Klimatologas Bukantis įspėja – ne tik Europai smogs anomalūs reiškiniai: „Kontrastingų orų neišvengsime ir mes Lietuvoje“

Naujienos

Ketvirtadienį šiaurės šalis – Suomiją ir Švediją užklupo neregėti šalčiai, o gyventojai liko be elektros. Kitose Vakarų Europos šalyse smarkios liūtys sukėlė potvynius. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kas lemia tokias ekstremalias oro sąlygas, bei ko galima tikėtis Lietuvoje.

Šią savaitę Suomijoje ir Švedijoje buvo užfiksuota žemesnė nei 40 laipsnių šalčio temperatūra – šalčiausia žiemos temperatūra, dėl kurios buvo uždarytos mokyklos ir sutriko kelionės, skelbia portalas „Euronews“.

Arktinėje Švedijoje ketvirtadienį, kai temperatūra nukrito iki 38 laipsnių šalčio, maždaug 4 tūkst. namų liko be elektros, pranešė Švedijos visuomeninis radijas.

Dieną prieš tai termometro stulpeliai krito net iki 43,6 laipsnių šalčio – tai žemiausia sausio mėnesio temperatūra, užfiksuota Švedijoje per 25 metus. Suomijos Laplandijoje, netoli sienos su Norvegija ir Švedija, esanti Enontekio savivaldybė pranešė, kad ketvirtadienį buvo užfiksuota rekordinė 42,5 laipsnio šalčio temperatūra.

Ekstremalių orų priežastis – kontrastingos oro masės

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino priežastis, nulėmusias ekstremalias oro sąlygas – itin žemą temperatūrą, potvynius. Pasak jo, pagrindinė priežastis – kontrastingos oro masės.

„Šių metų laiku visko galima tikėtis, nes turime šiltą vandenyną ir jau atšalusią arktį. Kontrastingos oro masės lemia ir kontrastingus orus. O ciklonų veikla šiaurės Atlante yra susijusi su gana aukšta žemės paviršiaus temperatūra – ji yra aukštesnė net už vidutinę temperatūrą. Dėl to ciklonai būna gyvi, aktyvūs, neša didelius drėgmės kiekius“, – sakė A. Bukantis.

Ekstremalių oro reiškinių susilaukė ir kitos Vakarų Europos šalys – smarkios liūtys sukėlė potvynius Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, prisidėdamos prie pastarąsias dvi savaites šiuose regionuose tebesitęsiančių potvynių.

Prancūzijoje užregistruota viena mirtis, susijusi su oro sąlygomis. Nuo ketvirtadienio po kelias dienas trukusio lietaus keli Šiaurės Prancūzijos miestai buvo po vandeniu. Tikimasi, kad vyriausybės pareigūnai šiandien aplankys šį regioną. Vokietijoje kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę planuoja antrą kartą apsilankyti rytiniame Zangerhauzeno mieste ir apžiūrėti pylimą bei smėlio maišų pildymo įrenginį.

Šaltis Europoje (nuotr. SCANPIX)

Staigių oro sąlygų pakitimų galima tikėtis ir Lietuvoje

Pasak klimatologo, ekstremalios oro sąlygos turės įtakos ir Lietuvai – dėl to galime tikėtis itin staigių oro atšalimų. Tiesa, itin greitai besikeičiančios oro sąlygos reiškia, jog kiekvieną dieną reikėtų vertinti atskirai.

„Procesai Vakarų Europoje lemia ir orus Lietuvoje. Kitos savaitės viduryje numatomas šaltesnis oras, kuris bus susijęs su Pietvakarinių ir vakarinių oro srautų sustiprėjimu. O kai tie ciklonai pajudės toliau į rytus, vakarine dalimi ims plūsti šaltas oras iš arkties regiono. Tokių kontrastingų orų neišvengsime ir Lietuvoje.

Pastaruoju laiku kiekviena diena yra vis kitokia, ją analizuoti reikia atskirai“, – pastebėjo A. Bukantis.

A.Bukančio teigimu, didelę įtaką ekstremalioms oro sąlygoms daro ir klimato kaita – ji skatina intensyvesnę vandenynų ir atmosferos sąveiką.

„Dabar dėmesys nukrypęs į vandenynus, nes juose susikaupia ypatingai daug šilumos. Kada prasideda šilumos atidavimas, šaltuoju metu laiko vidutinėse platumose vyksta ciklogenezė. Su tuo susiję ir šie kontrastingi orai.

O mūsų platuma yra rizikinga – esame netoli arkties regiono, dėl to čia užklysta ir arktinės oro masės ir kartu yra srautas iš Atlanto, šiltų ir drėgnų oro masių. Jei pernašos kryptis pataiko į Baltijos regioną, turime staigius atšilimus ir atšalimus, priklausomai nuo to, koks turinys kurioje vietoje lokalizuojasi“, – paaiškino A. Bukantis.

Arūnas Bukantis Aleksandras Savickis/Fotodiena

Saulėtų valandų – vis mažiau

Nors Lietuvoje oro temperatūra pastaraisiais mėnesiais nėra neįprastai maža, buvo sumuštas kitas rekordas – tiek gruodžio, tiek sausio mėnesiai pasižymėjo neįprastai mažu saulėtų dienos valandų skaičiumi. 2023-iaisiais metais buvo užfiksuotas mažiausiai saulėtas gruodžio mėnesis nuo praėjusio amžiaus vidurio, o štai prieš metus buvo užfiksuotas ir mažiausiai saulėtas sausis.

2023-iųjų gruodį Lietuvoje saulė šalyje spindėjo tik 8,7 valandos. Varėnoje per mėnesį saulė švietė vos 2 valandas ir 24 minutes, o Vilniuje tik pusvalandžiu ilgiau – vos 2 valandas ir 54 minutes. Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu buvo tituluojamas 2018 m. gruodis, kai saulė per visą mėnesį švietė vidutiniškai 10 valandų. Prieš metus buvo rekordiškai mažai saulėtas ir sausis – kai vidutinė saulės spindėjimo trukmė siekė 14,5 valandos.

Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ A.Bukantis atskleidė kelias priežastis, nulemiančias mažą saulėtumą net ir itin šaltomis oro sąlygomis. Pasak pašnekovo, debesuotumas žiemą priklauso nuo to, kokia regione vyrauja atmosferos cirkuliacija. Aukštą debesuotumą ir mažą saulėtų valandų skaičių gali lemti cikloninė veikla.

„Debesuotus orus žiemą gali lemti cikloninė veikla, kada nuo Atlanto atslenka labai drėgni ir šilti žemo slėgio dariniai, vyksta intensyvi debėsodara. Šių metų laiku diena yra labai trumpa – vos 7 ar 8 valandos ir kaip minėjau, vyrauja debėsuoti orai. Net ir vidutiniai daugiamečiai saulėtų valandų skaičiai yra labai žemi – gruodžio mėnesį apie 20-30 valandų, sausį šiek tiek daugiau – apie 30-40 valandų“, – sakė A. Bukantis.

Antra klimatologo įvardyta priežastis, nulemia debesuotumą žiemos metu – aukštas slėgis.

„Kai yra aukštas slėgis, susidaro ploni, vadinamieji inversiniai debesys, kurie irgi beveik 100 proc. uždengia dangaus skliautą. Tokiu būdu žiemą, net ir vyraujant aukštam slėgiui, gali būti debesuotas dangus. Šis gruodis buvo susijęs su labai intensyvia ciklonų veikla. Dėl tos priežasties pragiedruliai buvo labai reti“, – paaiškino klimatologas.

Renatos Poškevičienės nuotr. (nuotr. skaitytojo)

Saulėtų valandų vakaruose – visuomet daugiau

A.Bukantis taip pat paaiškino, kodėl vakarų Lietuvoje bei pajūryje saulėtų valandų būna daugiau tiek vasarą, tiek žiemą – tai lemia jūros paviršiumi slenkančio oro maišymasis su sausuma.

„Tai yra susiję su staigiu paviršiaus pasikeitimu – kada oro srautas juda iš vakarų. Virš jūros oro srautas slenka lygiu paviršiumi, po to staiga užslenka ant sausumos ir prasideda intensyvus maišymasis. Kartais maišymasis suformuoja kamuolinius debesis, net ir šaltuoju metų laiku. Tarp jų tada pasirodo properšos ir mes išvystame saulę.

O rytų Lietuvoje, tokio staigaus perėjimo nuo jūros paviršiaus ant sausumos nėra – vyksta pastovūs ir nuolatiniai procesai, formuojasi sluoksniniai debesys, ypatingai šaltuoju metų laiku, kurie nors ir nestori, bet jie dengia visą dienos skliautą“, – pasakojo A. Bukantis.

Paaiškino, kodėl šalta temperatūra nereiškia saulėtų valandų

Nors gyventojai yra įpratę, kad žemesnė oro temperatūra reiškia mažesnį debesuotumą, pastarosiomis dienomis Vilniuje temperatūrai siekiant ir -10 laipsnių, saulės nebuvo nė kruopelytės. Pasak A. Bukančio, tokius reiškinius nulemia temperatūros inversija – situacija, kuomet oras nebekyla į viršų, o drėgmė formuoja debesis.

„Kada iš arkties išsiveržia labai šaltos oro masės, tada jos būna sausos ir teoriškai turėtų būti giedra. Tačiau susidaro tokia situacija, kad prie žemės yra žemesnė temperatūra, nei tarkime 500 metrų ar kilometro aukštyje. Susidaro vadinamoji temperatūros inversija. Tame inversijos sluoksnyje, arba po juo, formuojasi debesys.

Nevyksta oro maišymasis – šaltas oras nebegali kilti į viršų, reiškia, visa drėgmė kuri yra prie žemės paviršiaus virs debesimis, kondensuosis į sluoksnius – t.y debesis, iš kurių gali formuotis ir silpni krituliai. Tokiu būdu ir spaudžiant šalčiui, žiemos metu gali vykti debesų susidarymas ir saulės nematysime“, – paaiškino A. Bukantis.

Šaltinis: tv3.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!