Garsiai nuskambėjus pasipiktinimams dėl vieno Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojo ir kilusių abejonėms dėl jo profesinės kvalifikacijos, atsakingos institucijos pateikė išaiškinimą, kaip gydytojams yra išduodamos licencijos Lietuvoje.
Socialiniuose tinkluose išplitus artimųjų istorijai apie esą netinkamą gydytojo elgesį Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, pasipylė daug įvairių žmonių reakcijų, netrūko pasipiktinimo ir net įžeidimų.
Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė ir daugiau detalių apie viešos kritikos sulaukusį gydytoją.
Pradėta dalintis užsienio institucijų viešais duomenimis, kuriais bandyta ieškoti sąsajų tarp minimo mediko ir 2022 m. Australijoje priimtų sprendimų.
Internautų platinamuose dokumentuose teigiama, kad Australijos civilinis ir administracinis tribunolas ir Sveikatos priežiūros skundų komisija 2022 m. kovo mėnesį anuliavo gydytojo, kurio vardas ir pavardė sutampa su viešai sukritikuotu specialistu, licenciją dėl šiurkščių profesinių ir etikos pažeidimų, ir jam buvo uždrausta teikti bet kokias sveikatos priežiūros paslaugas.
„Kyla klausimas, kaip gydytojas, kurio registracija buvo panaikinta Australijoje, šiuo metu dirba Lietuvos gydymo įstaigoje ir ar Lietuvos institucijos vertino šias aplinkybes“, – klausė susirūpinę gyventojai.
Akreditavimo tarnyba: licencija išduota pagal įstatymus
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT), minėtas medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją įgijo Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
„Todėl jo atveju nebuvo atliekama užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra“, – nurodė VASPVT atstovė Urtė Vajavudzkaitė.
Ji priminė, kad licencijos išdavimo sąlygos gydytojams yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme. O jame apibrėžta:
„Licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos:
1) gydytojas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) gydytojo valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus;
3) gydytojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) gydytojas neserga trukdančiomis verstis medicinos praktika ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) gydytojas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tobulino savo profesinę kvalifikaciją, jeigu po profesinės kvalifikacijos įgijimo praėjo daugiau kaip dveji metai.“
„Kreipdamasis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo, gydytojas VASPVT pateikė visus Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatytus dokumentus. Taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nustatytos apimties profesinės kvalifikacijos tobulinimą paskutinių 5 metų laikotarpiu.
Įvertinus pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitiko tuo metu galiojusias licencijos išdavimo sąlygas, todėl teisinio pagrindo atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją nebuvo“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Kaip vienoje šalyje netekęs licencijos gydytojas gali dirbti kitoje šalyje?
Atsakydama į klausimą, kaip vienoje šalyje netekęs licencijos gydytojas gali dirbti kitoje šalyje, VASPVT specialistė paaiškino, kad viskas yra atliekama remiantis Lietuvos įstatymais.
„Suprantame, kad tokie atvejai visuomenei kelia pagrįstų klausimų ir susirūpinimą dėl pacientų saugos. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas Lietuvoje numato, kad sprendimas dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo priimamas vertinant tik Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatytas sąlygas.
Pagal šį reglamentavimą licencijos išdavimo procese nėra numatyta pareiga rinkti ar vertinti informacijos apie gydytojo profesinės veiklos ar licencijos statusą kitose valstybėse. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtinto pagrindo atsisakyti išduoti licenciją dėl to, kad gydytojo licencija ar teisė verstis medicinos praktika yra sustabdyta ar panaikinta kitoje šalyje“, – sakė U. Vajavudzkaitė.
Pasak jos, tai reiškia, kad net ir turint informacijos apie apribotą teisę verstis medicinos praktika, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ji negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją Lietuvoje.
Jau teikė pasiūlymus tikslinti įstatymą
VASPVT atstovė taip pat pabrėžė, kad įstaigos tikslas – užtikrinti paslaugų kokybę ir pacientų saugą. „Todėl VASPVT, vertindama didėjančią sveikatos priežiūros specialistų migraciją ne tik Europos Sąjungoje, bet ir trečiosiose šalyse, taip pat atsižvelgdama į paciento saugos principą bei viešojoje erdvėje skelbiamus atvejus, kai be licencijos savo šalyje likę gydytojai įsidarbina kitoje ES valstybėje narėje, yra atkreipusi dėmesį į šią teisinio reglamentavimo spragą ir 2025 m. pabaigoje pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai tikslinti Medicinos praktikos įstatymą.
Buvo siūloma tikslinti įstatymą įtraukiant papildomas nuostatas, numatančias, kad licencija neišduodama (arba jos galiojimas sustabdomas), jeigu asmens teisė verstis medicinos praktika yra panaikinta ar sustabdyta kitoje valstybėje.
Šios nuostatos nustotų galioti tik atstačius teisę verstis medicinos praktika toje valstybėje. Siūlomos nuostatos panaikintų teisinį vakuumą, kuomet sveikatos priežiūros specialistui Lietuvoje gali būti išduodama licencija, nepaisant kitų valstybių teisėkūros ar priežiūros institucijų draudimų“, – pridūrė U. Vajavudzkaitė.
VASPVT priminė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nesudaro teisinio pagrindo gautą informaciją vertinti kaip kliūtį licencijai išduoti, todėl minėtos nuostatos, kuriomis siūloma papildyti Medicinos praktikos įstatymą, būtų pagrįstos ir proporcingos, siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir stiprinti pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema.
Šaltinis: TV3.LT
