Vieni gyventojai savo noru, kiti automatiškai įtraukti kaupia senatvei antrojoje pensijų pakopoje. Dalis šių žmonių pensijos taip ir nesulaukia. Taigi, kur mirties atveju turi kreiptis paveldėtojai, kad sukaupti pinigai atitektų jiems, o ne valstybei?
Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad prieš mėnesį palaidojo mamą.
„Ji netikėtai susirgo ir greitai jos netekome. Mirtis buvo netikėta, todėl niekada nekalbėjome su mama apie palikimą ir kitus dalykus susijusius su mirtimi.
Dabar su tėčiu pradėjome tvarkyti palikimo reikalus. Su nekilnojamu turtu (NT) ir santaupomis viskas aišku, bet žinome, kad mama kaupė pinigus antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau nežinome, nei tiek ten pinigų, nei kokiame banke ji kaupė“, – pasakojo moteris.
Ji svarstė, ar įmanoma susigrąžinti tuos pinigus.
„Kur ir pas ką reikėtų dėl jų kreiptis? Apskritai, ar tuos pinigus galime mes susigrąžinti, ar jie paveldimi?“ – klausė Ramunė.
Pinigai atitenka paveldėtojams
Šiaulių banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis patikino, kad pinigai kaupiami antrojoje pensijų pakopoje yra paveldimi.
Jis skaičiavo, kad Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ valdomi II pakopos pensijų fondai vien per 2023 metus paveldėtojams išmokėjo per 1,3 mln. eurų.
„Paveldėtojams buvo išmokėtas beveik 300 mirusių žmonių sukauptas turtas. II pakopos pensijų fonduose esantis turtas yra paveldimas, jeigu kaupiantysis miršta nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba nepasirinkęs išmokos būdo.
Taip pat dalis lėšų paveldima pasirinkus paveldimą standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba atidėtąjį anuitetą“, – sakė banko atstovas.
Kur ir kada kreiptis?
Anot S. Jarmalio, pensijų kaupimo įstatyme numatyta, kad po II pakopos pensijų dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
„Paveldėję artimieji į pensijų kaupimo bendrovę turi kreiptis pirmiau pas notarą susitvarkę paveldėjimo dokumentus. Taigi visų pirma artimieji turi kreiptis į notarą, kuris surenka visą informaciją apie mirusiojo turtą ir įsipareigojimus įskaitant sukauptą pensijų turtą.
Notarai informaciją apie paveldėtiną turtą turi surinkti patys arba informaciją apie turto likučius, taip pat ir apie sukauptą pensijų turtą iš finansų įstaigų surenka patys paveldėtojai“, – komentavo banko atstovas.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė irgi patvirtino, kad jeigu žmogus kaupė antroje pakopoje ir miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, jo sukauptas lėšas paveldi mirusiojo artimieji ar kiti teisėti įpėdiniai.
„Jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos įstatymų numatyta tvarka turėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Jį gavę, paveldėtojai atitinkamai pensijų kaupimo bendrovei turi pateikti kaupusiojo mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą, savo asmens tapatybės dokumentą ir prašymą pinigais pervesti paveldėtą turtą. Sukauptas piniginis turtas tuomet per 7 darbo dienas pervedamas paveldėtojui“, – komentavo banko atstovė.
Kada pinigai atitenka valstybei?
Pasak S. Jarmalio, išrašius paveldėjimo dokumentus pagal įstatymą su numatytomis dalimis turto kiekvienam paveldėtojui pagal įstatymą paveldėtojai kreipiasi į finansų įstaigas dėl lėšų atsiėmimo.
„Pagal įstatymą turtas yra paveldimas tuomet, kai nėra testamento arba juo palikta tik dalis turto. Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių arba nė vienas nepriima palikimo arba testatorius (parašęs testamentą) iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“, – sakė banko atstovas.
L. Načajienė atkreipė dėmesį, kad net jeigu mirusiojo artimieji ir nežinojo, kad jis ar ji kaupė pensijai, prieš sudarydamas paveldėjimo teisės liudijimą notaras vis tiek kreipiasi į pensijų kaupimo bendroves dėl šios informacijos suteikimo, tad artimieji bet kuriuo atveju yra informuojami.
„Jeigu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriima palikimo arba mirusysis iš visų įpėdinių buvo atėmęs teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“, – sakė banko atstovė.
Pinigus siūlo atiduoti anksčiau
Konstitucinis Teismas kovo mėnesį paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš antros pakopos dėl svarbių priežasčių.
Šiuo metu svarstoma, kokios tos priežastys gali būti, siūloma pinigus leisti pasiimti gyventojams susirgus, tapus neįgaliems ar praradusiems būstą.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka siūlo apskritai atsisakyti pensijų kaupimo antroje pakopoje.
„Žmonės dabar sulaukę pensijos gauna 30–40 eurų. Tai yra juokinga suma. „Sodros“ pensija per metus padidinama daugiau, nei jie kaupia 20 metų. Tai reikėtų žmones iš tos baudžiavos paleisti, tai būtų geriausias sprendimas“, – įsitikinęs profesorius R. Lazutka.
Prieš keletą metų estai leido savo gyventojams stabdyti pensijų kaupimą ir pasiimti pinigus. Valdžia tada tikėjosi, kad estai pasiimtus pinigus investuos toliau, tačiau didelė dalis žmonių juos tiesiog išleido. R. Lazutka mano, kad taip nutiktų ir Lietuvoje, bet esą nieko čia blogo.
„Yra tokie vertinimai, kad estai padarė klaidą. Bet ar tai yra blogai, jeigu žmonės nusipirko buitinę techniką. Jeigu žmogus yra keturiasdešimties metų, jam iki pensijos 25 metai ir jis tik sulaukęs pensijos galės pasiimti tuos pinigus, tai 25 metus jam gyventi be šaldytuvo?“ – retoriškai klausė R. Lazutka.
Šaltinis: tv3.lt
