kad jie tiek pat dėmesio skiria poilsiui, kiek ir treniruotėms.
– Kokius tris svarbiausius patarimus duotumėte žmogui, norinčiam sportuoti ir išsaugoti sveiką širdį?
– Pirmiausia, bent kartą išsitirkite ir įvertinkite savo rizikos veiksnius. Antra, klausykite savo kūno. Jeigu atsiranda neįprasti simptomai, neignoruokite jų. Trečia, nepamirškite, kad širdies sveikatą lemia ne tik sportas. Ne mažiau svarbūs yra miegas, mityba ir atsigavimas.
Vien fizinis aktyvumas nekompensuoja nei lėtinio neišsimiegojimo, nei netinkamos mitybos, nei kitų žalingų įpročių. Sveika širdis prasideda nuo visumos.
Šaltinis: DELFI.LT
