Hemorojus – sveikatos sutrikimas, su kuriuo susiduria ne tik vyresni, bet ir dar labai jauni žmonės. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių tiesiosios žarnos ir išangės ligų. Ar įmanoma išvengti hemorojaus ir kaip?
Tradicinis hemorojaus pikas būna tarp 45–65 metų žmonių, tačiau Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) gydytoja chirurgė Asta Pukinskienė sako, kad pastaruoju metu nemaža dalis besikreipiančių pacientų yra 20–40 metų amžiaus.
„Vyrai ir moterys hemorojumi serga vienodai, net pasakyčiau, kad 20–40 metų grupėje yra didesnis moterų sergamumas. Tik vyresniame amžiuje vyrų ir moterų skaičiai susilygina. Neabejotinai, tai lemia nėštumai ir gimdymai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aplenk ligą“ pasakojo A. Pukinskienė.
Pasak jos, šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad hemorojus „jaunėja“. Žmonės daug laiko praleidžia sėdimoje pozicijoje – ir darbe, ir namie prie kompiuterio. Gydytoja išskyrė ir kitas hemorojaus priežastis.
„Odontologai pataria“: ar ikivėžinis susirgimas burnoje – nuosprendis?
„Fizinio aktyvumo stoka, dėl ko silpnėja dubens dugnas. Kitas dalykas – nesveika mityba, greitas maistas, alkoholis, aštrus maistas… Vidurių užkietėjimas yra priežastis numeris vienas: stanginamės, sėdime stumiame“, – sakė A. Pukinskienė.
Pasak jos, vienetinis virškinimo sutrikimas – nieko tokio, bet apsilankyti pas gydytoją vertėtų, jei vidurių užkietėjimas ima kartotis.
Baimė kreiptis į gydytoją
Niežulys, perštėjimas, tinimas ir bet koks kitas diskomfortas išangėje – simptomai, dėl kurių skundžiasi hemorojumi sergantys pacientai.
„Vėliau jie pastebi, kad ant tualetinio popieriaus atsirado šiek tiek kraujo, tuštinantis yra skausmas, vėliau tas kraujas jau lašais kapsi į tualetą, unitaze nusidažo vanduo, ant išmatų būna juostos su kraujo krešuliais.
Finalas – tas kraujas purškia kaip iš krano. Čia, žinoma, užleistos stadijos, nereikia visiems labai išsigąsti, bet būtina atkreipti dėmesį.
Žmonės hemorojų pajaučia ir fiziškai. Jie tuštinantis pajaučia, kad iš išangės išlenda kažkokie objektai ir grįžta. Labai nemalonus jausmas, psichologiškai žmonėms būna labai sudėtinga“, – pasakojo A. Pukinskienė.
Pasak jos, kad ir toliau negydant hemorojaus nemalonūs pojūčiai gali atsirasti vaikštant, tupiantis, keliant sunkesnius daiktus.
Gydytoja pastebėjo, kad lietuviai bijo proktologų, todėl pasitaiko ir labai užleistų ligos atvejų, kai „iš išangės išauga didžiuliai, kiaušinio dydžio dariniai, išsiskiria gleivės“.
Asociatyvinė 123rf iliustr.
Patikimiausias gydymas – lazerinė operacija
A.Pukinskienė pastebėjo, kad hemorojaus gydymo metodų internete paieškoję lietuviai dažniausiai perskaito apie skleroterapiją ir infraraudonųjų spindulių terapiją. Tačiau šie metodai yra pasenę ir Lietuvoje jau nebetaikomi.
Gydytoja tęsė, kad ligacija – gydymas guminiais žiedais – tinka, jei hemorojiniai mazgai yra nedideli, tam tikros formos.
„Ligacijos pacientai nemėgsta, nes dažniausiai tai yra laikinas efektas. Tau uždėjo žiedus, pasidarei procedūrą ir po metų visi mazgai atauga“, – sakė A. Pukinskienė ir pažymėjo, kad ligacija sukelia skausmą, kuris kartais vargina ir kelias savaites.
Pasak medikės, patikimiausias ginklas prieš hemorojų – lazerinė operacija.
„Aparatas yra uždedamas ant hemorojinio mazgo, jį paveikia ultragarsu ir pats pašalina. Tas lemia mažesnį skausmingumą ir greitesnį gijimą“, – pabrėžė VMKL gydytoja.
Ji patarė prieš registruojantis operacijai chirurgo būtinai paklausti, koks metodas bus taikomas.
„Lietuvoje pilna variantų, kai nereikia operuotis su skalpeliais ar senoviniais elektrokauteriais, Jau yra moderni technika, tik ne visos ligoninės, deja, gali sau ją leisti“, – paaiškino A. Pukinskienė.
Asociatyvinė 123rf iliustr.
Nors ir pasitaiko atvejų, kai hemorojus atsinaujina, ji patikino, kad gydymas – veiksmingas.
„Manau, tai nulemta genetinių veiksnių, galbūt kraujagyslių pralaidumas, veninių vožtuvų nepakankamumas. Tokie atvejai ypatingai reti. Turėkite omenyje, kad mes išoperuojame šimtus pacientų, o tokie dalykai nutinka gal trims, tai yra labai mažas skaičius“, – nuramino A. Pukinskienė.
