Kelių mokestis visiems: nuosavu automobiliu iki Kauno – 15 eurų, o iki Klaipėdos – 26 eurai? (1)

Naujienos

Sprendžiant iš ištuštėjusių gatvių miestuose ir intensyvesnio eismo užmiesčio keliuose, vasarą nemažai lietuvių keliauja. Ir dažnas pastebi, kad didelė dalis Lietuvos kelių yra blogi. Ypač palyginus juos, pavyzdžiui, su Latvijos ar Lenkijos keliais.

Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės kelių Lietuvoje gali būti iki 50 proc. viso kelių tinklo. O jų sutvarkymui reikia daug daugiau pinigų, nei buvo skiriama iki šiol.

Jų daugiau surinkti galima būtų įvedus kelių automobilių mokestį kaip Lenkijoje. Arba paėmus pinigų iš ko nors kito ir skyrus kelininkams. Arba daugiau pasiskolinus, bet nelabai turint iš ko grąžinti paimtas paskolas.

Kelių finansavimas – kaip Lenkijoje

Lietuvos kelininkai skundžiasi, kad, kai pinigus kiekvienais metais skirsto Seimas, neįmanoma užsitikrinti ilgalaikio įvairių projektų finansavimo.

Dėl to vis garsiau kalbama apie Lenkijos kelių finansavimo modelio perėmimą Lietuvoje steigiant specialų kelių fondą. Į jį pinigai patenka ne tik iš degalų akcizų, skolintų lėšų, bet ir kelių mokesčių.

Fondo šalininkai ypač akcentuoja galimybę skolintis lėšų kelių remontui ir tiesimui. Tačiau kiekvienam aišku, kad skolas reikia grąžinti. O iš ko paimti pinigų skolų grąžinimui?

Lenkijoje tam buvo apmokestinta daugelis naujų kelių (bent iki pastarųjų parlamento rinkimų). Už juos turėjo mokėti visi, kas pravažiuoja – taip pat ir lengvųjų automobilių savininkai.

Kelių tvarkymas (Lukas Balandis/BNS)

Dabar Lenkijoje mokama tik už pravažiavimą kai kuriomis pagrindinėmis magistralėmis. Pavyzdžiui, magistrale A2, kuri prasideda už Poznanės, veda pro Lodzę link sienos su Vokietija.

Bendras apmokestintos magistralės atstumas būtų beveik kaip nuo Vilniaus ribos iki Klaipėdos. Už pravažiavimą visu keliu reikia mokėti 114 zlotų (26 eurus). Už atkarpą, kuri prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kauno – 64 zlotus (beveik 15 eurų).

Kelių tvarkymui – naujos paskolos, o iš ko jas atiduoti?

Iš kelių tiesimo, tiltų statymo pajamas gaunančias įmones daugiausia vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ pasisako už papildomą šios srities finansavimą. Tačiau ne už kelių mokestį lengviesiems automobiliams.

Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenko, atstovaujama organizacija nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti rastas sutarimas dėl naujo kelių infrastruktūros finansavimo modelio.

„Esama situacija, kai tik mažiau nei pusė vartotojų per vinjetes ir akcizus automobilių kurui sumokėtų mokesčių tenka keliams finansuoti, nebegali tęstis. Lenkijos taikomas modelis gali būti alternatyva Lietuvai, tačiau jį taip pat reikia pritaikyti, adaptuoti pagal šalies specifiką“, – komentavo Š. Frolenko.

Jo teigimu, Gynybos finansavimo fondas ir jo įstatymas, kuris jau pasiekė Seimą, gali būti pavyzdys taip pat.

„Dalis lėšų, gaunamų iš konkrečių mokesčių ar rinkliavų, galėtų būti skiriama naujam specialiam fondui, kuris vėliau finansuotų kelių infrastruktūrą“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, toks fondas, turėdamas aiškius pajamų šaltinius, galėtų taikyti įvairias finansų priemones, pvz. skolintis, leisti obligacijas ir pan. Tačiau, kokiais pinigais reikėtų grąžinti tokias naujas skolas, Š. Frolenko aiškiai nenurodė.

Kelių tvarkymas (Lukas Balandis/BNS)

„Mokamų kelių visiems automobiliams idėjai mes nepritariame, nes matome labai ribotas galimybes įrengti naujus kelius. Visi vartotojai jau dabar moka už kelius pildami degalus, o sunkusis transportas – mokėdamas kelių mokesčius.

