Vladimiro Putino tikslas – sulaukti žiemos ir tuomet dar labiau spausti Ukrainą oro atakomis, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, Ukraina po praėjusios žiemos nėra visiškai atkūrusi infrastruktūros, todėl artėjantis šaltasis sezonas Kyjivui gali būti dar sudėtingesnis.
Plačiau LRT TELEVIZIJOS laidos „Svarbi valanda“ įraše:
G. Landsbergio teigimu, per visus karo metus susidarė bene palankiausios sąlygos Ukrainai sumažinti karinių pajėgumų atotrūkį nuo Rusijos.
„Manau, kad Ukraina sudarė bene geriausias sąlygas išlyginti dviejų valstybių pajėgumus. Labai mažai kas tikėjo, kad apskritai tai įmanoma pasiekti. Yra vadinamasis karinis paritetas – tai reiškia, kad sukeliamas skausmas abiejose pusėse yra panašus“, – LRT TELEVIZIJAI komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras.
„Akivaizdu, kad racionalus veikėjas kitoje pusėje nuo Ukrainos turėtų persvarstyti, jog toliau ta pačia eiga vykdyti karo veiksmus tampa labai brangu, labai daug kainuoja ekonomiškai, labai daug žmonių yra prarandama. Ko gero, <…> dabar yra geriausias metas priimti nemaksimalias sąlygas ir bandyti tą ugnį nutraukti“, – sako G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vis dėlto, anot jo, nors Ukrainos padėtis šiuo metu yra palanki, to gali ir neužtekti V. Putinui įtikinti sėsti prie derybų stalo.
„Mes turime suprasti, kad V. Putinas nėra racionalus veikėjas, ir šiandieninės sąlygos, kurias Ukraina sukūrė, nors jos yra tikrai geros, vis dėlto nebus pakankamos įtikinti V. Putiną“, – pabrėžia buvęs užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis neatmeta, kad rugsėjo mėnesį galima tikėtis naujos eskalacijos iš Rusijos pusės.
„Dabar yra pavojingas metas tiek pačiai Ukrainai, tiek visam regionui, nes atspėti tiksliai, ką Putinas bus pasirengęs daryti hibridiniais būdais, hibridinėmis atakomis, keldamas tiesioginę, kinetinę karinę grėsmę savo kaimynams ar toliau didindamas ją Ukrainai, šiandien sunku pasakyti, bet tam reikėtų būti pasiruošus“, – sako jis.
Prieš Putino tarptautinį forumą Sankt Peterburge – Ukrainos dronų smūgis | „Telegram“ įrašo stop kadras
Buvusio užsienio reikalų ministro teigimu, Ukraina daro didžiausią spaudimą Rusijai per visus karo metus, tačiau to paties negalima pasakyti apie Europos Sąjungą, todėl susidaro įspūdis, jog Ukraina kare su Rusija yra paliekama viena.
„Europa 2025 metais suskystintųjų dujų iš Rusijos importavo daugiausiai per visus karo metus. Kokį signalą tai siunčia Putinui? Kad iš esmės Europa nori santykius normalizuoti. Gal to garsiai nesako, bet dujas perka, pinigus iš biudžeto moka ir tam tikra prasme prisideda prie Rusijos fronto stabilizavimo. Tai nėra gera taktika. Jeigu kas nors tikisi prispausti V. Putiną, tikrai ne tokiais veiksmais tą reikia daryti“, – kritiką Europos Sąjungai žeria G. Landsbergis.
Anot jo, vienas iš V. Putino taktinių tikslų – sulaukti žiemos ir tuomet dar labiau spausti Ukrainą oro atakomis.
„Ar Ukraina gali užtikrinti tokius pačius kuro tiekimo sutrikimus, kad Rusijos žmonės negalėtų šildytis, kaip kad Rusija daro Ukrainai, šiandien sunku pasakyti. Bet iš to, ką matėme anksčiau, žiemos Ukrainai būna nepaprastai sudėtingos. Didelė dalis sunaikintos energetikos objektų nėra atstatyti Ukrainoje. Tai reiškia, kad tai, kas buvo sunaikinta praeitais metais, šiais metais neveiks ir žiema greičiausiai bus dar sudėtingesnė“, – sako G. Landsbergis.
Rusijos karas prieš Ukrainą | AP nuotr.
Pasak jo, V. Putinui nutarus mobilizuoti, pavyzdžiui, 300 tūkst. karių, šį sprendimą jis turėtų pagrįsti Rusijos visuomenei, kad išvengtų nepasitenkinimo. Tam gali būti pasitelkiamos hibridinės atakos prieš NATO valstybes, siekiant parodyti, jog Rusijai kyla tiesioginė grėsmė.
„Sakykime, [V. Putinas – LRT.lt] panaudodamas dronus, užpuola NATO valstybę, sulaukia kažkokios reakcijos – mobilizacijos, karių sutelkimo. Baltijos šalys ar Lenkija pradeda mobilizuoti karius prie Rusijos sienos, ruošdamosi papildomiems veiksmams. Tai leidžia V. Putinui pateisinti, kad <…> tai yra tiesioginis pavojus Rusijai ar Rusijos partnerei Baltarusijai, dėl to mes esame priversti mobilizuoti dar daugiau [karių]“, – vieną iš galimų eskalacijos scenarijų pateikia G. Landsbergis.
Buvusio užsienio reikalų ministro teigimu, jei Rusijai pavyktų mobilizuoti 300 tūkst. karių, teoriškai tai galėtų pakeisti situaciją fronte jai palankia linkme.
„Kitaip tariant, Charkivą, Chersoną ar kitus miestus, kurie vis dar yra labai spaudžiami <…> Ukraina galbūt ir prarastų dėl to, kad labai didelių, sudėtingų problemų dėl mobilizacijos turi ir Kyjivas“, – sako G. Landsbergis.
„Toks tas ruduo ir pavojingumas egzistuoja. Manau, Lenkija ir kitos valstybės labai teisingai į tai atkreipia dėmesį. Norėtųsi, kad Lietuvoje taip pat nešluotume to po kilimu ir labai atvirai ir aiškiai kalbėtume apie tai, ką mes darome, kad būtume pasiruošę tokiems išbandymams“, – priduria jis.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
Šaltinis: LRT.LT
