Seimo konservatoriai sukruto, kol nepriimtas sprendimas dėl atsiskaitymo grynaisiais ribos didinimo
Diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais Seime vėl išryškino ryškią politinę takoskyrą – vieni parlamentarai siūlo daugiau laisvės, kiti ragina griežtinti kontrolę. Šįkart iniciatyvos ėmėsi opoziciniai konservatoriai, pasiūlę sumažinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 3 tūkst. eurų.
Tokios Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos buvo įregistruotos tuo metu, kai parlamente dar nėra nuslūgę svarstymai dėl priešingo siūlymo – šią ribą didinti[1].
Pataisas pateikę TS-LKD frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė teigia, kad griežtesni ribojimai padėtų efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir gerinti mokesčių surinkimą. Pagal jų siūlymą grynaisiais būtų galima atsiskaityti tik tuo atveju, jei suma neviršija 3 tūkst. eurų, o viršijus šią ribą, visas mokėjimas turėtų būti atliekamas negrynaisiais pinigais, nepriklausomai nuo to, ar mokama už sandorį, ar vykdoma kita finansinė prievolė.
Konservatoriai siūlo atsiskaitymų grynaisiais kartelę nuleisti iki 3 tūkst. eurų. Stock Birken/Unsplash nuotrauka
Siūloma riboti grynuosius ne tik sandoriuose: kliūtis atsirastų ir dividendams
Apribojimai būtų taikomi ne tik pirkimo–pardavimo sandoriams, bet ir žalos atlyginimui, dividendų mokėjimui bei lėšų pasiėmimui mažųjų bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams asmeniniams poreikiams. Projekte taip pat siūloma dar labiau susiaurinti išimtis, numatant, kad vienintelis pagrindas atsiskaityti grynaisiais viršijant ribą būtų mokėjimo sąskaitos neturėjimas, o visi tarpusavio atsiskaitymai tarp juridinių asmenų vyktų tik negrynaisiais pinigais.
Siūlymo autoriai remiasi tiek Lietuvos, tiek kitų Europos valstybių patirtimi, pabrėždami, kad Lietuva euro zonoje išsiskiria dideliu grynųjų pinigų naudojimu – apie 59 proc. visų mokėjimų atliekami būtent šia forma. Nors PVM atotrūkis nuo 2019 metų sumažėjo, konservatorių teigimu, to nepakanka, o griežtesni ribojimai jau seniai taikomi tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija.
Tuo metu Seime vis dar gyvi ir priešingi siūlymai – pernai „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ragino ribą didinti iki 15 tūkst. eurų, o dalis parlamentarų, įskaitant socialdemokratą Algirdą Sysą, jau tuomet siūlė ją mažinti iki 3 tūkst. eurų – varianto, kuris dabar vėl grįžta į politinę darbotvarkę.
Finansų ministras mano kitaip: grynųjų ribos didinimas šešėlio neišspręs
Tuo tarpu finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą iki 10 tūkst. eurų neturėtų būti vertinamas kaip esminis sprendimas kovoje su šešėline ekonomika. Nors dalis institucijų įžvelgia rizikas, viceministro vertinimu, pats ribos dydis – ar jis siektų 3, 5 ar 10 tūkst. eurų – nėra lemiamas šešėlio mastą formuojantis veiksnys[2].
Pasak jo, realų poveikį būtų galima pasiekti tik ženkliai sumažinus ribą – pavyzdžiui, iki 1 tūkst. eurų, tuomet pokytis būtų apčiuopiamas.
Tuo metu kitos institucijos laikosi griežtesnės pozicijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba nemato objektyvaus poreikio didinti ribą ir perspėja, kad didesni grynųjų pinigų srautai gali skatinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą bei mažinti PVM surinkimą. Kritiškai siūlymą vertina ir Lietuvos verslo konfederacija, pasisakanti už ribos mažinimą.
K. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad atsiskaitymo grynaisiais ribos leidimas problemos neišspręs. Ūla Liškevičiūtė / Seimo kanceliarijos nuotrauka
„Aušriečiai“ pasiūlė ribą pakelti iki 15 tūkst. eurų
Diskusijos dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribos didinimo pagreitį įgavo tuomet, kai „Nemuno aušra“ pasiūlė leistiną sumą didinti iki 15 tūkst. eurų, argumentuodama tai saugumo iššūkiais, kiberninėmis grėsmėmis ir gyventojų poreikiu ekstremalių situacijų atveju turėti daugiau grynųjų.
Finansų ministerija į šį siūlymą sureagavo pateikdama nuosaikesnį variantą – ribą kelti iki 10 tūkst. eurų, motyvuodama Europos Sąjungos reglamentavimu ir pabrėždama, kad pats ribos dydis nėra lemiamas veiksnys kovojant su šešėline ekonomika. Tuo metu verslo organizacijos, įskaitant Lietuvos verslo konfederaciją, tokiai krypčiai nepritaria ir įspėja, jog didesnės grynųjų sumos gali sudaryti palankesnes sąlygas šešėliui bei nesąžiningai konkurencijai.
Frakcija pabrėžė, kad krizės metu gyventojai linkę grįžti prie grynųjų, o tokią tendenciją, pasak partijos atstovų, patvirtina ir Lenkijos patirtis, kur net po pandemijos ir karo Ukrainoje grynųjų apyvarta reikšmingai išaugo.