Kelių mokesčiai sunkiasvoriam transportui turi būti didinami, kad padengtų realias kelių priežiūros ir einamojo remonto sąnaudas. Taip pat turi būti plečiamas sunkiasvoriam transportui mokamų kelių kiekis“, – komentavo Š. Frolenko.

Daugiau pinigų keliams – mažiau pensininkams

Finansų ministerija informavo, kad pernai už energinius produktus į valstybės biudžetą gauta 911,4 mln. eurų akcizų pajamų. Paprastai tiek sumokėjo visi, kurie pylėsi dyzelį, benziną, dujas, naudojo kitą kurią namams šildyti ir kt.

Tuo metu kelių priežiūrai ir plėtrai pernai iš viso skirta 708,6 mln. eurų, o šiemet – 882 mln. eurų, skaičiuoja ministerija.

„Visi Lietuvoje surenkami mokesčiai (tarp jų – ir akcizai), įmokos, rinkliavos ir kt. patenka į valstybės biudžetą arba kitus biudžetus (savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ar kt.) ir yra naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti“, – aiškino ministerijos specialistai.

Esą formuojant konkrečių metų biudžetą ir numatant išlaidas atskiroms sritims finansuoti atsižvelgiama į šalies esamą socialinę, ekonominę ir geopolitinę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus ir kitus svarbius veiksnius.

Paprastai kalbant, kiekvienais metais sprendžiama, kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus skirta, pvz., pensijoms, mokytojų algoms, krašto gynybai, o kiek tiems patiems keliams. Jeigu pinigų keliams bus skirta daugiau, tuomet mažiau jų liks pensininkams ar pan.

Beje, 1,3 proc. lėšų, surinktų už visus akcizus (taip pat ir degalų), skiriama, pavyzdžiui, viešajai įstaigai „Nacionalinis radijas ir televizija“, nors akivaizdu, kad ji su keliais neturi nieko bendro.

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad iki 2021 m. panašiai nustatyta dalis valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams ir kt., buvo nukreipta į atskirą programą keliams finansuoti.

Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai. Dėl to pakeitus įstatymą kelių priežiūros programa finansuojama iš valstybės biudžeto, į kurį mokami skirtingi mokesčiai.

Tačiau Finansų ministerija neatmetė, kad ateityje daugiau pinigų keliams galima surinkti taikant mokestį lengviesiems automobiliams už pravažiavimą kelias:

„Papildomų ilgalaikių pajamų šaltinių numatymas yra vienintelis tvarus (ne laikinas) būdas spręsti papildomo lėšų poreikio klausimą, nesumažinant kitų valstybės valdymo sričių finansavimo.“

Aiškinsis, ir kaip būtų galima labiau apmokestinti kelius

Susisiekimo ministerijai pavaldi „Via Lietuva“ (anksčiau – Automobilių kelių direkcija) neseniai pradėjo konsultacijas, kaip būtų galima surinkti daugiau pinigų keliams.

„Finansavimas kelių infrastruktūrai – ribotas, todėl ne tik efektyviai naudojame iš valstybės gaunamas lėšas, bet ir ieškome būdų, kaip maksimaliai išnaudoti esamą ir surasti papildomo finansavimo galimybes.

Jau esame detaliai įvertinę Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės finansavimo modelio privalumus bei pasiruošę atlikti pasirengimo veiksmus jo pritaikymui vystant kelių infrastruktūrą ir jos objektus“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Suplanuotų konsultacijų metu „Via Lietuva“ planuoja įvertinti projektus, kurie galėtų būti įgyvendinti pasitelkiant Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės modelį.

Svarstoma, kad šiuo finansavimo principu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio, Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Zarasų miesto aplinkkelio statybos bei kelias Kaunas–Prienai–Alytus.

Konsultacijų metu taip pat bus įvertintos ir privataus sektoriaus atstovų, investuotojų, kelio valdytojų atsakomybės, galima šiuo finansavimo modeliu įgyvendintų projektų kainodara.

„Via Lietuva“ neatmeta, kad bus svarstomas ir kelių mokestis lengviesiems automobiliams:

„Konsultacijų metu bus įvertintos ir galimos atsiskaitymo už Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės būdu įgyvendintų projektų verslo subjektui alternatyvos. Gavus visas galimas alternatyvas, jų pritaikymas bus vertinamas.“

Šaltinis: tv3.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt